- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- I-3185-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01763-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjo teigimu, duše neįrengtos persirengimo kabinos, todėl jis buvo priverstas prie kitų asmenų nusirengti. Dėl to jis jautė gėdą, jam buvo nepatogu, suprastėjo gyvenimo kokybė, kadangi jis nebegali ramiai miegoti, nebepasitiki savimi, jaučiasi psichiškai sukrėstas. Tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo priverstas kreiptis į psichiatrą, jog būtų paskirtas medikamentinis gydymas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–15).
Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nesant Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Visų pirma pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušinėse įrengti sieneles. Tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 50–51) nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Karštas vanduo į dušus tiekiamas nuolatos. Dušinės įrengtos pagal minėtos higienos normos reikalavimus. Dušinių patalpose įrengta vieta nusirengti / apsirengti, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Jos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes taip pat patvirtina prie atsiliepimo pridėtos dušinių fotografijos (b. l. 26–30). Pranešime taip pat nurodyta, kad dušinėse veikia vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai.
Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K pateikė I korpuso dušinių fotografijas, tačiau jis bausmę atliko II korpuse, kurio dušinėse nei persirengimo kambario, nei užuolaidėlių tarp dušų nebuvo, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Teismas pažymi, kad priimdamas pareiškėjo skundą 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi (b. l. 6) įpareigojo Lukiškių TI-K pateikti pareiškėjo skundo 4 (ketvirtajame) puslapyje prašomus išreikalauti duomenis, t. y. konkrečias laikymo Lukiškių TI-K datas, dušinių fotografijas ir kt. Lukiškių TI-K, vykdydamas šią teismo nutartį, pateikė atsiliepimą į skundą bei kitus duomenis. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K, jog vykdydamas teismo įpareigojimą šis pateikė kitų, nei buvo reikalaujama skunde, dušinių fotografijas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Lukiškių TI-K pateikė ne to korpuso fotografijas, laikytini neįrodytais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad visiško privatumo neužtikrina pertvarų nebuvimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog Lukiškių TI-K dušinės įrengtos pertvaros, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neigiamų išgyvenimų, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, jis nebepasitiki savimi ir kt.
Kaip jau minėta, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl, išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, ir Lukiškių TI-K veiksmus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.