- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3622-288/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25855-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- R. R.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2019-12-09 baudžiamuoju įsakymu pagal , Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 2 dalį (šis baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, nes tik 2019-12-13 įteiktas kaltinamajam), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. 2019-06-19, apie 20.45 val., prie pastato esančioV. Krėvės pr. 75, Kaune, vieną kartą kumščiu sudavė R. R. į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė jam į kairę ranką, padarydamas minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pasmakrėje ir kairėje plaštakoje, tokiu būdu mušdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusį pažįsta, gyveno šalia, pripažįsta sudavęs jam smūgius. Užpyko ant nukentėjusio dėl nepadoraus jo elgesio jo draugės atžvilgiu ir todėl jam sudavė. Vėliau atsiprašė nukentėjusio, susitaikė su juo. Dar yra nuteistas už narkotinių medžiagų vartojimą. Dabar narkotikų nevartoja. Sutinka su prokuroro siūloma bausme, tik nenori dirbti viešų darbų. Smurtinį elgesį keičiančią programą sutinka išklausyti.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Iš 2019-06-20 pareiškimo apie padalytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. R. nurodė, kad 2019-06-19, apie 20.45 val., kartu su sūnumi Ž. R. pajudėjo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. Iš kiemo jie negalėjo išvažiuoti, kadangi prie (duomenys neskelbtini) pastato buvo pastatytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užstatė pravažiavimą. Jis išlipo ir priėjęs prie šio automobilio vairuotojos paprašė, kad patrauktų automobilį, nes jis trukdo kitiems automobiliams pravažiuoti. Prie vairuotojo sėdėjo vyriškis apie 30-35 metų amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Minėto automobilio vairuotoja automobilio nepatraukė, o jos draugas išlipęs iš automobilio pradėjo su juo konfliktuoti, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Jis taip pat šiam vyriškiui atsikirto. Po jų apsižodžiavimo vyriškis atsistojo į puolimo poziciją ir vieną kartą kumščiu jam sudavė į veidą, t. y. smakrą, taip pat apie tris kartus spyrė jam į kairę ranką ir kairę koją. Po šių smūgių jis pajuto fizinį skausmą. Vyriškis daugiau jo nemušė, apsisuko ir, įsėdęs į draugės automobilį, pasišalino iš kiemo. Jam fizinį skausmą sukėlusio vyriškio draugė iš automobilio nebuvo išlipusi. Jo sūnus stovėjo kiek nuošaliau, tačiau šį įvykį matė gerai. Policiją jis iš karto po įvykio buvo išsikvietęs, tačiau pasakė, kad kitos dienos rytą, jis pats atvyks į Kauno m. Dainavos policijos komisariatą. Šio įvykio metu jis buvo blaivus. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio jam sukelto fizinio skausmo ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Kiek jam žinoma įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. I. 12-14).
Iš 2019-07-23 R. R. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad asmenį, kuris jį užpuolė ir sužalojo 2019-06-20 atpažinti gali. Jį įsidėmėjo, ir gali atpažinti iš veido, jis buvo pailgo veido, tamsių plaukų, sportiško sudėjimo, apie 190 cm ūgio. Asmuo vilkėjo tamsios spalvos sportinius marškinėlius, tamsius šortus. Minėtą asmenį jis nufotografavo (1 t., b. 1. 18).
Iš 2019-11-21 R. R. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2019-11-16 su juo susisiekė vyriškis, kuris 2019-06-19, prie (duomenys neskelbtini) Kaune, konflikto metu prieš jį smurtavo ir jam sukėlė fizinį skausmą. Vyriškis jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie abu susitaikė. Vyriškis jam atlygino patirtą moralinę žalą, jis jam pretenzijų neturi, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems abiems susitaikius. Neatsimena, ar konflikto metu taip pat prieš vyriškį smurtavo, ar vartojo necenzūrinius žodžius, nes įvykis buvo seniai (1 t., b. 1. 28-30).
