Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-06-14 · Civilinė byla Nr. e2-6784-1025/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
e2-6784-1025/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00968-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Pareiškėjas
L. K.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-6784-1025/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00968-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nustatyti nepilnamečių vaikų K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su jų motina L. K. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam mokant kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos; bei leisti ieškinį teismui pateikti per 14 dienų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Pareiškėja nurodo aplinkybes, jog su N. K. sudarė santuoką, santuokos metu gimė du vaikai – K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., tačiau atsakovas naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, todėl ieškovė, nutraukusi faktinius santykius su atsakovu, persikėlė gyventi kartu su vaikais į Klaipėdos r. sav., Vėžaičius, susirado darbą, išsinuomojo būstą, jame gyvena kartu su vaikais. Teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, kadangi teismui galimai ilgai nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgus į tai, kad prasideda atostogų metas, nepilnamečiai vaikai gali likti gyventi su atsakovu, jei teismas priimtų galutinį sprendimą ir nustatytų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovei gali būti sudėtinga vaikus pasiimti iš atsakovo, kadangi vaikai gali būti nuteikinėjami prieš ieškovę, ryšys tarp motinos ir vaikų gali atšalti. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nors yra jaunas, sveikas ir darbingas. Ieškinio nepateikė, kadangi reikia papildomai surinkti įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti.

Atsiliepimas

N. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo, jog prašymas yra neteismingas Klaipėdos rajono rūmams, nes vaikai faktiškai gyvena su juo Prienuose, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Prienų (duomenys neskelbtini) progimnaziją, 2021-06-10 vaikus jų gyvenamoje vėtoje apklausė vaikų teisių skyriaus specialistai. Vaikų motina turi priklausomybę alkoholiui, neturi tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Be to kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina atitinka jų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjos interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjos interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą. Be to, laikinosios priemonės visais atvejais turi būti susijusios su pareikštais (šiuo atveju ketinamais reikšti) reikalavimais.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašymu bei pateiktais įrodymais, konstatuoja, jog pareiškėja nepagrindė, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas bei išlaikymo priteisimas, šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso dėl santuokos nutraukimo.

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų patvirtinančių kylančią grėsmę vaikų turtiniams ir neturtiniams interesams. Tai, jog nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo, nėra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomųjų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo. Be to pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėtų ar būtų negalimas jo įvykdymas, taigi nepagrindė bendrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra išskirtinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsakovui iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, todėl jos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra išpildomos visos pirmiau išvardintos sąlygos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo dienos, neįrodė egzistuojant pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą aplinkybes, kodėl ji negalėjo ir nesugebėjo laiku parengti ir pateikti teismui ieškinį kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

CPK 147 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėja turi sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio dydį. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimo byloje šalių reiškiami reikalavimai yra turtinio ir neturtinio pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kokius pareiškėja ketina reikšti turtinius bei neturtinius reikalavimus, kurie apspręstų mokėtiną užstato dydį, taip pat nepateikta duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjusi užstatą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė kokia grėsmė gali kilti vaikų interesams ar pareiškėjos interesams, netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bei neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pareikštas kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Taip pat pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad yra sumokėjusi CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyto dydžio užstatą.

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pareiškiant ieškinį, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnis, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė