- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e1-1005-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38294-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38294-21 medžiagą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. R. 2021 m. lapkričio 2 d. apie 21 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. R., jis ranka suspaudė nukentėjusiosios veidą ir sudavė du smūgius į kairį šoną, po to rankomis suėmė nukentėjusiąją už abiejų žastų ir stipriai suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. R., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad su D. R. kartu gyvena apie tris metus, veda bendrą ūkį. 2021 m. lapkričio 2 d. vakare jis grįžo namo neblaivus. Dėl to, kad buvo neblaivus ir dar pametė savo telefoną, susibarė su sugyventine, ši pasakė, kad iškvies policiją, tačiau jis į tokius jos grasinimus nekreipė dėmesio. Kai suprato, kad D. R. tikrai iškvietė jam policijos pareigūnus, suėmė ją už rankų ties žastais ir suspaudė, dėl tokių jo veiksmų D. R. galėjo jausti fizinį skausmą. Nenorėjo jos sužaloti, tačiau buvo neblaivus ir neįvertino savo jėgų, todėl suspaudė žastus stipriau. Sugyventinė neverkė, neprašė liautis, tik kai atvyko policijos pareigūnai ji ėmė verkti. Neprisimena, kad būtų ranka sudavęs D. R. smūgius į šoną ir suspaudęs jos veidą. Nors ir buvo neblaivus, tačiau tikrai negalėjo taip smurtauti prieš sugyventinę (b. l. 70–73).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 21.45–21.48 val. policijoje priimtas D. R. pareiškimas dėl to, kad tą patį vakarą apie 21 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje sugyventinis V. R. prieš ją smurtavo, t. y. stumdė ją ir ranka sudavė jai du smūgius į kairės pusės šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1–3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. apie 21 val. namuose ji konfliktavo su sugyventiniu V. R., konfliktas tarp jų kilo dėl asmeninių priežasčių. Sugyventinis vadino ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, paskui ranka suėmė ją už skruostų ir stipriai suspaudė. Dėl tokių jo veiksmų jautė fizinį skausmą. Tęsdamas smurtinius veiksmus, V. R. ranka sudavė jai du smūgius į kairį šoną ties juosmeniu, nuo šių smūgių ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po to sugyventinis nuėjo į virtuvę, bet neužilgo grįžo į kambarį, rankomis suėmė ją už abiejų žastų ir stipriai suspaudė, jai skaudėjo. Paskui pastūmė ją, ji nukrito ant lovos. Ji visą laiką verkė, sakė, kad jai skauda, prašė paleisti ir nustoti mušti, tačiau V. R. jos neklausė. Sugyventinis buvo neblaivus, bet turėjo suprasti, kad savo veiksmais jai sukelia fizinį skausmą. Kuomet jis nurimo ir pasitraukė, ji paskambino pagalbos telefono numeriu 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai klausė, ar reikalinga medicinos pagalba, tačiau ji medikų pagalbos atsisakė, vėliau pas medikus taip pat nesikreipė ir nesikreips. Dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto jai skaudėjo rankas ir kairį šoną, ji turėjo gerti vaistus nuo skausmo, po įvykio buvo išsigandusi, negalėjo užmigti. Anksčiau V. R. taip pat yra prieš ją smurtavęs, tačiau policijos ji niekada nekvietė. Taikytis su sugyventiniu nenori, jam neketina atleisti, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 2, 12–15).
Akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji D. R. akistatoje su V. R. patvirtino savo parodymus dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, o pastarasis su nukentėjusiosios parodymais sutiko iš dalies, teigdamas, kad prisimena, jog D. R. suėmė rankomis, tik nepamena, už kurios vietos, sužaloti jos nenorėjo, jokių jai suduotų smūgių nepamena. Abu patvirtino, kad jų konflikto niekas nematė (b. l. 83–84).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) registruotų įvykių duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 2 d. 21.06 val. buvo gautas D. R. telefoninis pranešimas apie tai, kad neblaivus vyras stumdosi, įžeidinėja pranešėją (b. l. 16–19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – kambarys bute (duomenys neskelbtini); apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 25–31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis J. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d. apie 21.07 val. gavo policijos budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras stumdosi, įžeidinėja pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja D. R., ji nurodė, kad į namus grįžęs neblaivus sugyventinis V. R. konfliktavo su ja, vadino ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, paskui suėmė jai ranka už veido ir suspaudė, po to ją pastūmė ir ranka sudavė du smūgius į kairį šoną. D. R. negalėjo pasakyti, ar V. R. smūgius jai sudavė delnu ar kumščiu, sakė, kad po visų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Pranešėja buvo susijaudinusi, išsigandusi. Vizualiai ant D. R. veido jokių sužalojimų nesimatė, ji vilkėjo megztinį, todėl pareigūnas nematė sužalojimų ant jos rankos ir šono, ji medikų pagalbos atsisakė. D. R. savo parodymų nekeitė, juos dėstė sklandžiai. Nurodė, kad sugyventinis yra smurtavęs jos atžvilgiu ir anksčiau, tačiau į policiją ji nesikreipė, bet šį kartą jam neatleis ir rašys pareiškimą. Tuo metu V. R. miegojo kitame kambaryje. Pareigūnai jam liepė keltis ir vykti su jais į policijos komisariatą išsiaiškinti įvykio aplinkybių. V. R. iš pradžių neprieštaravo, bet vėliau jis atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Policijos komisariate V. R. atsisakė duoti paaiškinimus, buvo nusiteikęs agresyviai. Alkoholio kiekio matuokliu V. R. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, o D. R. buvo blaivi (b. l. 51–54).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. R. kaltė yra įrodyta. Nors V. R. kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad žodinio konflikto metu jis tik suėmė nukentėjusiajai už žastų ir stipriai suspaudė, bet kitokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Visų pirma, kaltinamasis neneigia, kad namuose tikrai vyko konfliktas su nukentėjusiąja D. R. ir kad konflikto metu jis suėmė nukentėjusiajai už abiejų rankų žasto srityje ir suspaudė, dėl ko nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Antra, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. R. parodymų patikimumu. Nukentėjusioji nuo tyrimo pradžios vienodai aiškino jos sužalojimo aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis ranka suėmė jai už veido ir stipriai suspaudė, sudavė jai du smūgius į kairį šoną ir rankomis suėmęs stipriai spaudė jai žastus, dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs. Įvykio metu nukentėjusioji buvo blaivi, po patirto smurto nukentėjusioji iš karto pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Iš liudytojo J. B. parodymų matyti, kad atvykę policijos pareigūnai rado nukentėjusiąją susijaudinusią ir išsigandusią, tuo tarpu kaltinamasis, kuris buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,56 promilių girtumas, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis), elgėsi agresyviai, nepakluso pareigūnų nurodymams. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. R. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. R., dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies, požymius.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 101–104).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis V. R. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 91), nusikaltimo padarymo metu nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 94), dirba (b. l. 92). Išsituokęs, turi tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai (b. l. 88–90). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2021 m. lapkričio 2 d. 21.30 val., iš sulaikymo paleistas 2021 m. lapkričio 3 d. 14.40 val. (b. l. 55–56, 64–65), šis laikas (dvi dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62–63) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką dirbti arbe registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę V. R. laikiną sulaikymą nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., t. y. dvi laikino sulaikymo dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.