Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, nukentėjusiajai L. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs 7 klases, dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, teistas: 2012-03-06 Mažeikių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013-02-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. kovo 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei per dešimt mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2012 m. lapkričio 10 d., apie 7 val., buto (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.05 promilių girtumas), rankos delnu sudavė sugyventinei L. S. du smūgius per veidą, suėmė rankomis už gerklės ir nustūmė į sieną, tuo sukeldamas L. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad namuose dviese gėrė su pažįstamu alų. Sugyventinės L. S. namuose nebuvo. Po to ji grįžo namo neblaivi ir su ja dar toliau gėrė. Su L. S. susiginčijo ir išėjo į koridorių parūkyti. Kai grįžo, buto durys buvo užrakintos ir jų niekas neatidarė. Namuose liko sugyventinė su jos 11 m. sūnus. Tada išėjo pavaikščioti po miestą, užėjo pas savo tėvus. 2012-11-10 apie 7.00 val. grįžo namo. Pabeldus, duris atidarė L. S., su kuria suginčijo, kodėl jo neįleido namo. Būdamas ant L. S. labai supykęs, sudavė jai delnu kelis smūgius į veidą, suėmęs rankomis už gerklės nustūmė ją į sieną ir galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Namuose buvo ir L. S. sūnus. Anksčiau prieš sugyventinę yra naudojęs smurtą, dėl ko jau yra teistas. Jis buvo dirbantis, tačiau išėjo iš darbo, kadangi jam yra anksčiau teismo paskirta bausmė pakeista į areštą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje nukentėjusiosios atsiprašė, pažadėjo ateityje daugiau nebesmurtauti, nedaryti jokių kitų nusikaltimų, gydytis nuo alkoholio priklausomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji L. S. patvirtino, kad kaltinamasis jai padarė kaltinime nurodytus veiksmus, dėl kurių ji labai išsigando. Namuose taip pat buvo jos 11 m. sūnus, smurto prieš ją naudojimo jis nematė, tačiau viską girdėjo, kuris ir iškvietė policiją. Su sugyventiniu V. Š. kartu gyvena apie 7 metus, ji niekur nedirba, ją išlaiko V. Š., su kuriuo ji susitaikė ir planuoja toliau gyventi, tik kad jis daugiau nebesmurtautų. Teismo posėdyje kaltinamasis jos atsiprašė ir ji jo atsiprašymą priima, jam atleidžia ir atsisako nuo pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo prašė iš V. Š. priteisti 3000 Lt neturtinę žalą. Teismo prašo, kad kaltinamajam nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu V. Š. gyvena apie 7 metus ir gyvena su sūnumi E. (duomenys neskelbtini), V. Š. yra nusipirkęs šalia esantį butą-(duomenys neskelbtini), kartu gyvena jau dviejų kambarių bute, įėjimas vienas. 2012-11-09 vakare ji buvo išėjusi pas draugą Romą ir pas jį vartojo alkoholį. Apie 22 val., grįžo į namus, kuriuose buvo vienas V. Š. ir kažką šūkavo ant jos, bet ji nuėjo miegoti. 2012-11-10 apie 07.30 val., tada dar miegojo, išgirdo, kad buto duris kažkas stipriai spardo. Atsikėlė, pažiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kad stovi V. Š. ir atidarė buto duris. Tik V. Š. įėjo į vidų, suėmė jai už gerklės ir nustūmė prie sienos koridoriuje, prie tualeto durų, ir pasakė „kodėl manęs neįsileidi į namus, kodėl aš turiu stovėti už durų“. Tada rankos delnu trenkė per veidą du kartus. Jos sūnus E. buvo savo kambaryje, įvykio nematė. Paskui V. Š. nuėjo į lovą ir atsigulė, o ji atėjo prie sūnaus ir paklausė, kodėl neiškvietė policijos. E. pasakė, kad iškvietė ir po kelių minučių atvažiavo pareigūnai (11, 12 b.l.).

2012-11-10 informaciniame pranešime nurodyta, jog V. Š. šiuo metu muša savo sugyventinę L. S.. Apie įvykį pranešė moters vaikas, kuris slėpėsi vonioje (3-4 b.l.).

2012-11-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytos įvykio aplinkybės ir padariniai (5-7, 9 b.l.).

Asmens blaivumo testo šaknelėje užfiksuota, kad 2012-11-10 08 val. 24 min. V. Š. užfiksuotas 2.05 promilių girtumas (19 b.l.)

2012-11-10 08.20 val. V. Š. buvo laikinai sulaikytas ir 2012-11-12 08:20 val. paleistas (17, 18 b.l.).

V. Š. 2012-12-14 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (45 b.l.).

Kaltinamojo V. Š. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis būdamas girtas, namuose rankos delnu sudavė sugyventinei L. S. du smūgius per veidą, suėmė rankomis už gerklės ir nustūmė į sieną, taip sukeldamas L. S. fizinį skausmą. V. Š. agresyvus, aktyvus elgesys patvirtina, kad jis sukeldamas žmogui fizinį skausmą suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina, kad jis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu atsiprašė, pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, gydytis, ir keletą kartų kartojo, kad gailisi, jog panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąja su kuria ir toliau gyvena, tai pasakė santūriai, tačiau teismas jo gailestį įvertina, kaip apgalvotą, rimtą ir nuoširdų. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.)

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.)

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. yra teismo teisė, o ne pareiga, bei iš nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis V. Š. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, kadangi jis 2012-03-06 teismo nuosprendžiu yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ir vadovaujantis BK 27 str. 1 d. yra laikomas recidyvistu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis, anksčiau teismo teistas vieną kartą už smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąją sugyventinę L. S., arešto bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, kritiškai vertina savo poelgį, nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje atsiprašė, ji jam atleido, pažadėjo keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, gydytis nuo alkoholizmo, daugiau smurto nebenaudoti ir jokių nusikalstamų veikų nedaryti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad V. Š. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą - laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., dalinio bausmių sudėjimo būdu, pritaikius bausmių keitimą, subendrintina su 2012-03-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013-02-13 nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos bausmės pridedant visos neatliktos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012).

Esant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytiems pagrindams bei teismui sprendžiant, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų šešių mėnesių terminui, paskiriant kaltinamajam kelias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes teismui nėra pateikta duomenų kad jis po 2012-11-10, kada įvykdė šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką, dar būtų įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar administracinių teisės pažeidimų, teismas mano, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus V. Š. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji byloje pareikšto 3000 Lt neturtinės žalos civilinio ieškinio atsisako ir teismui priėmus ieškinio atsisakymą, šioje dalyje dėl civilinio ieškinio byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtą bausmę, pritaikius bausmių keitimą, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-03-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2013-02-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista ir neatlikta 90 parų arešto bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., 6 p., 8 p., 3 d., 4 d., 67 str. 3 d., 72² str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti, ir tęsti darbą, gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 2 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į bausmės laiką laikino sulaikymo nuo 2012-11-10 iki 2012-11-12 laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Palikti galioti kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovės L. S. pareikšto 3000,00 Lt neturtinės žalos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius