Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7; 1.2.7.1.2; 1.2.14.3.2.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) 2003-11-07 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) 2003-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais 2 mėn.;

3) 2004-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 65 str. subendrinus bausmę su 2003-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 25 paros arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d. bausmės vykdymą atidedant 2 m. ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

4) 2005-05-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. subendrinus bausmę su 2004-02-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 50 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1. 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., apribojant elgesį 12 mėn., 2006-02-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti bausmės;

5) 2009-04-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta bauda 90 MGL, ją sumokant per 3 mėn., 2009-12-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 1638 val. viešuosius darbus, juos atliekant per 69 mėn.;

6) 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ryšių montuotojas – statybininkas, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis, išžagino žmogų.

Kaltinamasis A. Š., V. Š., veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, panaudodami fizinį smurtą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė turtą.

A. Š. 2010 m. vasario 16 d., apie 22 val. 30 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, įsibrovę į patalpą - butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudodami fizinį smurtą, tai yra asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirą tyrimą suduodant nenustatytą skaičių smūgių į galvą, nugarą, tampant už plaukų nukentėjusiajai K. P. ir ją laikant, taip atimant galimybę priešintis, A. Š., prieš tai pastumdamas ir pergriaudamas ją ant lovos, lytiškai santykiavo su K. P. prieš jos valią.

Be to, A. Š. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta į atskirą tyrimą, 2010 m. vasario 16 d., apie 22 val. 30 min., kažkuriam iš jų prie (duomenys neskelbtini), buto laukujų durų panaudojant fizinį smurtą - suduodant A. P. į veidą, po ko įsibrovus į patalpą - butą esantį (duomenys neskelbtini), V. Š. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. P., jį įstumiant į virtuvę ir grasinant tuoj pat panaudoti pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė K. P. priklausantį turtą-vaizdo kamerą,, SONY DCR (duomenys neskelbtini)“, 1499 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,, NOKIA 6030“, 150 Lt vertės, plaukų kirpimo mašinėlę, 250 Lt vertės, 450 Lt, padarydami jai 2349 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. P. pažinojo, tačiau jos dėdės nepažįsta. 2010-02-16 vakare, jis, jo brolis V. ir draugas A. ėjo į parduotuvę „Lyra“. Ten nusipirko alaus ir susipažino su dar dviem vaikinais. Tada į parduotuvę atėjo nukentėjusysis ir kalbėjosi su vienu iš tų vaikinų, su kuriuo jie buvo ką tik susipažinę. Tada tas vaikinas pasakė, kad „einame pas tą diedą“ išgerti. Su nukentėjusiuoju jis pats nešnekėjo, nukentėjusysis jo į svečius nekvietė. Su nukentėjusiuoju kalbėjosi tik tie du vaikinai ir jo draugas A.. Kartu su tuo vyriškiu jie nuėjo į daugiabutį, pakilo liftu į atšuntą aukštą ir įėję į butą, nuėjo visi į virtuvę. Tada į virtuvę užėjo ir nukentėjusioji K. P., su kuria jis dar ir pasisveikino. Jiems begeriant, susimušė su tais dviem vaikinais, su kurias buvo ką tik susipažinę. Kad kas nors būtų mušęs nukentėjusįjį – nematė. Iš buto jokių daiktų jis neėmė. Nežino kodėl nukentėjusieji jį apkalba, gal nori pinigų. Negali paaiškinti kaip pas S. J. atsirado pagrobtas mobilusis telefonas. Anksčiau K. P. dirbo pardavėja, gyveno bendrabutyje. Nukentėjusioji ir jos sesuo dažnai dalyvaudavo bendrose šventėse. Jis pripažįsta, kad buvo nukentėjusiosios bute, buvo atsinešę alaus. Iš buto išėjo dviese ar trise, o tie vaikinai, su kuriais susipažino parduotuvėje „Lyra“, pasiliko K. P. bute. Jis yra teistas šešis kartus, už paskutinę nusikalstamą veiką jį nuteisė 1 m. 6 mėn. Yra teistas už plėšimus, vagystes. Dabar yra vedęs, turi savo vaikų.

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. yra jo brolis. Nukentėjusiųjų jis nepažįsta. Jam buvo smegenų sukrėtimas, dėl ko jis nuolat vartoja vaistus. Kai vartoja alkoholį, labai blankiai viską atsimena, nors psichiatrinėje ir nesigydė. Įvykio dieną jis su broliu vartojo alkoholį. Iš pradžių jo brolis buvo su savo draugu A., o vėliau prie jų prisijungė ir jis. Su broliu ir jo draugu susitiko apie 19.00 val. Buvo nuėję į kazino, tačiau ten nelošė. Alkoholinius gėrimus gėrė lauke. Gėrimus pirko jis, nes dirba ir gali juos pavaišinti. (duomenys neskelbtini) name jokių pažįstamų neturi, tačiau nepamena ar tą vakarą tame name jis buvo. Nepamena, kad būtų atėjęs tą patį vakarą pas nukentėjusiąją atsiprašyti dėl brolio veiksmų. Po šio įvykio su nukentėjusiaisiais buvo susitikęs tik per akistatą. Jis nesupranta ir negali to paaiškinti, kodėl nukentėjusieji juos apkalba. Jis nėra tikras, kad nieko nepadarė, nes tai išsiaiškins teismas. Jis dirba, ryšių montuotoju – statybininku, po dviejų mėnesių ketina susituokti.

