- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- 1S-568-593/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38110-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. D. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 31 d., pabaiga – 2021 m. liepos 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 91-92 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis, skundžiamoje nutartyje, neįžvelgia jokių priežasčių ir motyvų palikti jį įkalinimo įstaigoje toliau taisytis ir būti izoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo manymu, teismas neturi teisės remtis nuteistojo praeitimi, kadangi tai teismų praktikoje yra nepriimtina.
4.2. Nuteistasis A. D. pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra dirbantis, nėra jaunas, būdamas nelaisvėje padarė išvadas, yra pasiruošęs dorai ir teisingai gyventi visuomenėje, gali būti kitoks žmogus, kuris dar neprarado moralinės ir dvasinės pusės. Nurodo, kad laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas du kartus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Finansinių sunkumų nuteistasis teigia neturintis, išėjęs į laisvę turės gerai apmokamą darbą ir gyvenamąją vietą. Pasak nuteistojo, būdamas laisvėje ir atlikdamas likusią bausmės dalį, ją jis atliks dorais darbais ir nepriekaištingu elgesiu, pakeis draugų ratą, prisitaikys prie visuomenės nustatytų normų, daugiau nenusikals bei vykdys Probacijos tarnybos reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo A. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), kuri galiojo Komisijai priimant nutarimą, įtvirtinta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laivės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas tinkamai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistasis A. D. skunde aukštesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. D. nustatoma vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo 22 balais, t. y. nuo 68 iki 46 balų. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka, juo labiau vertinant tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas gana ilgą laiką yra nepakitęs. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad į Komisiją su prašymu taikyti lygtinį paleidimą A. D. kreipiasi ne pirmą kartą, todėl ne pirmą kartą vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, kaip matyti iš 2019 m. spalio 25 d. Socialinio tyrimo išvados (kuri buvo pateikta Komisijai priimant 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam A. D. buvo nustatyta vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. nuo 2019 m. spalio 25 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nepakito, o tai reiškia, kad nuteistasis nors ir daro pažangą mažindamas šią riziką, tačiau pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Be to, A. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro net 25 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, sutiko dirbti (nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių), laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nėra baustas drausmine tvarka. Teigiamai A. D. apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra du kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, teigia, kad turės ir darbą, tačiau tokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą elgesį, darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikšta padėka ir nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Toks nuteistojo elgesys yra skatintinas ir formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Ši duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra nepakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, nes nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas A. D. nėra pirmas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu A. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartą A. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Visas šias nusikalstamas veikas nuteistasis A. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir prieš savo sutuoktinę, pas kurią planuoja grįžti, jeigu būtų paleistas lygtinai. Minėtais baudžiamaisiais įsakymais nuteistajam A. D. buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, be to, jis buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šio įpareigojimo nevykdė ir naują nusikalstamą veiką vėl padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. D. šiuo metu atlieka bausmę, ir ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, kita vertus, įvertinant ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę ir vertinti ar laikas buvo pakankamas, kad šis procesas būtų pasiekęs tikslus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.
12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia A. D. asmenybę neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai veiksniai – teistumai, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kartodavo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš savo patyrimo, po padaryto nusikaltimo A. D. bandė save žaloti. Asmuo yra linkęs pasitikėti „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, sugeba tam tikru laipsniu priimti kitų nuomonę, tačiau kai yra prašomas tai padaryti.
13. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo visapusiškai ir išsamiai, atsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys per visą pataisos proceso laikotarpį, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, todėl teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.
14. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.