Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2116-827/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e1-2116-827/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00047-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
J. A. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2116-827/2017Proceso Nr. 1-05-2-00047-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.1.; 2.12.1.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-o skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. A. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), teista: 1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1-4 dalimis atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta 20 MGL (753,01 Eur) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. H. davė melagingus parodymus, o būtent: ji, 2020 m. sausio 23 d. nuo 13.01 val. iki 14.04 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01967-20 pagal kodą 556000 dėl jos nepilnametės dukters A. M. K. dingimo, vyriausiajai tyrėjai L. D. tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad su A. M. K. paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 12 d. ir nežino, kur ši yra, nors iš tiesų A. M. K. nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 24 d. gyveno kartu su ja jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiais savo veiksmais J. A. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01967-20 medžiagos duomenimis, apklausos protokolais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji J. A. H. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji tikrai melavo 2020 m. sausio 23 d., būdama apklausiama kaip liudytoja tyrėjos L. D. dėl jos dukters A. dingimo iš Šiaulių globos namų. Kiek ji atsimena, jos dukra iš Šiaulių globos namų buvo pabėgusi 2020 m. sausio mėn. viduryje. Dukra pabėgo iš Šiaulių globos namų, nes buvo išvežta į Šiaulius apie tai nei vienai iš jų nieko iš anksto nepasakius. Dukra buvo išvežta toli nuo namų, nors prieš tai ji buvo Vilniuje „SOS vaikų kaime“, kur ji galėjo ją nuolat lankyti ir pati dukra ją nuolat lankė. Be to, pasak dukters, ji Šiaulių globos namuose blogai jautėsi, skundėsi, kad blogai maitina, tyčiojasi, vartoja smurtą. Pabėgusi iš Šiaulių globos namų, dukra atvažiavo pas ją ir ji jai išnuomojo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuo pareigūnų ji šią informaciją nuslėpė, nes bijojo dėl dukters. Ji nenorėjo, kad dukra būtų vėl išvežta į Šiaulius arba aplamai dingtų. 2020 m. sausio 24 d. dukra buvo surasta minėtame išnuomotame bute. Tada su prokuratūros tarpininkavimu dukra buvo palikta Vilniuje „SOS vaikų kaime“. Ji informaciją apie dukters buvimą Vilniuje nuo pareigūnų nuslėpė tik todėl, kad norėjo geresnių gyvenimo sąlygų dukrai. Ji norėjo, kad dukra jaustųsi saugiai. Dukra iš Vilniaus globos namų nebuvo pabėgusi, jos nuolat galėjo palaikyti ryšius ir bendrauti. Be to, Vilniuje gyvena ir kiti giminaičiai (b.l. 114-115).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 13 d Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01967-20 pagal BK 556000 kodą pagal 2020 m. sausio 13 d. gautą pareiškimą, kad 2020 m. sausio 12 d. apie 12 val. iš Šiaulių bendruomeninių vaikų globos namų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, išėjo ir iki šiol negrįžta auklėtinė A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo apsirengusi juodos spalvos striukę, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos batais, turėjo su savimi nedidelę moterišką rankinę. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas plaukų šepetys (b.l. 29).

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01967-20, iš kurių matyti, kad liudytojai J. U. H. 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. D. protokolu išaiškino liudytojai teises, pareigas ir atsakomybę (b.l. 51).