Nukentėjusioji K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jokie santykiai jų nesieja. Nukentėjusysis yra jos dėdė. 2010-02-16 vakare ji su savo vaikais buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Jos dukrai buvo trys mėnesiai, o sūnui pusantrų metų. Sūnus buvo pas dėdę, kuris jį parvedė į namus. Atėjus dėdei, sugalvojo atsigerti, todėl dėdė nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, sidro, cigarečių ir traškučių. Jai ir vaikams būnant kambaryje, į butą įėjo dėdė, kuriam iš nosies bėgo kraujas. Nepamena ar buto duris jis atsirakino pats, ar jos buvo atrakintos, tačiau dėdė raktą turėjo. Staiga dėdę pastūmė, po ko jis atsitrenkė į koridoriaus sieną, ir į butą įėjo trys vaikinai. A. Š. ir kitas tamsus vaikinas ją pastūmė ant lovos. V. Š. su dėde nuėjo į virtuvę. Kambaryje buvo ji ir abu vaikai, A. Š. ir tamsus vaikinas. Tamsus vaikinas jai pagrasino, reikalaudamas lytinių santykių ir trenkė kumščiais į jos galvą. Kadangi vaikai pradėjo klykti, sūnų išvedė į virtuvę ir vėl sugrįžo. A. Š. numovė jai kelnes ir pradėjo ją žaginti. Kelnes jai movė ir tamsusis vaikinas, tačiau A. Š. buvo aktyvesnis. Kai A. Š. ją žagino, tamsusis vaikinas savo lytinį organą prikišo jai prie lūpų. Kadangi ji neišsižiojo, jis kumščiu sudavė jai į galvą, nuo ko ji nukrito nuo lovos. A. Š. nesiliovė ir toliau ją žagino. Kai į kambarį įėjo V. Š., jis pasakė: „atėjom čia ne to, ką čia darot“. A. Š. spermą išliejo jai ant pilvo, todėl ji nubėgo į vonią nusiprausti, nusišluostė rankšluosčiu, o kai iš ten išėjo, vaikinų bute jau nebebuvo. Kai kambaryje buvo V. Š., jis sklaidė užuolaidas, už kurios buvo vaizdo kamera, todėl, mano, kad vaizdo kamerą paėmė jis. Išeidamas tamsusis vaikinas pasakė, kad jei pasiskųs, užmuš ją ir vaikus. Užpuolikams ji priešinosi, sakė, kad vaikai maži, kad gali imti ką nori, kad tik nieko nedarytų. Jie liepė „užsičiaupti“ ir kumščiu trankė jos galvą. Kai ji pradėjo šaukti, sakyti, kad išeitų, tamsusis vaikinas čiupo ją už plaukų, tampė, įspraudė jos veidą į pagalvę ir pradėjo ją dusinti. Dėl tokių jo veiksmų, kiti pradėjo sakyti: „ką čia darai, vaikus paliksi našlaičiais“. V. Š. jai nieko nedarė, nesmurtavo. Ji patyrė 2 349 Lt turtinę žalą ir 10 000 neturinę žalą. Neturtinę žalą užrašė pati tyrėja, tačiau jai šių pinigų nereikia, nes ji tik nori, kad jie atsakytų už tai, ką padarė. Įvykio metu virtuvėje buvo įjungta šviesa, o koridoriuje esantis didelis veidrodis atspindėjo šviesą į kambarį, todėl ji gerai matė užpuolikus. Į policiją iš karto nesikreipė, nes jai buvo grasinta, kad užmuš ją ir vaikus. Tą patį vakarą ji pasigedo vaizdo kameros ir mobiliojo telefono. Namuose nebebuvo vaizdo kameros, pinigų, plaukų kirpimo mašinėlės, mobiliojo telefono. Plaukų kirpimo mašinėlės pasigedo tik jos vyras, kai sugrįžo į namus. Kai tie trys vaikinai išėjo iš buto, pašalinių žmonių daugiau nebebuvo. Dėl daiktų į policiją jai liepė kreiptis vyras. Į ekspertizę nuėjo, nes jai pasakė, kad taip reikia. Vyrui iš pradžių sakė, kad vaizdo kamerą užstatė, nes reikėjo pinigų. Į butą įėjo trys nepažįstami vyrai. Anksčiau, kai dirbdavo parduotuvėje, A. Š. ateidavo, kartais labas pasakydavo, bet tik tiek. Kai tyrėja atpažinimo metu rodė nuotraukas, ji atpažino, tada jai ir pasakė kaltinamųjų vardus. Visi trys kaltinamieji į virtuvę įėję nebuvo. Kai ją žagino, kambaryje šviesa buvo išjungta. Ją išjungė ji pati, nes tame kambaryje miegojo mažasis vaikas, tačiau buvo įjungtas televizorius. Ją nurengė tamsoje, tačiau šviesos užteko, kad matytų kas ir ką daro. Ką trys vaikinai iš buto išsinešė, ji nematė, nes buvo vonioje. Kelnes ir kelnaites jai numovė per prievartą. Jos galvą trankė, lūpa buvo praskelta. Kai jie išėjo, ji nuėjo pas dėdę į virtuvę. Dėdė klausė kas nutiko, tačiau ji pasakė, kad užpuolikai tik trenkė per veidą. Dėdei nesakė, kad išžagino. Kad V. Š. imtų daiktus – nematė. Kambaryje jis kilnojo užuolaidas. V. Š. smurto nenaudojo, neįžeidinėjo. Visus tris vaikinus atpažino pagal nuotraukas. Maždaug po valandos, V. Š. buvo atėjęs atsiprašyti jos dėl to, ką padarė jo brolis.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. pažįsta tik iš matymo, dažnai jį matydavo, kai eidavo į turgų. Kito kaltinamojo jis nepažįsta. Nukentėjusioji yra jo dukterėčia. 2010-02-16 K. P. sūnų jis parvedė į jos namus, (duomenys neskelbtini). Dukterėčia jo paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus, sidro, cigarečių ir traškučių. Grįžtant iš parduotuvės, kai buvo jau prie namo laiptinės, prie jo priėjo tamsusis vaikinas ir paklausė ką šis nešasi, kur eina. Jis atsakė, kad eina pas savo dukterėčią. Kadangi laiptinės durys yra su kodu, jis atrakino duris ir jie abu įėjo į laiptinę. Liftu į aštuntą aukštą kėlėsi vienas, tačiau kai atsidarė lifto durys ir jis išėjo, pajuto stiprų smūgį į nosį, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Jam sudavė į nosį ar A. Š. ar V. Š., kuris konkrečiai iš jų – pasakyti negali. Kai laiptinėje jam sudavė į nosį, tamsusis vaikinas pasakė: „nereikėjo vyrai taip daryti, be reikalo“. Kai tik įėjo į butą, vaikinai nuėjo į virtuvę, o jis nuėjo į vonią, nusiprausti. Kai iš vonios išėjo, nuėjo į virtuvę, iš kurios jau niekas jo nebeišleido. Jis nujautė, kad jei eis į kambarį, jie ir vėl prieš jį panaudos smurtą. Jis girdėjo kaip kažkas kambaryje sakė „ai“ ar „baikit“, jis norėjo nueiti į kambarį ir pažiūrėti kas ten vyksta, tačiau jo neišleido. Jokių kitų garsų jis daugiau negirdėjo, nes virtuvėje grojo įjungta magnetola. V. Š. ir tamsusis vaikinas jam neleido išeiti iš virtuvės. V. Š. iš virtuvės taip pat buvo išėjęs, tačiau kai jis sugrįžo, tamsusis vaikinas išėjo. Kas į virtuvę atvedė nukentėjusiosios sūnų neprisimena. Kai visi vaikinai išėjo iš buto, K. P. jam sakė, kad vaikinai jai sudavė. Kaip buvo paimti daiktai, jis nematė. Kad iš buto dingo daiktai, sužinojo tik kitą dieną. Kad dukterėčia buvo išžaginta, sužinojo tik iš jos vyro. Atpažinimo metu jis tyrėjai sakė, kad dėl V. Š. abejoja, tačiau parodė jo nuotrauką. Iki šio įvykio buvo išgėręs tik butelį alaus. Iš naktinės parduotuvės jis nupirko plastikinį butelį alaus ir plastikinį butelį sidro, pakelį cigarečių ir traškučių. Gėrimus išgėrė kai tie vaikinai jau buvo išėję. Bute jie užtruko gal pusvalandį ar valandą. Nukentėjusioji tuo metu buvo kambaryje. Vonioje buvo 5 – 7 minutes. Vėliau virtuvėje užpuolikai nuolat keitėsi, jei vienas išeina, tai kitas sugrįžta. Kadangi virtuvėje buvo įjungta magnetola, jis negirdėjo pagalbos šauksmo, girdėjo tik „ai“ ar „baikit“. 2010-03-02 duodamas parodymus, pasakė, kad nematė jų veidų, nes nenorėjo įsivelti į šį reikalą. A. Š. ir V. Š. jis atpažino iš nuotraukų, o tamsiojo vaikino jis nepažino. Kaip iš buto išėjo vaikinai, nematė, nes buvo virtuvėje su vaiku.

Liudytojas A. P., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusioji K. P. yra jo žmona. Jie gyvena trylikos aukštų name, aštuntame aukšte. Bute yra vienas kambarys, holas ir virtuvė. 2010-02-27 jis sugrįžo iš Danijos į namus, (duomenys neskelbtini), ir jau kitą dieną pradėjo namuose ieškoti vaizdo kameros „Sony“, tačiau rado tik rankinę nuo vaizdo kameros. Kai paklausė žmonos, ji atsakė, kad vaizdo kamerą ji užstatė, nes neturėjo pinigų. Taip pat pasigedo ir mobiliojo telefono, plaukų kirpimo mašinėlės. Tada pradėjo žmonos dar labiau klausinėti ir žmona pasakė, kad 2010-02-16 jų butą apiplėšė. Žmona sakė, kad tą patį vakarą, iki įvykio likus keletui valandų, jis dar skambino jai iš Danijos, kalbėjosi telefonu. Žmona jam papasakojo, kad dėdė A. P. parvežė jų vaiką į namus ir išėjo į parduotuvę. Žmona su vaikais būdama namuose išgirdo triukšmą ir į kambarį įpuolė trys vaikinai. A. P. nuo užpuolikų gavo smūgį į veido sritį, įėjęs į butą nubėgo į vonią. Jų bute nėra durų iš koridoriaus į holą, vietoje durų kabo tik užuolaidos. Žmona pasakojo, kad kaltinamasis A. Š. jai prigrasino, sakė žinantis kur ji gyvena, pasigaus mieste, susidoros su ja ir jų vaikais. Dėl to, kad žmona buvo išžaginta, ji tikrai patyrė psichologinę traumą. Žmona sakė, kad ją Andrius pargriovė ant lovos, numovė kelnes ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti. Tą vaikiną žmona pažino iš matymo. A. Š. su jo žmona lytiškai santykiavo prieš jos valią, o kitas, kambaryje buvęs vaikinas, trankė ranka jai per galvą. Žmona sakė, kad tas vaikinas, kuris trankė per galvą, mūvėjo pirštines, kurios smirdėjo automobilio degalais. Tas vaikinas buvo išsitraukęs savo lytinį organą ir kišo jai prie veido. Ją prievartavo du vaikinai, o kitas vaikščiojo. Tuo metu jų trijų mėnesių dukra gulėjo savo lovytėje, o berniukas buvo išvestas į virtuvę. Iš namų buvo pavogta vaizdo kamera „Sony“, plaukų kirpimo mašinėlė, juodos spalvos mobilusis telefonas „Nokia“, ant kurio šonų buvo bronzinės spalvos blizgučiai, pinigai. Vaizdo kamera buvo padėta už televizoriaus, kampe, užtrauktos naktinės tamsiai raudonos spalvos užuolaidos. Ji buvo padėta tokioje vietoje, kur pažiūrėjęs – nepamatysi. Plaukų kirpimo mašinėlė buvo padėta ant vonios kambaryje esančios lentynėlės, kurią uždengia dušo užuolaidos. Pavogti pinigai buvo padėti po servetėle, esančia ant sekcijos. Mobilusis telefonas buvo padėtas virtuvėje. Žmona sakė, kad po išžaginimo nubėgo į vonią nusiprausti. Kažkuris vaikinas išeidamas pasakė, kad jei ji kreipsis į policiją – bus blogai. Žmona jam sakė, kad nematė kas ir ką išsinešė, apie tai pasakojo verkdama, ištikta streso, labai susijaudinusi. Pirmąją dieną žmona jam papasakojo tik apie įvykdytą vagystę, tačiau vėliau papasakojo ir apie tai, kad buvo išžaginta to vaikino, kurį pažinojo. Jam buvo akivaizdu, kad apie tai pasakodama žmona jautėsi labai blogai. Tai, ką žmona jam papasakojo, tikrai yra tiesa. Jie yra vedę jau 2 metus, o žmoną pažįsta apie 2 metus ir 6 mėnesius. Už ką keršyti kaltinamiesiems neturi, nes niekada jų nepažinojo. Jokie daiktai jiems nėra gražinti. Mobilusis telefonas „Nokia“ yra jo. Jis turi šio mobilaus telefono dėžutę, ant kurios yra užrašytas to telefono kodas, specialus IMEI numeris. Per du jų santuokos metus į užsienį buvo išvykęs 3 kartus po 1 mėnesį. Šeimoje santykiai yra geri. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad jo žmona jam papasakojo tiesą. Žmona jam sakė, kad V. Š. jos atžvilgiu nieko nedarė. Kai tik V. Š. įėjo į kambarį, jis paklausė tų vaikinų ką jie čia išsidirbinėja, tokiais savo žodžiais, V. Š. pasmerkė tokį kitų dviejų vaikinų elgesį.