Iš 2019-07-23 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad R. R. iš parodytos nuotraukų kartotekos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus nuotraukoje Nr. 210, randa asmenį, kuris savo apklausoje įvardino kaip pilietį kuris jį 2019-06-20 (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme užpuolė ir sužalojo. Nuotraukoje jis įvardijamas kaip M. S.. Jį atpažįsta iš veido formos, plaukų, kūno sudėjimo (1 t., b. 1, 19-26).
Iš 2019-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. GI539/2019(02) matyti, kad R. R. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos pasmakrėje ir kairėje plaštakoje padarytos kietu buku daiktu ir sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas pasmakrėje greičiausiai padarytas smūgiuojant ranka, o plaštaka greičiausiai sužalota spyriu ir šis sužalojimas iš esmės būdingas savigynai, ranka mėginant prisidengti nuo smūgio. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai negalėjo būti padaryti krintant (1 t., b. 1. 35).
Iš 2019-07-25 Ž. R. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2019-06-19, vakare, apie 20.45 val. jis kartu su savo tėčiu R. R. turėjo vykti dėl asmeninių reikalų. Jie kartu su tėčiu, prie savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) kieme, įlipo į jo tėčiui priklausantį automobilį „Renault Talisman“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ketino vykti savais reikalais. Jis vairavo automobilį, o jo tėtis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Jiems išvažiuojant iš kiemo pastebėjo, kad priešais atvažiuoja kitas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Iš moters vairavimo stiliaus, tai, kad ji buvo labai arti prisitraukusi prie vairo, abejomis rankomis įsikabinusi į vairą ir nematanti jų išvažiuojančių iš kiemo, nusprendė, kad moteris vairuojanti automobilį turi mažą vairuotojo stažą. Moteris pradėjo važiuoti į juos, todėl jam teko pavažiuoti atgal, kad moteris į juos neatsitrenktų. Pagal kelių eismo taisykles nelabai ten galima buvo suprasti, kuris kurį turėjo praleisti, nes vakarais kiemuose automobilių pristatytų būna pilnas kiemas ir bet kaip, dažniausiai bendru sutarimu vienas kitą praleidžia. Jam pavažiavus atgal, moteris vis tiek važiavo į priekį, taip ji jam užstatė pravažiavimą. Priekyje, šalia moters sėdėjo vyriškis. Šio vyriškio jis nepažįsta, jo anketinių duomenų nežino, tačiau yra jį matęs anksčiau. Vyriškis atrodė taip: apie 20 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 m. ūgio, pastebėjo, jog vyriškio kojos ir rankos šašuotos. Vyriškį iš nuotraukų atpažinti tikrai galėtų, nes kaip ir minėjo, jį matė ne pirmą kartą. Šalia jo sėdintis tėtis pamatęs, kad jiems neišeina pravažiuoti, pradėjo skeryčioti rankomis, jis nieko nesakė, nes langai tiek jų, tiek kito automobilio buvo uždaryti, visas susikalbėjimas daugiau vyko rankų gestais. Tėtis norėjo, kad moteris pasitrauktų nuo pravažiavimo. Šalia moters sėdintis vyriškis taip pat pradėjo skeryčioti rankomis, kažką lyg ir sakydamas. Po kurio laiko, jis bandė lėtai prasilenkti pro minėtą automobilį, jam šiaip ne taip prasilenkus su automobiliu, jį jau buvo pravažiavęs, tėtis išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio šono. Iš kito automobilio išlipo minėtas vyriškis, jie tarpusavyje pradėjo vienas ant kito rėkti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kuris ką sakė, tiksliai nežino. Jie tiesiog žodžiais konfliktavo. Po kurio laiko vyriškis vieną kartą kumščiu trenkė jo tėčiui į veidą, tiksliau į smakrą. Vyriškis rankomis bandė trenkti ir daugiau kartų, tačiau jo tėtis rankomis numušinėjo jo suduodamus smūgius. Jo tėtis taip gynėsi. Po to vyriškis kelis kartus spyrė tėčiui, tiksliai kur, jis nežino, taip pat nežino ar pataikė. Tuo momentu jis stovėjo šalia savo automobilio vairuotojo pusės durelių, o ta moteris buvo išlipusi iš savo automobilio ir stovėjo šalia savo automobilio vairuotojo pusės durelių. Moteris nebandė nei ginti, nei jų skirti, ji daugiau žodžiais rėkavo ir priekaištavo jo tėčiui, į konfliktą ji nesikišo. Nesikišo ir jis, jis viską stebėjo iš šono. Jo tėtis konflikto metu vyriškiui smūgių nesudavė, jis tik gynėsi, rankomis numušinėdamas jo smūgius bei rankomis bandydamas sugriebti vyriškio rankas. Tiesioginių tyčinių smūgių vyriškiui nesudavė. Po to tėtis su vyriškiu dar kurį laiką apsižodžiavo, konflikto metu tiek jis, tiek moteris, vyriškis ir jo tėtis vienas kito atžvilgiu vartojo daug ir įvairių necenzūrinių žodžių. Po konflikto jie sugrįžo į savo automobilį, vyriškis su moterimi taip pat įlipo į savo automobilį ir išsiskirstė. Po kurio laiko pastebėjo, jog pas tėtį ant smakro yra mėlynė, jos iki įvykio nebuvo, ji atsirado po konflikto su vyriškiu (1 t., b. 1. 37- 38).
Iš 2019-07-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. R. iš 6 pateiktų nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino M. S., tai yra būtent tas pats vyriškis apie kurį jis davė parodymus ir kuris 2019-06-19, apie 20.45 val. kieme, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) konflikto metu sužalojo jo tėtį. Vyriškį atpažįsta iš apklausos metu nurodytų požymių, iš bendrų veido bruožų, nes kaip ir minėjo apklausoje, yra jį matęs ir anksčiau (1 t., b. 1. 39-42).
Iš 2019-09-11 D. R. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad M. S. yra jos draugas, jį pažįsta apie trejus metus. Tikslios dienos nepamena, tačiau tai gali būti 2019-06-19, vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, ji kartu su M. važiavo namo. Ji vairavo jos tėčiui priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o M. sėdėjo šalia jos, priekinėje keleivio vietoje. Jai įvažiuojant į kiemą, esantį Kaune, V. Krėvės pr., tikslaus namo numerio nežino, kairėje pusėje esančiame pravažiavime stovėjo automobilis, tikslios markės nežino, kuris norėjo išvažiuoti, o ji norėjo į tą kiemą įvažiuoti, tačiau jie prasilenkti negalėjo, todėl ji pavažiavo į priekį, kad automobilis pirmas pravažiuotų, o ji po to grįžtų atbulomis ir galėtų įsukti į kiemą. Automobilis pro jos automobilį pravažiavo be didelių sunkumų. Ji automobiliui davė pirmenybę, nors realiai ji jam buvo kliūtis iš dešinės ir pagal kelių eismo taisykles, jis ją turėjo praleisti. Kadangi automobilių buvo pilnas kiemas, tokiu būdu jiems nebūtų išėję prasilenkti, todėl ji jį praleido. Prie jos nebuvo niekas priėjęs ir neprašė, kad ji pasitrauktų, ji pati susivokė ir pasitraukė. Kai ji praleido automobilį, automobilis pavažiavo ir stabtelėjo už jos automobilio. Jos automobilio langai buvo praviri, tada buvo vasara, šiltas metas. Jie su M. girdėjo, kaip keleivis, sėdintis automobilio priekinėje vietoje, kaip vėliau suprato, tai galėjo būti vaikino, kuris vairavo automobilį tėvas, pasakė „išmokyk savo kalę vairuoti“, ji suprato, kad šie žodžiai buvo skirti jai. M. supykęs išlipo automobilio, tuo