- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-348-169/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Pažeidėjas
- T. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo T. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2013 m. balandžio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. K. už tai, kad ji 2013 m. balandžio 15 d. 10.19 val. Mažeikių m. Laisvės g.29 vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijusi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavusi nuo kelio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą; iš eismo įvykio vietos palikusi automobilį ir nepranešusi policijai pasišalino; eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir gatvės apšvietimo stulpas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).
T. K., kuriai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Rašytiniame paaiškinime nurodė, jog vairavo A. B. automobilį neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, važiuodama Laisvės gatve norėjo pasukti į Vasario 16-osios gatvę, tačiau nespėjusi, nesuvaldžiusi automobilio ir užvažiavusi ant šaligatvio atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Po eismo įvykio buvo labai išsigandusi, todėl užrakinusi automobilį nuėjo link autobusų stoties, apie įvykį policijai nepranešė.
T. K. kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus yra įrodyta: 2013 m. balandžio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-2493639-13, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; eismo įvykio schema ir foto lentele; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; pažyma apie baustumą, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmo-ningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Iš pažeidėjos paaiškinimo, eismo įvykio foto lentelės akivaizdu, jog T. K. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, siekdama išvengti atsakomybės.
Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).
T. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtinos piniginės administracinės nuobaudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, be transporto priemonės konfiskavimo, nes automobilis buvo paimtas be savininko žinios (LR ATPK 30, 30² straipsniai).
LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 100 Lt (šimto litų) dydžio baudą;
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuo-baudą – 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti T. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.