Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Rasos Paužaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, bausmės atlikimo metu nustatant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) draudimą be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) draudimą turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 3) įpareigojimą pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir L. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nustatant įpareigojimus ir draudimus: 1) draudimą be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) draudimą turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 3) įpareigojimą pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ir 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. D. paskirtos subendrintos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, šios galutinės laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ir 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda, nurodant ją sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 14 d., 05.30 val., iki 2019 m. liepos 15 d., 14.08 val., bei nuo 2020 m. birželio 27 d., 22.25 val., iki 2020 m. birželio 28 d., 12.43 val.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 4 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirtas automobilio „Lexus RX 450H“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios 5 332 Eur sumos išieškojimas iš L. D. valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas nuteistojo kaltės ar veikų kvalifikavimo klausimas, prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtu uždraudimo naudotis specialia teise terminu ir prašo nustatyti ilgesnį – 3 (trejų) metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

8. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog, atsižvelgiant į nuteistojo L. D. padaryto nusikaltimo specifiką ir nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise) trumpesniam, nei šios priemonės vidurkis, laikotarpiui, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, su tokiais prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutikti neturi pagrindo ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nustatė aiškiai per švelnų baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

9. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog nuteistasis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, rizikavo savo bei kitų asmenų sveikata ir gyvybe, sugadino vairuojamą transporto priemonę, tačiau nurodytos aplinkybės tik iš dalies apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai suprasdamas, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio (dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog prie automobilio vairo sėdo prieš tai vartojęs alkoholį bare Pilaitėje (2 t., b. l. 196-198)), tačiau, to nepaisydamas, rizikuodamas savo bei aplinkinių sveikata ir gyvybe, nusprendė vairuoti transporto priemonę ir tokiu būdu pasiekti kitą miestą (iš Vilniaus vyko į Šalčininkus). Be kita ko, net ir suprasdamas, jog automobilį vairuoja būdamas neblaivus, ruošiasi nuvažiuoti pakankamai didelį atstumą darbo dienos vakarą, nusikalstamos veikos pavojingumo sumažinti nesiekė, net gi priešingai, viršijo leistiną greitį ir atliko pavojingus manevrus kelyje. Antai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad „juos pradėjo lenkti automobilis „Lexus“ dideliu greičiu apie 120-140 km/h. Jis juos aplenkė ir dar du automobilius priešais, kadangi drėgna, buvo slidus kelias, žmogus nesuvaldė automobilio, užkabino šviesą atspindinti stulpelį ir nuvažiavo į griovį“ (2 t., b. l. 40-42).

10. Taigi nuteistasis, važiuodamas didesniu nei leistinas greičiu (kelio ruože leistinas 90 km/h greitis), vienu metu lenkė net tris automobilius. Taip pat, kaip teisingai pažymėta ir prokurorės skunde, neteisėtus veiksmus nuteistasis nutraukė ne pats, tačiau kilus eismo įvykiui, kai, aplenkęs minėtus automobilius, dėl slidžios kelio dangos nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į griovį, dėl ko nepataisomai apgadino vairuotą „Lexus“ markės automobilį. Šios nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis sąmoningai ignoravo savo keliamą riziką kitų asmenų, o taip pat ir savo paties gyvybei, sveikatai bei turtui, kas leidžia spręsti, kad pastarojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasižymėjo dideliu pavojingumu bei abejingumu galimoms nusikalstamos veikos pasekmėms. Abejingumą savo elgesiui bei padarytai nusikalstamai veikai rodo ir nuteistojo elgesys iš karto po įvykio – nuteistasis susirinko iš automobilio daiktus ir su kitų asmenų pagalba išlipęs iš sudaužyto automobilio, pasišalino iš įvykio vietos, net nepasidomėjęs, ar dėl jo veiksmų nepadaryta žala kitiems asmenims ar turtui, sugautas policijos pareigūnų bandė slėpti vairavęs sudaužytą automobilį, o dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik apklaustas papildomai (2021 m. vasario 23 d. apklausos metu).