pačiu metu iš kito automobilio išlipo ir keleivis, jie tarpusavyje sukonfliktavo žodžiu. Jie vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktas prasidėjo būtent dėl keleivio išsakytų necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu. Jis M. sakė, kad išmokytų ją vairuoti, jis ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. M. ant kojų yra žaizdos, nes jis serga žvyneline. Tai pamatęs vyriškis pradėjo M. įžeidinėti, jog jis yra narkomanas, pūva iš vidaus ir sakė kitus įžeidžiančius žodžius. M. jos atžvilgiu ir dėl ligos yra jautrus, vyriškis jį įsiutino, todėl M. pirmas vieną kartą vyriškiui sudavė į galvą ranka, tiksliai kur pataikė ji nematė, nepamena. Tuo momentu jai buvo labai daug streso. Vyriškis M. taip pat atgal sudavė rankomis ir net ne vieną kartą. Vyriškis M. pataikė ir jam praskėlė po dešine akimi. Po to vyriškis pradėjo spardyti M., jis jam spyrė į kojas, ten kur buvo žaizdos dėl ligos, vyriškis jam nubrozdino kojas ir padarė dar didesnes žaizdas. Nepamena, ar M. vyriškiui taip pat spardė, tuo momentu ji buvo labai išsigandusi, nes vyriškis elgėsi neprognozuojamai, jo akys buvo išvirtę, jis garsiai šaukė. Ji į konfliktą nesikišo, tik žodžiu rėkė, kad liautųsi. Sakė „M. baik, nereikia problemų, matai kad yra nestabilus“. Tačiau jie vienas kitam nenusileido ir toliau žodžiu konfliktavo. Tuo momentu ji stovėjo šalia automobilio, iš kito automobilio taip pat buvo išlipęs ir vairuotojas, kaip suprato, jis buvo to vyriškio su kuriuo M. konfliktavo, sūnus. Vairuotojas į konfliktą taip pat nesikišo, jis kažką sakė, tačiau ji nepamena ką ir kam. Jis vis artinosi šalia konfliktuojančio vyriškio ir M., lyg ir laukė, kad jeigu kažkas bus, tai tikėjosi gal padėti savo tėvui. Pamena, kad kažkuriuo momentu vyriškis pasakė savo sūnui, kad iš automobilio bagažinės ištrauktų kirvį, tačiau sūnus kirvio netraukė. Mano, kad tokiais žodžiais vyriškis norėjo Matą įbauginti. Pripažįsta, kad muštynes pirmas pradėjo M., tačiau visą konfliktą išprovokavo vyriškis. Po konflikto ji M. apramino, sakė jam nekreipti dėmesio ir jie ėjo link automobilio, tuo momentu vyriškis apspjaudė jos automobilį, tačiau į tai jie nereagavo, norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi, nenorėjo, kad konfliktas ir vėl prasidėtų. Tada jie su M. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Šį konfliktą matė ir kiti netoliese buvę asmenys, tačiau nežino jų nei anketinių duomenų nei kur jie gyvena, jie į konfliktą nesikišo, tik stebėjo. Visas konfliktas truko apie 10-15 minučių. Nei į medikus, nei į policiją jie nesikreipė, nes kitą dieną abu su M. turėjo išskristi dirbti į Daniją, paskutinę dieną turėjo daug reikalų, todėl ir nesikreipė. Jis mano, kad šioje situacijoje Matas ne ką mažiau nukentėjo, tiesiog jis nesikreipė į policiją (1 t., b. 1. 44-45).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusio, liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis M. S., mušdamas nukentėjusį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino kaltas ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam M. S. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra. M. S. teistas, tačiau baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, baustas administracine tvarka, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 50), psichiatrijos klinikoje nesilankė (b. l. 52).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.