Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui – Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. viešosios policijos prevencijos poskyrio viršininkui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) pensininko, vedusio, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. vasario 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK vyr. patrulis M. B. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R222895, kuriame nurodyta, kad V. S. 2013 m. vasario 21 d., 10.50 val. Dariaus ir Girėno g., ties namu Nr. 14, Skuodo m., Skuodo r. sav., vairavo automobilį „VW TRANSPORTER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus neblaivumas (girtumas) – 2,91 promilės etilo alkoholio), neprisisegęs saugos diržo, policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 16, 202 p. reikalavimus. Už tai numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino vairavęs neužsisegęs saugos diržo, ir nebuvo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau neigia buvęs neblaivus. Paaiškino, kad iš vakaro su draugu buvo išgėręs vyno butelį, grįžęs į namus apie 18 val. Kitos dieną ryte nieko nevalgė nes turėjo eiti duoti kraujo tyrimams. Grįžęs iš poliklinikos išgėrė vaistų nuo spaudimo, o tada važiavo su automobiliu. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo neprisisegęs saugos diržo. Rašant pažeidimo protokolą policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, alkotesteris parodo 2,91 promilės. Kadangi neturėjo su savimi dokumentų, tada su policijos pareigūnais parvažiavo į namus, pasiimti dokumentų. Jis nesutiko su nustatytu girtumu, todėl policininkai išaiškinę, kad jis gali duoti kraujo. Buvo labai susijaudinęs, todėl pasakė pareigūnams, kad vakarykščiai gėrė alaus, o iš tikrųjų buvo gėręs vyno „Pirklio“, 0,75 litro talpos, 15% stiprumo. Gėrė su draugu S. L.. Kai jį paleido policijos pareigūnai, jis nuvyko į ligoninę, kur iš pradžių nebuvo kam atlikti jo pažiūrą paimti kraują. Dar buvo grįžęs į policijos komisariatą klausė ką darytį. Vėl sugrįžus į ligoninę gydytojas L. atliko apžiūrą, paėmė kraują.

Liudytojas policijos pareigūnas M. B. paaiškino, kad jis patruliavo su J. D. Skuodo m., iš Dariaus ir Girėno g. išsuko automobilis, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo, todėl jį sustabdę. Paprašius dokumentų, S. pasakė, kad palikęs namie. V. S. įsėdus į tarnybinį automobilį, pajuto alkoholio kvapą. Su alkotesterio pagalba V. S. buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas. S. sakė, kad negali būti. Iš pažiūros jis neatrodė neblaivus, atėjo normaliai, nesvirduliuodamas. Jam buvo pasiūlytą duoti kraujo ligoninėje, jei jis nesutinka su alkotesterio parodymais. Dokumentų forminimas užtruko apie 40 min., asmuo neturėjo su savimi dokumentų dar reikėjo vykti iki jo namų.

Liudytojas policijos pareigūnas J. D. paaiškino, kad, dirbant su vyr. patruliu M. B., pamatė iš Dariaus ir Girėno gatvės išsukantį automobilį, kurio vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržo. Vairuotoją sustabdė jo kolega M. B.. Vėliau kolega pakvietė jį į automobilį padėti įforminti dokumentus. S. girtumą nustatinėjo M. B. iki jam ateinant į automobilį. Įsėdus į tarnybinį automobilį nuo S. sklido alkoholio kvapas. Kitų girtumo požymių nepastebėjo.

Liudytojas Litvinas paaiškino, kad 2013-02-20 vakare su V. S. išgėrę 1 butelį vyno, 15 % stiprumo. Po to išsiskirstė į namus. Kad V. S. būtų girtas nepastebėjo.

Liudytojas K. L. paaiškino, kad dirba Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale ir poliklinikoje gydytoju. 2012-02-2, pietų metų, jį iškvietė į priėmimo skyrių dėl girtumo nustatymo, nes daugiau nebuvo kam atlikti apžiūrą. Tuo metu jis vizitavo ligonius, todėl į priėmimo skyrių atvyko tik po kurio laiko. V. S. prašymu nustatinėjo jam girtumą. Šio asmens nepažinojo, žinojo iš matymo, yra tekę kartą jį gydyti kaip pavaduojančiam gydytojui. Tapatybę nustatė iš jo paso, nurodė slaugytojai paimti jo kraujo, atliko apžiūrą ir surašė aktą. Nebuvo alkoholio kvapo ir kitų požymių liudijančių girtumą ar apsvaigimą. Teigia, kad nuo girtumo nustatymo iki apžiūros atlikimo negalėjo nei savaime nei dirbtinai pasišalinti iš organizmo 2,91 prom. alkoholio. Net ir dirbtinai išblaivinus liktų kvapas. Išvadą surašė iš karto nes nežinojo, kad turi laukti toksikologijos laboratorijos išvados. Išvadoje nurodė blaivus, iš vakaro vartoję alkoholinių gėrimų. Vakarykščio alkoholio vartojimo pėdsakų nenustatė, taip parašė pagal V. S. paaiškinimus.

Dėl nenurodyto apžiūros akto numerio paaiškino, kad tai yra techninė klaida. Apžiūros atlikimas buvo užregistruotas žurnaluose.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. neneigia vairavęs automobilį, neprisisegęs saugos diržo, bei, kad policijos pareigūnams nepateikęs vairuotojo pažymėjimo.