Liudytojas A. K., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį A. Š.. Kito kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Su Andriumi jį supažindino jo netikra sesuo S. J.. 2010 m. žiemą, tikslios datos nepamena, S. J. į namus parsinešė mobilųjį telefoną parodė jam. Paklausta iš kur gavo telefoną atsakė, kad telefoną jai davė A. Š.. Telefoną jai tik paskolino, davė juo šiek tiek pasinaudoti. Mobilusis telefonas buvo „Nokia“, kurio kraštai buvo bronziniai, pagrąžinti blizgučiais. Tuo mobiliuoju telefonu ji naudojosi apie 3 – 4 mėnesius. Jis buvo įdėjęs į jį savo kortelę, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir tuo telefonu kažkiek tai naudojosi. Jo SIM kortele naudojosi ir S. J.. Tyrėja jam kompiuteryje rodė mobiliųjų telefonų „Nokia“ modelius ir jis atpažino, kad tai buvo „Nokia 6030“.

Liudytoja S. J., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, žino jų vardus ir pavardes. Nukentėjusiųjų ji nepažįsta. Su A. Š. 2010m. vasario mėnesį bendravo, tačiau jis jai nieko nedavė. Ji nepamena, kad A. Š. jai būtų davęs savo mobilųjį telefoną „Nokia“. 2010-06-02 ji davė parodymus, nežino kodėl tuo metu apie tai prisiminė, o šiandien jau nepamena. 2010 m. vasario mėnesį nepamena, kad būtų naudojusis mobiliuoju telefonu „Nokia“. Juo naudojosi lyg ir jos brolis A. K., o ji naudojosi savo tėvų pirktu mobiliuoju telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu ji melavo duodama parodymus, jos brolis A. K. duodamas parodymus teisme – melavo. Mobiliajame telefone jos SIM kortelės nebuvo, nes ten buvo įdėta jos brolio SIM kortelė. Kaip brolio SIM kortelė atsirado mobiliajame telefone „Nokia“ ji nežino. Jos brolis A. K. A. Š. ir V. Š. nepažįsta. Kodėl melavo ikiteisminio tyrimo metu paaiškinti negali.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Kodėl S. J. pakeitė savo parodymus – nežino. Kai ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji dalyvavo. S. J. socializacijos centre yra teismo sprendimu jau pusę metų ir bus iki pilnametystės. Mergaitė valkatavo, bėgo iš namų, nelankė mokyklos, bendravo su neaiškios reputacijos žmonėmis. Iš jų centro ji buvo pabėgusi net keletą kartų. Apklausos metu jokio spaudimo S. J. tikrai nebuvo. Tyrėjas jai uždavinėjo klausimus, į kuriuos S. J. atsakydavo. Jei ji tyrėjui pasakydavo, kad nepamena ar atsakyti nenori, jos niekas to daryti ir nevertė. Ji pati viską ir papasakojo. Tyrėjui S. J. pasakojo, kad kai ji nusižengė, globėja atėmė iš jos mobilųjį telefoną, todėl pažįstamas vaikinas jai davė mobilųjį telefoną, kuris buvo su kažkokiomis spalvomis ant šonų.

2010-03-09 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame K. P. atpažino A. Š., kuris ją išžagino ( b.l. 1 t. 154).

2010-03-18 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame K. P. atpažino V. Š., kuris su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į jos butą (b.l. 1 t. 161).

2010-03-29 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame K. P. atpažino A. J., kuris su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į jos butą ją sumušė, dusino ir kitam vaikinui ją žaginant, reikalavo oralinio sekso, kišo varpą į burną (b.l. 1 t. 164).

2009-03-09 K. P. ir A. Š. akistatos protokolu, kuriame nukentėjusioji K. P. patvirtino savo duotus parodymus, kad A. Š. ją išžagino (b.l. 1 t.158).

2009-03-31 K. P. ir V. Š. akistatos protokolu, kuriame nukentėjusioji K. P. patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Š. kartu su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į jos butą ir daugiausia buvo virtuvėje ir vėliau su ja kalbėjo, kad jam gaila, jog jo brolis taip pasielgė (b.l. 1 t.167).

2010-03-26 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame A. P. atpažino A. Š., kuris įsibrovęs į butą nuėjo į kambarį, kur buvo K. P. (b.l. 1 t. 132).

2010-07-27 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame A. P. atpažino V. Š., kuris su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į butą, ir iš virtuvės neleido niekur eiti (b.l. 1 t. 139).

2010-04-08 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog atlikus K. P., A. P., A. P. ir A. Š. telefoninių pokalbių išklotinių analizę, nustatyta, kad 2010-02-16, apie 22 val., A. Š. su nukentėjusiąja K. P. nebendravo, tačiau 2010-02-16, 22 val. 26 min., abu buvo TELE- 2 celės 168D, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (b.l. 1 t. 98-116, 117).

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamiesiems A. Š. ir V. Š. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka nukentėjusiųjų K. P. ir A. P. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes atskleidžia nusikalstamų veikų motyvus. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiųjų K. P. ir A. P. parodymai atskleidžia ir kitus netiesioginius įrodymus, kurie patvirtina faktines nusikaltimų aplinkybes ir su šia veika susieja A. Š. ir V. Š..

Tokiu būdu vertinant nukentėjusiųjų K. P. ir A. P. parodymus, bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma A. Š. ir V. Š., kaip nusikaltimų - panaudojant smurtą įsibrovimo į butą ir tuo atimant nukentėjusiems galimybę priešintis, pagrobiant svetimą turtą ir A. Š. bendrininkų grupėje išžaginant žmogų, tiesioginių vykdytojų, nusikalstama veika, nes šiuo atveju nukentėjusios K. P. parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo: a) A. Š. ar V. Š. suduodant A. P. į veidą, tuo sudarant galimybė netrukdomai įsibrauti į butą, tai patvirtino abu nukentėjusieji ir A. P.; b) į butą patekta prieš nukentėjusiųjų valią, panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį A. P.; c) nukentėjusiųjų parodymais, kad užpuolikai buvo trys; d) du užpuolikai įėję į butą liko kambaryje su nukentėjusiąja; e) kaltinamasis V. Š. nusivedė nukentėjusįjį A. P. į virtuvę ir neleido jo iš ten išeiti; f) A. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, nukentėjusiąją K. P. įėję pastūmė ir ji nuvirto ant sofos; g) asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, pradėjo reikalauti lytinių santykių ir trankė kumščiais nukentėjusios galvą; h) vaikai pradėjo klykti, todėl nukentėjusios sūnus buvo išvestas į virtuvę, kur buvo V. Š. su nukentėjusiuoju ir tai patvirtina, kad su nukentėjusiąją buvo elgiamasi netinkamai, vartojamas smurtas, ji buvo žaginama ir tai sukėlė mažamečiui vaikui stresą; i) nukentėjusioji priešinosi, sakė, kad vaikai maži, kad gali imti ką nori, kad tik nieko jai nedarytų; j)A. Š. numovė nukentėjusiajai kelnes ir pradėjo ją žaginti. Kelnes padėjo mauti ir asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą; k) A. Š. žaginant nukentėjusiąją, asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą savo lytinį organą prikišo nukentėjusiajai prie lūpų, kadangi ji neišsižiojo, kumščiu nukentėjusiajai sudavė į galvą, nuo ko ji nukrito nuo lovos; l) V. Š. atėjęs iš virtuvės pasakė: „atėjom čia ne to, ką čia darot“; m) A. Š. nesiliovė ir toliau žaginti nukentėjusiąją ir spermą išliejo jai ant pilvo; n) asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, išeidamas pagrasino jei nukentėjusioji pasiskųs, užmuš ją ir jos vaikus; r) kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, čiupo ją už plaukų, įspraudė jos veidą į pagalvę ir pradėjo ją dusinti; o) V. Š. vaikščiodamas sklaidė užuolaidas, o už jos buvo vaizdo kamerą; p) išėjus užpuolikams namuose dingo vaizdo kamera, pinigai, plaukų kirpimo mašinėlė, mobilusis telefonas; r) nukentėjusioji atpažino A. Š. ir V. Š. ir savo parodymus patvirtino akistatų metu.

