Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininkų S. A. ir R. A. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-03-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 06120090000612, S. A. ir R. A. užtikrindami UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ 395397,27 Lt skolos, pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008, grąžinimą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 10,0400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 1,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 0,0288 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, 99,71 kv.m. bendro ploto, plane 5F0p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 100000 Lt.

Atskiraisiais skundais įkeisto turto savininkai S. A. ir R. A. prašo 2011-06-28 nutartį panaikinti. Teigia, kad UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ 2009-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. UADB „ERGO Lietuva“ LR ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui, todėl laikytina, kad savo reikalavimo į pagrindinį skolininką atsisakė, t.y. prievolė, kuri buvo užtikrinta įkeitimu, daugiau neegzistuoja, todėl negali būti vykdomas išieškojimas pagal hipoteką, užtikrinančią tokią neegzistuojančią prievolę. Mano, kad UADB „ERGO Lietuva“ prašymas dėl išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir vertintinas kaip neteisėtas kreditoriaus elgesys ir akivaizdus piktnaudžiavimas teisėmis. Teigia, jog jei UADB „ERGO Lietuva“ finansinis reikalavimas būtų įtrauktas į BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“, tai įkeisto daikto savininkai, įvykdę prievolę už pagrindinį skolininką, turėtų teisę perimti reikalavimą bankroto yloje, tačiau šiuo atveju tai neįmanoma, nes kreditorius praleido terminą pateikti reikalavimą bankroto byloje, ir įkeisto daikto savininkas nebegalės realizuoti atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisės. Nesant pagrindo iš įkeisto daikto išieškoti pagrindinę prievolę, nėra pagrindo ir tenkinti prašymą dėl palūkanų išieškojimo. Pažymi, kad ieškiniams dėl delspinigių nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, taigi maksimali delspinigių suma, kurią galėtų prisiteisti kreditorius, yra 29 667,60 Lt. Todėl reikalavimas dėl ir 88 085,04 Lt delspinigių išieškojimo yra atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-03-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 06120090000612, S. A. ir R. A. užtikrindami UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ 395397,27 Lt skolos, pagal 2009-02-06 taikos sutartį Nr. 09-008, grąžinimą kreditoriui UADB „ERGO Lietuva“, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – 10,0400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 1,9100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 0,0288 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, 99,71 kv.m. bendro ploto, plane 5F0p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 100000 Lt. Prievolės įvykdymo terminas 2010-09-31. Ginčo dėl to, kad prievolė iki nustatyto termino pilnai įvykdyta nebuvo byloje nėra.

Įkeisto turto savininkų atskirieji skundai grindžiami tuo, kad skolininkui iškelta bankroto byla, o kreditorius LR ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikė finansinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui, todėl laikytina, kad savo reikalavimo į pagrindinį skolininką atsisakė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Nagrinėjamu atveju, kreditorius pagal hipotekos sutartį įgijo teisę į reikalavimo patenkinimą iš trečiųjų asmenų įkeisto turto. Taigi, kreditorius UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą, siekdamas, kad būtų pradėtos specialios procedūros tam, kad jo reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš trečiojo asmens turto, o ne iš skolininko turto. Todėl ta aplinkybė, jog skolininkui buvo iškelta bankroto byla neapribojo kreditoriaus teisės pasinaudoti CPK 558 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, tik tuo atveju kai skolininkui ir tuo pačiu įkeisto turto savininkui yra pradėta bankroto procedūra, tai įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK 560 straipsnio 3 dalies norma aktuali tais atvejais, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės, bet ne trečiųjų asmenų, turtas. Todėl, kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į atskirąjį skundą, kreditorius, siekdamas patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, neprivalėjo bankroto bylą skolininkui iškėlusiam teismui teikti kreditorinio reikalavimo ir prašyti jį patvirtinti. Kreditorius turi teisę pasirinkti, savo reikalavimą skolininkui patenkinti iš trečiųjų asmenų įkeisto turto ar iš skolininko turto arba iš jų abiejų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditoriaus veiksmai ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartis dėl trečiųjų asmenų įkeisto turto arešto ir įspėjimo dėl skolos sumokėjimo neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Kartu kolegija pažymi, kad įvykdęs skolininko įsipareigojimą hipotekos kreditoriui, įkeisto daikto savininkas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę, t. y. jis turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam atlygintų kreditoriui sumokėtą sumą. Todėl atmestini atskirųjų skundų argumentai, jog ir įkeisto daikto savininkai nebegalės realizuoti atgręžtinio reikalavimo į skolininką teisės. Ši teisė nėra priklausoma nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo skolininko bankroto byloje. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl ieškinio senaties reikalavimui išieškoti delspinigius taikymui. Iš bylos duomenų matyti, kad prievolė, kurios vykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos sandoris, kilo iš taikos sutarties nuostatų, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2009-03-16 nutartimi (b.l. 16-18). Šia sutartimi taip pat buvo nustatytas delspinigių bei palūkanų dydis. Sutarties 11 punktu skolininkas UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ įsipareigojo pažeidus šioje sutartyje nustatytų piniginių įsipareigojimų mokėjimo tvarką ir terminus, mokėti 0,05 dydžio delspinigius nuo ne laiku sumokėtos sumos (įskaitant ir palūkanas) už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 str.). Todėl teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatytų delspinigių skaičiavimui ieškinio senaties terminas nėra taikomas.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirųjų skundų motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties nekeisti.