V. S. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, įrodo sekantys įrodymai: jo paties paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R222895, vyr. patrulio M. B., patrulio J. D. tarnybiniai pranešimai, jų parodymai, duoti teismo posėdžio metu. V. S. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. V. S. skirtinos administracinės nuobaudos.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką administracinėse bylose, yra nurodęs, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-31 nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo, nesutinkantis su alkotesteriu nustatytu jo neblaivumu gali pateikti įrodymus, patvirtinančius jo blaivumą ir tokiu būdu paneigiančius alkotesterio parodymus dėl jo neblaivumo, o administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Policijos pareigūnai asmens blaivumo testą V. S. atliko 2013-02-21, 10 val. 53 min. 01 s., jam nustatytos 2,91 promilės (b.l. 5). V. S., nesutikdamas su alkotesterio parodymais, nuvyko į VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo priėmimo skyrių, kur 2013-02-21, 12 val. 55 min. buvo paimtas jo kraujas girtumui nustatyti bei gydytojas K. L. atliko medicininę apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, padarė išvadą, kad V. S. yra blaivus, iš vakaro vartojęs alkoholinių gėrimų (b. l. 10-11). 2013-02-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2098/13(01) nurodyta, kad V. S. kraujyje, paimtame 2013-02-21 12.55 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 29). Siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos reikšmingas aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą, pašalinti prieštaravimus tarp dviejų neblaivumo (girtumo) nustatyto metodais gautų tyrimo rezultatų, buvo paskirta komisijinė ekspertizė (b.l. 38-39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus komisijinės sveikatos būklės ekspertizės akte Nr. EKG 675/13(03) nurodyta, kad natūraliai 2,91 promilės etilo alkoholio per 125 minutes (nuo automobilio valdymo momento iki kraujo ėmimo) pilnai suskaidytas ir organizme nebebūti alkoholio negalėjo. Per aktualias 125 minutes V. S. organizme galėjo natūraliai sumažėti ne daugiau kaip 0,3125 promilės etilo alkoholio. Su būtina sąlyga – kad nėra ir nebus prielaidų abejoti kraujo paėmimui ir ėminiui keliamų reikalavimų atitiktimis – laikytina, kad V. S. 2013-02-21 10.50 val. automobilį valdė blaivus (b. l. 53-57).

Ekspertizės akte, apibendrinimo dalyje, trijų ekspertų komisija nurodė, kad „alkoTESTerio duomenys - yra TESTO atitikties, gali būti tik kaip pradinis metodas, kuris gali būti ir klaidingas (taikoma ir šiam, teismo nagrinėjamam atvejui), o objektyvu laikoma Toksikologijos laboratorijoje, akredituotu nurodytu metodu teismo eksperto atliktos toksikologinės analizės ir pateiktos ekspertinės išvados dalykas.“ „Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 II skyriaus (punktas Nr. 6.1.) matyti, kad policijos pareigūnai turėjo įvertinti bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką ypač šiuo atveju, kai tikrinamas asmuo-vairuotojas nesutiko su policijos disponuojamos testo priemonės rodmenimis (bylos lapas Nr.5, alkometro rezultatai, prieš asmens parašą ranka darytas įrašas apie nesutikimą su testo rezultatais).“ Taip pat ekspertai atkreipė dėmesį, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti nenurodytas akto numeris (dokumentas nenumeruotas), - neturi šios kategorijos dokumentui keliamų reikalavimų atitikties. Teismui aiškinantis šio dokumento atsiradimo aplinkybes (atitiktį įrašų žurnale, autoriaus, paaiškinimus, asmens tapatumo identifikavimą), gydytojas nurodė, kad numerio neįrašymas yra techninė klaida. Iš pateiktų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumai ar apsvaigimui nustatyti aktų registracijos žurnalo kopijų ir kraujo ir /ar šlapimo mėginių dėl girtumo ar narkotinių medžiagų registracijos žurnalo matyti, kad jo įrašai atitinka medicininės apžiūros akto įrašus, asmens duomenis, dokumento seriją numeris, apžiūros laiką, todėl darytina išvada, kad dokumento numerio nenurodymas yra tik techninė klaidą, kuri nedaro dokumento negaliojančiu.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių V. S. kaltę, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam. Alkoholio matuoklio parodymus paneigia asmens apžiūros aktas neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, gydytojo parodymai, toksikologijos laboratorijos specialisto išvada ir komisinės sveikatos būklės ekspertizės aktas, kuris turi prioritetą prieš alkoholio testą. Todėl nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių V. S. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, nesant teisės pažeidimo sudėties. (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išlaidos susidariusius už ekspertizės atlikimą 1225 Lt apmokamos iš biudžeto lėšų, tam skiriamų teismui.(ATPK 279 straipsnio 4 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 20 Lt baudą

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu V. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

V. S. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nutraukti nesant teisės pažeidimo sudėties.

Ekspertizės išlaidos apmokamos iš teismo tam skirtų lėšų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Paskirtoji bauda Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio tvarka, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu gali būti išdėstoma ar pakeista viešaisiais darbas.