11. Be kita ko, ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad tikslinga aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą taikyti artimą minimaliam. Nors skundžiamame nuosprendyje tokio termino baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nustatytas atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis ankščiau nėra teistas, turi nepilnametį vaiką, yra bedarbis, ankščiau baustas už KET pažeidimus, tačiau šios aplinkybės teismo vertintos paviršutiniškai, iš esmės nesigilinant į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visetą. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog L. D. ankščiau nėra teistas, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog nagrinėjamu atveju spręsta dėl asmens pripažinimo kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas. L. D., ankščiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir tuo pagrindu nutraukus ikiteisminį tyrimą, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui padarė naują nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje). Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesnė nusikalstama veika padaryta nuteistajam taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio, tuo metu pastarajam nustatytas 1,57 promilės girtumas. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. D. nėra linkęs kritiškai vertinti savo paties elgesį ir jam daromą alkoholio poveikį, keisti savo elgesį ir įpročius, o nusikalstamų veikų darymas esant apsvaigus nuo alkoholio nėra atsitiktinis. Be kita ko, kaip jau minėta, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (dalis nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo), iš viso per penkerių metų laikotarpį – 11 kartų, iš kurių 4 kartus už stovėjimą neleistinoje vietoje ir 7 kartus už leistino greičio viršijimą (2 t., b. l. 153-157). Taigi spręstina, kad nuteistasis yra linkęs daryti pažeidimus, ignoruoti visuotinai nustatytas taisykles ir pažeisti įstatymus. Nurodytos aplinkybės lemia teisėjų kolegijos išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra pakankamas užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, kadangi, kaip matyti, ankstesnės nuobaudos bei jau buvęs susidūrimas su baudžiamuoju procesu bei gresiančios pasekmės pažeidus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas nesulaikė asmens nuo pakartotinių pažeidimų darymo.

12. Taigi pirmosios instancijos teismo pažymėtos aplinkybės – teistumų nebuvimas bei tai, jog tokią nusikalstamą veiką L. D. padarė pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra pagrindas beveik minimaliam baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino skyrimui. Kita vertus, iš esmės į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant bausmę, tuo tarpu kaltinamojo asmenybė, materialinė padėtis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei turto vertė buvo tos aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo sprendimą išieškoti tik dalį nuteistojo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos. Vis tik, atsižvelgiant į tai, jog BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone taip pat siekiama apsaugoti ir visuomenę, kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, nuteistojo asmeniniai interesai negali būti keliami aukščiau nei visuomenės saugumo interesas. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas akcentavo, kad nuteistasis transporto priemonę, kurios vertė iki eismo įvykio buvo 13 430 Eur, pardavė vos už 3 000 Eur (3 t., b. l. 120-121), o, įvertinus paskirtą baudą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, reiškia, kad L. D. patyrė 20 500 Eur finansinę naštą, tokie argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Pažymėtina, kad tik paties nuteistojo veiksmai nulėmė transporto priemonės ženklius sugadinimus (ekonominiu požiūriu laikant netikslinga automobilį atstatyti iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš eismo įvykį), kas kartu su vėliau sekusiu automobilio pardavimu už kelis kartus mažesnę nei iki apgadinimo nustatytą transporto priemonės rinkos vertę, niekaip negali būti tapatinama su valstybės skiriamomis prievartos priemonėmis už padarytą nusikalstamą veiką.

13. Tad, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartas ir išnagrinėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog net ir esant byloje nustatytai nuteistojo atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių (dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), vis tik, įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias bei patį nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams yra neproporcingas ir nepakankamas. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, jog BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino padidinamas iki prokurorės apeliaciniame skunde prašomų trejų metų termino, kuris atitiks šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, užtikrins tinkamą baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimą, o baudžiamojo poveikio priemonė bus proporcinga tiek nusikaltimą padariusio asmens, tiek nusikalstamos veikos pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu L. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpį nustatyti 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 28 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.