Nukentėjusios parodymus patvirtina ir kitų asmenų pripažinti faktai: Nukentėjusysis A. P. papildė nukentėjusios K. P. parodymus ir parodė, kad kai atsidarė lifto durys ir jis išėjo iš jo, pajuto stiprų smūgį į nosį, kažkurio iš brolių Šiurnų, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Jis iškarto nuėjo į vonią, nusiprausti, vėliau nuėjo į virtuvę. Jam neleido eiti į kambarį, jam neleido išeiti. V. Š. jam sakė: „niekur neisi“. Jis suprato, kad jei eis į kambarį, jie vėl prieš jį panaudos smurtą. Nukentėjusios sūnus buvo atvestas ir buvo su juo virtuvėje. Virtuvėje grojo įjungta magnetola. Jis girdėjo kaip kažkas kambaryje lygtai sakė „ai“ ar „baikit“ ir jis norėjo nueiti į kambarį ir pažiūrėti kas ten vyksta, tačiau jo neišleido. V. Š. iš virtuvės buvo išėjęs, tačiau kai jis sugrįžo, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, išėjo. Kaip visi vaikinai išėjo iš buto jis nematė, nes buvo virtuvėje su vaiku, vėliau atėjusi K. P. jam pasakė, kad kaltinamieji ją sumušė. Kad iš buto dingo daiktai, sužinojo tik kitą dieną. Liudytojas A. P. pilnai patvirtino nukentėjusios K. P. parodymus ir parodė, kad 2010-02-27 jis sugrįžo iš Danijos į namus ir jau kitą dieną pasigedo vaizdo kameros „Sony“. Žmona jam pasakė, kad vaizdo kamerą ji užstatė, nes neturėjo pinigų. Jis žmonai pasakė, kad jei ji vaizdo kamerą užstatė, jis nori ją atpirkti, pradėjo labiau klausinėti ir tik tada ji jam papasakojo kas nutiko. Vėliau jis pasigedo plaukų kirpimo mašinėlės, juodos spalvos mobilaus telefono „Nokia“, ant kurio šonų buvo bronzinės spalvos blizgučiai, pinigų. Mobilusis telefonas buvo padėtas virtuvėje. Vaizdo kamera buvo padėta už televizoriaus, kampe, užtrauktos naktinės tamsiai raudonos spalvos užuolaidos. Plaukų kirpimo mašinėlė buvo padėta ant vonios kambaryje esančios lentynėlės, kurią uždengia dušo užuolaidos. Pavogti pinigai buvo padėti ant sekcijos po esančia servetėle. Tada žmona pripažino, kad 2010-02-16 jų butą apiplėšė, tačiau buvo matyti, kad žmona sako ne viską. Tada žmona jam apie išžaginimą pasakojo verkdama, ištikta streso, labai susijaudinus. Jam buvo akivaizdu, kad jo žmona tai pasakodama jautėsi labai blogai. Tai, ką žmona jam papasakojo, tikrai yra tiesa. Žmonai būnant su vaikais namuose, ji išgirdo triukšmą ir pamatė į vonią nubėgantį A. P., kuris buvo susiėmęs už veido. Su juo kartu į butą įpuolė dar trys vaikinai. Kažkuris iš jų dar pasakė: „ir mergų čia yra“. A. Š. pargriovė jo žmoną ant lovos, numovė kelnes ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti. Jų trijų mėnesių dukra gulėjo savo lovytėje, o berniuką išvedė į virtuvę. Ji buvo išžaginta kaltinamojo, kurį pažino. A. Š. su jo žmona lytiškai santykiavo prieš jos valią, o kitas, kambaryje buvęs vaikinas, trankė ranka jai per galvą. Nežinomas vaikinas buvo išsitraukęs savo lytinį organą ir kišo žmonai prie veido. Žmonai prigrasino, kad pasigaus mieste, susidoros su ja ir jų vaikais. Kažkuris vaikinas pasakė, kad jei ji kreipsis į policiją – bus blogai. Dėl to, kad žmona buvo išžaginta, ji tikrai patyrė psichologinę traumą. A. P. nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojo ir dabar nepažįsta, jokio piktumo jų atžvilgiu neturi. Jis neturi už ką keršyti kaltinamiesiems juos apkalbėdamas. Jokie daiktai jiems nėra grąžinti. Mobiliojo telefono „Nokia“ telefono dėžutę jis turi, ant jos yra užrašytas to telefono kodas, specialus IMEI numeris. Jis yra visiškai įsitikinęs, kad jo žmona jam papasakojo visą tiesą. Dėdė A. P. jam pasakojo, kad jam einant prie durų, jis gavo smūgį į galvą ir kaltinamieji pateko į butą. Žmona jam sakė, kad V. Š. jos atžvilgiu nieko nedarė. Kai tik V. Š. įėjo į kambarį, jis paklausė tų vaikinų ką jie čia išsidirbinėja ir tokiais savo žodžiais V. Š. pasmerkė tokį kitų dviejų vaikinų elgesį. Liudytojas A. K. patvirtino nukentėjusios K. P. ir liudytojo A. P. parodymus dėl pagrobto mobilaus telefono „Nokia 6030“ ir parodė, kad su A. Š. jį supažindino jo netikra sesuo S. J.. S. J. į namus parsinešė mobilųjį telefoną ir jam jį parodė. Kai jis paklausė iš kur jį gavo, ji atsakė, kad telefoną jai davė A. Š.. Telefoną jai tik paskolino, davė juo šiek tiek pasinaudoti. Mobilusis telefonas buvo „Nokia 6030“, kurio kraštai buvo bronziniai, pagrąžinti blizgučiais. Tuo mobiliuoju telefonu ji naudojosi 3 – 4 mėnesius. Jo SIM kortele naudojosi ir S. J.. S. J. jam sakė, kad apie išžaginimą ji sužinojo iš pačio A. Š.. Liudytoja Liudmila Mazurova patvirtino nukentėjusios K. P., liudytojo A. P. ir A. K. parodymus ir parodė, kad tyrėjui S. J. pasakojo, kad kai ji nusižengė, globėja atėmė iš jos mobilųjį telefoną, todėl pažįstamas vaikinas jai davė mobilųjį telefoną, kuris buvo su kažkokiomis spalvomis ant šonų.

Teismas nustatė, kad kaltinamųjų A. Š. ir V. Š. nusikalstama veika užvaldant turtą teisingai kvalifikuota kaip kvalifikuotas plėšimas, nes įrodyta, kad nukentėjusios turtas pagrobtas įsibraunant į jos butą prieš jų valią panaudojant fizinį smurtą ir jis padarytas abiejų kaltinamųjų kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, kaip grupės bendrininkų. Plėšimu, padarytų tarpusavyje susitarusių asmenų, tai yra bendrininkų grupėje, laikomas toks plėšimas, kai bendrininkai iš anksto susitaria, tačiau susitarimas gali būti ir spontaniškas, pavartoti smurtą ir įsibrauti į butą, kaip buvo šiuo atveju, o atlikti smurto veiksmus gali, nors ir vienas bendrininkas, o šiuo atveju smurtą panaudojo kažkuris iš kaltinamųjų brolių Šiurnų, panaudojo prieš A. P. fizinį smurtą ir taip atimant jam galimybę priešintis, ko pasėkoje nukentėjęs išsigando, nes suprato, kad tai realūs grasinimai, kaltinamieji pateko į butą ir vėliau pagrobė nukentėjusiosios K. P. turtą, nusikaltimas padarytas bendrininkų bendrais veiksmais. Iš pagrobto turto, telefonas Nokia 6030 iš nukentėjusios buto A. Š. buvo perduotas S. J., kuri juo naudojosi kartu su A. K.. K. P. turtą kaltinamieji pagrobė panaudodami fizinį smurtą, kad patektų į butą, panaudojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu ir prieš šeimininkų valią įsibrovė į svetimą butą, o vėliau V. Š., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, apribojo A. P. veiksmus ir galimybę judėti, nes neleido išeiti iš virtuvės ir tai kad kaltinamieji, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, veikė bendrai, susitarę įvykdyti plėšimą įsibraunant į butą, matyti iš nukentėjusiųjų K. P., A. P. ir liudytojo A. P. parodymų ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų.

LR BK 149 straipsnis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusios asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Šiuo atveju kaltinamasis A. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, pareikalavo iš nukentėjusios lytinių santykių. Nukentėjusioji priešinosi, prašė kad jai nieko nedarytų, tačiau A. Š. jos neklausė. Kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, čiupo ją už plaukų, įspraudė jos veidą į pagalvę.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, nusikalstama veika išžaginant žmogų, teisingai kvalifikuotas kaip kvalifikuotas išžaginimas – grupės bendrininkų, nes įrodyta, kad abu užpuolikai įėję į butą liko kambaryje su nukentėjusiąją. A. Š. ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, nukentėjusiąją K. P. įėję pastūmė ir ji nuvirto ant sofos ir asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, pradėjo reikalauti lytinių santykių ir trankė kumščiais nukentėjusios galvą. Nukentėjusioji priešinosi, sakė, kad vaikai maži, kad gali imti ką nori, kad tik nieko jai nedarytų, o A. Š. numovė nukentėjusiajai kelnes ir pradėjo ją žaginti. Kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą čiupo ją už plaukų, įspraudė jos veidą į pagalvę ir pradėjo ją dusinti. A. Š. žaginant nukentėjusiąją, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, savo lytinį organą prikišo nukentėjusiajai prie lūpų, kadangi ji neišsižiojo, asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, kumščiu nukentėjusiajai sudavė į galvą, nuo ko ji nukrito nuo lovos. A. Š. nesiliovė ir toliau žaginti nukentėjusiąją ir spermą išliejo jai ant pilvo, o asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą išeidamas pagrasino jei nukentėjusioji pasiskųs, užmuš ją ir jos vaikus. Teismas laiko, kad esant tokioms bylos aplinkybėms kaltinamasis A. Š. suvokė, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią ir to norėjo. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, prašė to nedaryti, bijojo išgąsdinti mažamečius vaikus, vyresnysis vaikas ėmė verkti, nukentėjusioji realiai suprato pavojų savo gyvybei ir sveikatai bei vaikų saugumui. Tokius faktus atskleidžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Panaudojus fizinį smurtą ir taip atėmus nukentėjusiajai galimybę priešintis, ko pasėkoje nukentėjusioji išsigando, nes suprato, kad tai realūs grasinimai, A. Š. vieną kartą natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią ir ši nusikalstama veika padaryta kaltinamojo kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, kaip grupės bendrininkų – vykdytojų. Vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, tačiau pats natūraliu būdu lytiškai su nukentėjusiąja nesantykiavo ir taip atimdamas jai galimybę priešintis. Subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė – išžaginimo atveju suponuoja kaltinamojo A. Š. suvokimą, kad jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą ir, kad vien tik bendrininko buvimą nukentėjusioji suvokė ir kaip psichinį smurtą, o šiuo atveju, asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, dar panaudojo ir fizinį smurtą. Nusikaltimas padarytas bendrininkų bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, kuris buvo pilnametis ir yra pakaltinamas, nes jo byla perduota nagrinėti teisme ir tai kad abu veikė bendrai matyti iš nukentėjusios K. P., A. P., A. P. parodymų ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų.

Nukentėjusioji tiek 2010 03 01 (b.l.1t.151), tiek 2010 04 14 (b.l.1t.168), tiek 2010 07 29 (b.l.1t.169) ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek apklausta teisme iš esmės vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas šiais parodymais remiasi. Nukentėjusiųjų ir liudytojų, išskyrus S. J. duotus parodymus teisme, parodymai yra iš esmės nuoseklūs, detalūs, jie patvirtina vieni kitus, atitinka faktines aplinkybes, be to juos patvirtina rašytiniai įrodymai esantys baudžiamosios bylos medžiagoje ir ištirti teismo posėdyje. Be to, nukentėjusieji ir liudytojai parodymus duoda būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų, išskyrus S. J. duotus parodymus teisme, parodymais nėra pagrindo ir tai leidžia teigti, kad K. P. parodymai yra teisingi. Tai patvirtina ir 2010 03 01 telefoninis pranešimas Šiaulių policijos komisariatui, kad 2010 02 16 į K. P. butą (duomenys neskelbtini), įsiveržė trys nepažįstami vyrai. Vienas nukentėjusiąją sumušė, o kitas išžagino, iš buto pagrobė buitinės technikos ir grynųjų pinigų, viso 2349 Lt (b.l.1t.3). 2010 03 01 nukentėjusioji K. P. įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.l.1t. 24). 2010 03 01 protokole – pareiškime nukentėjusioji K. P. pareiškė, kad 2010 02 16 į jos butą (duomenys neskelbtini), įsiveržė trys nepažįstami vyrai. Vienas nukentėjusiąją sumušė, o kitas išžagino, iš buto pagrobė buitinės technikos ir grynųjų pinigų, viso už 2349 Lt (b.l.1t.25). Be to K. P., A. P. ir liudytojai neturi jokios priežasties nei vieno iš kaltinamųjų apkalbėti.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad A. Š. ir V. Š. duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nėra nuoširdūs ir vengia teismui sakyti tiesą, siekdami atriboti save nuo įvykio, neigiant, kad nusikaltimus įvykdė panaudodami fizinį smurtą įsibraunant į butą pagrobė svetimą turtą bei bendrininkų grupėje išžagino žmogų, prieštarauja kitai bylos medžiagai.

2010 03 08 kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, o kur buvo 2010 02 16 jis neprisimena, 2010 08 16 patvirtino, kad inkriminuotų nusikaltimų nepadarė ir atsisakė duoti parodymus, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š., jau teigia, kad nukentėjusios bute buvo penkiese, tačiau nepripažįsta nei plėšimo nei išžaginimo, be to negali paaiškinti kaip pas S. J. atsirado mobilusis telefonas pagrobtas iš nukentėjusios buto, kurį A. Š. jai perdavė, kurio savininkė buvo nukentėjusioji K. P.. Kaltinamasis V. Š. negali patvirtinti, kad nieko nepadarė, nes mano, kad tai išsiaiškins teismas. Neprisimena, kad būtų buvęs 2010 02 16 bute (duomenys neskelbtini), ir kad į butą buvo atėję penki žmonės, nors jo brolis A. Š. parodė, kad V. Š. buvo bute. Be to nukentėjusioji K. P. parodė, kad V. Š. su ja po įvykio kalbėjo ir sakė, kad gaila, jog jo brolis taip pasielgė. Kaltinamasis V. Š. paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų už tai ką padarė.

Tačiau objektyvi tiesa, kurios visais būdais vengia A. Š. ir V. Š. įrodyta ir kita bylos medžiaga: 2010-03-09 K. P. atpažino A. Š., kuris ją išžagino ( b.l. 1 t. 154); 2010-03-18 K. P. atpažino V. Š., kuris su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į jos butą ir buvo virtuvėje ( b.l. 1 t. 161); 2009-03-09 K. P. ir A. Š. akistatos metu nukentėjusioji K. P. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. Š. ją išžagino ( b.l. 1 t.158); 2009-03-31 K. P. ir V. Š. akistatos metu nukentėjusioji K. P. patvirtino savo duotus parodymus, kad V. Š. kartu su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į jos butą ir daugiausia buvo virtuvėje ir vėliau su ja kalbėjo, kad jam gaila, jog jo brolis taip pasielgė ( b.l. 1 t.167); 2010-03-26 A. P. atpažino A. Š., kuris įsibrovęs į butą nuėjo į kambarį, kur buvo K. P. ( b.l. 1 t. 132); 2010-07-27 A. P. atpažino V. Š., kuris su dar dviem vaikinais buvo įsibrovęs į butą, panaudojus smurtą ir jo iš virtuvės neleido niekur eiti ( b.l. 1 t. 139); 2010-04-08 atlikus K. P. ir A. Š. telefoninių pokalbių išklotinių analizę, nustatyta, kad 2010-02-16, apie 22 val., A. Š. su nukentėjusiąja K. P. nebendravo, tačiau 2010-02-16, 22 val. 26 min., abu buvo TELE- 2 celės 168D, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje ( b.l. 1 t. 98-116, 117); prieš nukentėjusįjį A. P. buvo panaudotas fizinis smurtas prieš įeinant į butą ir įsibrauta į butą prieš nukentėjusiųjų valią, nes panaudotas smurtas prieš patenkant į butą tai patvirtina, o nukentėjusiajam bėgo kraujas, kuris užfiksuotas 2010 03 01 protokole, kur matosi koridoriuje kelyje einant į vonią, keturiose vietose schemoje ir nuotraukose (b.l.t.126-34); liudytojo A. K. parodymais, kad pagrobtą K. P. mobilųjį telefoną A. Š. perdavė S. J.. Liudytoja S. J. teisme davė melagingus parodymus, socialinė pedagogė Liudmila Mazurova teisme nurodė, kad S. J. yra problematiška, kad ji dalyvavo S. J. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir S. J. patvirtino, kad telefoną jai davė A. Š., kas visiškai sutapo su A. K. duotais parodymais ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu.

Šie įrodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu ir įrodymai įvertinti. Įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamųjų kaltę pakanka. Todėl šių teismo ištirtų įrodymų pagrindu, teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamųjų A. Š. ir V. Š. kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., nes A. Š. ir V. Š., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, įsibrovė į butą panaudodami fizinį smurtą prieš A. P. prieš nukentėjusiųjų valią tuo atimant nukentėjusiems galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą, nusikaltimas įrodytas, taip pat teismas pripažįsta esant įrodyta kaltinamojo A. Š. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., nes A. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, bendrininkų grupėje, panaudodami smurtą, ir taip atimdami galimybę priešintis, išžagino žmogų, nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamųjų gynėjų teiginys, kad jų ginamieji neturi atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas ir turi būti išteisinti, yra nepagrįstas ir atmestinas. Gynėjų pozicija, kad nenustatyta kaip kaltinamieji pateko į laiptinę ir pakilo į aštuntą aukštą, prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų ar įėjimo durys į butą buvo atrakintos ar užrakintos yra neesminės, nes įsibrovimui į butą neturi reikšmės ar durys buvo atrakintos, ar buvo nerakintos. Įsibrovimu suprantamas atviras neteisėtas, neleistinas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Neteisėtumas reiškia, kad kaltinamiesiems šiuo atveju be savininko leidimo apskritai draudžiama įeiti į butą. Nustatyta, kad panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį įsibrauta į butą prieš nukentėjusiųjų valią.

Gynėjų pozicija, kad K. P. rašydama pareiškimą 2010 03 01 nurodė, kad į butą įsiveržė trys nepažystami vaikinai, nors vėliau ir teisme nurodė, kad vieną jų pažįsta. Nukentėjusioji A. Š. pažinojo tik kaip parduotuvės, kurioje ji ankščiau dirbo, lankytoją, kur jis lankydavosi ir su savo žmona, kuri jį vadino vardu Andriumi, o ne asmeniškai, pavardę sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visus tris vaikinus nukentėjusioji atpažino.

Gynėjų pozicija, kad nukentėjusioji dvi savaites niekur nesikreipė, tačiau grįžus vyrui iš Danijos ir pasigedus daiktų, tik tada kreipėsi į policijos pareigūnus patarta savo vyro. K. P. buvo morališkai pažeminta, sutrypta jos garbė, todėl jai buvo gėda kreiptis į ką nors dėl išžaginimo, be to įsibrovę į butą asmenys išeidami pagrasino susidorojimu, jei nukentėjusioji pasiskųs, užmuš ją ir jos vaikus. Vėliau išaiškėjus, kad iš buto pagrobti daiktai, nukentėjusioji nors ir ne iš karto, bet jausdama pareigą savo vyrui, jam viską ir papasakojo, kuris liepė jai kreiptis į policiją, ką ji 2010 03 01 ir padarė.

Gynėjų pozicija, kad nukentėjusioji lovos paklodę atidavė ekspertizei, tačiau ant jos A. Š. spermos nerasta. Iš pradžių K. P. nurodė, kad paklodės ir rankšluosčio neišplovė, tačiau atlikus ekspertizę ir paaiškėjus, kad nieko nerasta, ji nurodė, kad tą paklodę ir rankšluostį, kuris buvo suteptas, išplovė, nors jai atrodė, kad jie atsitiktinai liko neišplauti. Kadangi nukentėjusiajai buvo prigrasinta nesikreipti į policiją ir ji to nedarė, kol ją paskatino kreiptis į policiją grįžęs jos vyras, ji neišsaugojo nei rankšluosčio, kuriuo nusivalė spermą, nei kitos patalinės, kuri buvo kontakte su A. Š., ar asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla išskirta į atskirą. Visa tai buvo išskalbta iki kol grįžo vyras.

Gynėjų teiginiai, kad daiktų dingimas iš buto dar neįrodo, kad kaltinamieji įvykdė plėšimą, nes juos galėjo pavogti kiti asmenys atėję į butą, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų nematė, kaip ir kas išnešė daiktus iš buto. Tai neatitinka teismo ištirtų aplinkybių, nes nukentėjusieji nurodė, kad prieš į butą įsibraunant kaltinamiesiems, ji matė vaizdo kamerą ir kitus pagrobtus daiktus, tačiau kai jie išėjo iš buto, vaizdo kameros ir telefono jau nebebuvo. Vėliau A. Š. telefoną perdavė S. J., kuri su A. K. kurį laiką juo naudojosi.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę A. Š. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas septintą kartą, teistumams neišnykus, abu nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, žala neatlyginta, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje teigiamai (b. l. 2t. 175), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 2t. 178), nedirbantis, todėl atsižvelgiant į jo veiksmus nusikaltimo padaryme, ir individualizuojant bausmę, jam skirtinas laisvės atėmimas, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl skirtinas laisvės atėmimas, tačiau arčiau vidurkio, numatyto sankcijoje, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

Paskirtosios bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą dalis – taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Paskirtosios bausmės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, ketvirtą, devintą dalis – taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrintinos ir su 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Skiriant bausmę V. Š. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, 2007 04 11 ankščiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. numatytais pagrindais (b.l.2t. 41), nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, žala neatlyginta, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje teigiamai (b.l.72,t.2), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 2t 45,46), dirba, todėl, atsižvelgiant į jo veiksmus ir antraeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme ir individualizuojant bausmę, skirtinas laisvės atėmimas, tačiau žemiau vidurkio, numatyto sankcijoje, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

Įskaitytinas A. Š. į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-03-08 (1 t, b.l. 172-172, 188) iki 2010 04 08, nuo 2010 04 08 (1t, b.l. 191-192) iki 2010 07 08, nuo 2010 07 08 (2t, b.l. 5-6) iki 2010 09 08, nuo 2010 09 08 (2t, b.l. 120-121) iki 2010 10 20 ir pagal 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2009 12 09 iki 2009 12 10.

Kardomoji priemonė A. Š. – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinas.

Įskaitytinas V. Š. į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 03 25 (2 t, b.l. 23, 34) iki 2010 04 02 (b. l. 2t. 36).

Kardomoji priemonė, V. Š. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas, suimant teismo salėje.

Nukentėjusios K. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų A. Š. ir V. Š. solidariai priteistina atlyginti 2349 Lt žala nukentėjusiajai K. P.. Turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiu K. P. pareiškimu (b.l.1t.170-171) ir nukentėjusios, liudytojų parodymais. Nukentėjusioji K. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos teisminio nagrinėjimo metu atsisakė, todėl teismas jo nesprendžia.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Daiktiniai įrodymai, antklodės užvalkalas ir rankšluostis nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini K. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio antrąją dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio antrąją dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta dalimi, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta ir devinta dalimi, subendrinti paskirtas bausmes ir su 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010 m. spalio 20 d.

Įskaityti A. Š. į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-03-08 iki 2010 04 08, nuo 2010 04 08 iki 2010 07 08, nuo 2010 07 08 iki 2010 09 08, nuo 2010 09 08 iki 2010 10 20 ir pagal 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį nuo 2009 12 09 iki 2009 12 10.

Kardomosios priemonės A. Š. – suėmimo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio antrąją dalį ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010 m. spalio 20 d.

Įskaityti V. Š. į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-03-25 iki 2010-04-02.

Kardomąją priemonę V. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, suimant teismo salėje.

Priteisti iš A. Š. ir V. Š. solidariai atlyginti 2349 Lt turtinę žalą K. P..

Daiktinius įrodymus, antklodės užvalkalą ir rankšluostį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. P..

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.