Iš 2020 m. sausio 23 d. apklausos protokolo ir jo priedų matyti, kad J. U. H., 2020 m. sausio 23 d. nuo 13.01 val. iki 14.04 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 80, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01967-20 pagal kodą 556000 dėl jos nepilnametės dukters A. M. K. dingimo, vyriausiajai tyrėjai L. D. davė parodymus, kad su A. M. K. paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 12 d. ir nežino, kur ši yra. Šios apklausos metu kaltinamoji J. U. H. parodė, kad su dukra A. ji bendravo 2020 m. sausio 11 d. ir ši pasakojo, kad ją išgąsdino „SOS kaimo“ Šiaulių padalinio direktorė J., kuri atvykusi grasino A. išvežti į kitus Šiauliuose esančius globos namus, kad pirmadienį turėjo įvykti posėdis, kur būtų sprendžiamas A. perkėlimas. Direktorė šaukė ant A., grasino susidorojimu, jeigu paskelbs viešai informaciją, apie mažamečių vaikų mušimą „SOS kaime“. A. jai pasakė, kad ruošiasi bėgti iš SOS kaimo ir važiuos į Vilnių arba bus pas draugę D. Šiauliuose. Ji prašė A. nebėgti, kadangi nežino Šiaulių, neturi artimųjų, nebus kas ja pasirūpins. A. minėjo, kad mergaitė, kuri gyvena kartu su ja, palydės iki stoties. 2020 m. sausio 12 d. vėl paskambino A. ir pasakė, kad 2020 m. sausio 11 d. vakare ta mergaitė pabėgo, o ji daugiau negali likti ir eina pėsčiomis iki stoties bei važiuos į Vilnių. Ji iš karto informavo namų, kuri gyveno A., darbuotojas, kad A. ruošiasi bėgti ir eis iki stoties važiuoti į Vilnių. Tačiau darbuotojos ją patikino, kad A. nepabėgs, nes neturi pinigų, o jeigu pabėgs - po 22 valandos skelbs paiešką. Ji buvo pasibaisėjusi tokiu atsakymu, nes darbuotojos galėjo užkirsti kelią, kad A. iškarto būtų surasta ir grąžinta į SOS kaimą. Važiuodama iki Vilniaus A. jai skambino, prašėsi pas ją gyventi. Ji tuo metu neturėjo kur gyventi, aiškino dukrai, kad su vyru gyvena viešbutyje ir jeigu ji (A.) atvyks, bus priversta pranešti policijai. Po to pagalvojo, kad geriau būtų jeigu A. atvažiuotų iki jos ir ji pati praneš policijai, todėl paprašė pažįstamo G. S., kad jis nuvažiuotų ir paimtų A.. Kadangi nebuvo įsitikinusi, jog A. tikrai važiuoja į Vilnių, negalėjo klaidinti policijos. G. nuvažiavo iki stoties ir A. atvežė iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo. Kai ji pradėjo dukrai priekaištauti, kodėl ši pabėgo, o ieškos policija iškarto jos namuose. Išgirdusi priekaištus, A. pabėgo, pasakė, kad geriau važiuos atgal į Šiaulius pas draugę D.. Po to A. nematė nei karto. A. jai skambino kelis kartus iš skirtingų telefono numerių. Viena kartą sakė, kad yra Šiauliuose, kitą kartą, kad Vilniuje, tačiau tikslios savo gyvenamosios vietos nenurodė. Kur yra A. ji nežino, tik žino, kad Vilniuje. Ji bandė susitikti su A.Vilniuje, tačiau ši atsisako, nes bijo kad bus sulaikyta pareigūnų ir grąžinta į Šiaulių „SOS kaimą“. Kiek jai yra žinoma, „SOS kaime“ A. matė kaip yra mušami vaikai, kaip viena mergaitė norėjo nusižudyti ir iššokti pro langą. Tada atėjo jos namelio darbuotoja ir pradėjo tą mergaitę mušti, trenkė per veidą, spardė kojomis. A. išsigando ir pradėjo pyktis su darbuotoja, tada dukrai buvo grasinama, jeigu paviešins informaciją, jai bus blogai, bus kaip tai mergaitei, bus perkelta į kitus globos namus. A. suprato, kad bus sumušta ir išvežta į kitus globos namus. A. yra pasakojusi, kad vieną dieną ji grįžo iš mokyklos anksčiau, nes skaudėjo skrandį, tai jos namelio darbuotoja neįleido į vidų, pasakydamas, kad įleis tik trečią valandą, kai baigsis pamokos. A. stovėjo prie namelio durų, kęsdama šaltį ir skausmą skrandyje ir niekas ja nepasirūpino. Kai A. buvo blogai su sveikata, ji vėmė ir prašė darbuotojos iškviesti greitąją, ja nebuvo pasirūpinta. Tada dukra paskambino jai ir pasakė, kad serga, jaučiasi blogai, o ja niekas nepasirūpina. Greitoji buvo iškviesta tik po dviejų dienų. Iš Vilniaus A. buvo išvežta be pagrindo, nes taip norėjo Vilniaus „SOS kaimo“ direktorė D.. A. tada buvo pabėgusi iš „SOS kaimo“, nenorėdama būti pervežta į Šiaulius. Policijos pareigūnė surado A., ši buvo perduota Vaikų teisėms. Tarnybos darbuotojai jai nurodė parašyti prašymą, kad A. neperkeltų, iki kol bus nagrinėjamas prašymas, A. būtų vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau, neišnagrinėjus jos rašyto prašymo, po kelių dienų slapta A. buvo per prievartą išvežta į Šiaulius (b.l. 52-53)

2020 m. sausio 24 d. vaiko perdavimo ir priėmimo aktu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK policijos pareigūnė S. G. perdavė nepilnametę A. – M. K., gim. (duomenys neskelbtini) „SOS vaikų kaimas“ direktorei A. P. (b.l. 38).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-01967-20 matyti, kad apklausiama nepilnametė liudytoja A. M. K. apklausose paaiškino savo pabėgimo iš Šiauliuose esančių SOS vaikų kaimas globos namų priežastis, kad yra bėgusi iš globos namų ir anksčiau. 2020 m. sausio 12 d. iš globos įstaigos pasišalino ir negrįžo savo valia, iš anksto apgalvojusi pabėgimo aplinkybes, paaiškino pabėgimo priežastis ir motyvus. Nurodė, kad visą laikotarpį nuo pabėgimo dienos, t.y. 2020 m. sausio 12 d. iki suradimo 2020 m. sausio 24 d. buvo Vilniuje, savo mamos J. U. H. bute, su pastarosios žinia ir sutikimu. Mama žinojo, kad jos (A. M. K.) ieško, neliepė grįžti į SOS vaikų kaimas, leido pasilikti pas ją (b.l. 41-44, 47-48).

2020 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. Rudžianskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01967-20 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (b.l. 10-24). Nutarime nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų neteisėtai atimta A. M. K. laisvė ar jos atžvilgiu įvykdyta kita nusikalstamos veikos požymių turinti veika (b.l. 10-24).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. U. H. 2020 m. sausio 23 d., apklausiama kaip liudytoja, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad su A. M. K. paskutinį kartą bendravo 2020 m. sausio 12 d. ir nežino, kur ši yra, nors iš tiesų A. M. K. nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 24 d. gyveno kartu su ja jos nuomojamame bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais J. U. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. U.H. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 146-147,148)

Kaltinamajai J. U. H. ikiteisminio tyrimo metu jokia kardomoji priemonės paskirta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios J. U. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji J. U. H. yra 36 metų amžiaus, ištekėjusi (b.l. 33), teista, teistumas neišnykęs (b.l. 95-99, 132-134, 135-144), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 119-131), vykdanti individualią veiklą (b.l. 94, 145). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro siūlomą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, J. U. H. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. U. H. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. U. H. skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų visuomenės labui.

Išaiškinti J. U. H., jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai, bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 46 straipsnis.

Darbą nuteistajai parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti J. U. H., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė