- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- 1-269-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01426-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme (įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba pradėti mokytis, studijuoti, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu), kuri Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. viešai niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos:
jis 2021 m. rugsėjo 7 d. 9.47 val. nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai niekinti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, iš nenustatyto įrenginio internetinėje svetainėje https://www. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „A. S.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), po paskyros vartotojo pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuota akimirka iš LGBTQ+ eitynių „(duomenys neskelbtini)“ su užrašu „MES ESAME VISUR-(duomenys neskelbtini)“, parašė komentarą: „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“, kuriame pagal 2021 m. spalio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra propaguojama asmenų naikinimo idėja, kuri yra niekinanti LGBTQ+ asmenis, nes išreiškiamas požiūris, kad jie yra neverti gyventi. Tokiu būdu, A. S., viešai niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos.
Kaltinamasis A. S. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino bei parodė, kad buvo neseniai atsikėlęs, naršė internete ir pamatė nuotrauką, kurioje buvo žmonių grupė su vaivorykštės spalvos vėliavomis. Atkreipė dėmesį į frazę „Mes esame visur“, todėl ir parašė kažkokią nesąmonę, čia buvo juokelis. Mano, kad tą dieną juokelių parašė ir kitiems, taip dažnai vyksta, draugams ką nors nusiunčia. Žino, kad ten tikrai dar komentavo vienas jo draugas. Komentarus po tuo straipsniu skaitė, kiek jų buvo, tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad daug. Jis tiesiog paėmė jų frazę „Mes esame visur“ ir pridėjo savo pradžią. Jam niekas jokių leidimų neturi duoti, jei jis norėtų juos nužudyti, pakarti, išprievartauti ar dar ką nors jiems padaryti, galėtų paimti ir padaryti, jokių leidimų niekas neturi duoti, o jo parašymas „duotų leidimą ir granatų“ buvo tiesiog pokštas. Parašydamas „būtumėt tikrai visur“, nežino ką turėjo galvoje, gal, kad jie pabėgtų ar dar kažką. Jei būtų parašęs „granata sprogstamas užtaisas“, tai tada taip, bet dabar „granata“ įvedus į „Google“ išmes vaisių, gal jis juos vaisiais norėjo apmėtyti. Apie LGBTQ+ nieko nežino. Vaivorykštės spalvų vėliavą naudoja žmonės, kurie negali sukurti savo šeimos, kurie yra atstumti visuomenės ir panašiai. Turi kelis tokius pažįstamus, kai sužinojo, su jais nebendrauja, jis tiesiog turi savo nuomonę, kokia turi būti šeima ir kam yra vyras ir moteris. Apie Stambulo konvenciją yra girdėjęs, bet dėl jos ratifikavimo nuomonės neturi, tuo nesidomi. Apie Partnerystės įstatymą girdėjęs tik per žinias. Jie yra mažuma, tikisi gal jų nebus, gal pasaulis bus normalus ir priims tai, kas buvo iki šiol ir taip bus toliau. Galbūt, nesuprato, kad jo komentaras buvo parašytas viešai ir kiti asmenys galėjo jį perskaityti. Galvojo, kad tai gali vykti tik draugų tarpe. Dabar supranta, kad komentarą parašė po viešai paskelbta nuotrauka. Nesupranta, kad jo parašytas komentaras turi neigiamą pobūdį kitam asmeniui. Jei asmuo yra psichiškai nesveikas ar dar kas nors, gal jis ir norės susisprogdinti ar nusižudyti, bet jis nerašė „eikit nusižudyti“. Granatos jo komentare buvo vaisiai, jis neturėjo omenyje sprogstamų užtaisų ar dar kažko ir leidimų niekas neturi suteikti, nes jis juos suteikia pats sau. Nėjo į (duomenys neskelbtini), kuris įkėlė nuotrauką, puslapį, tiesiog naršė (duomenys neskelbtini), paspaudė, kad atsinaujintų naujienos ir išmetė tas visokias nesąmones. Gali būti, kad įtakos parašyti komentarą, turėjo prieš tai rašiusių žmonių komentarai, kadangi jis skaito viską. Nori atkreipti dėmesį, kad po jo komentaru yra pridėti du „juokučiai“. Tai reiškia, kad nenorėjo nieko pikto ar užgauti ko nors. Vieną „juokutį“ po komentaru uždėjo jis ir dar kiti, tai reiškia, kad ir jiems atrodė juokinga. Galima sakyti, kad kažkas išreiškė jam palaikymą. Ta „šypsenėlė“ reiškia tarsi juoką pro ašaras, t. y. kad labai juokinga ir jie juokiasi kartu su juo. Suprato, kad pakomentavo blogai, paskui ištrynė tą komentarą. Jei tokie žmonės yra, tegul jie būna, jam jie gyventi netrukdo, jis jų nedaužo, nesprogdina. Prašo atsižvelgti į tai, kad nėra piktybinis žmogus.
Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ po 2021 m. rugsėjo 4 d. 12.38 val. (duomenys neskelbtini) paskyroje pasidalinta akimirka iš LGBTQ+ eitynių „(duomenys neskelbtini)“ A. S. (https://www. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugsėjo 7 d. 9.47 val. parašė komentarą „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“, kuriuo galimai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos bei įsitikinimų. Prie pareiškimo pateikta komentaro nuotrauka ir (duomenys neskelbtini) paskyroje pasidalinta nuotrauka iš LGBTQ+ eitynių „(duomenys neskelbtini)“, po kuria šis komentaras parašytas (9-19 b. l.).
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikslintų duomenų dėl „(duomenys neskelbtini)“ profilių matyti, kad profilis https://www.(duomenys neskelbtini), priklauso A. S. (22 b. l.).
Iš 2021 m. spalio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamame komentare, parašytame asmens, pasivadinusio „A. S.“, „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“ pašaipiai demonstruojamas komentuojamos nuotraukos prierašas „mes esame visur“, esą, jei kas nors suteiktų leidimą ir sprogstamųjų ginklų (granatų), eitynių dalyviai (jų kūnų dalys) būtų visur, t. y. jie būtų išsprogdinti. Komentare nėra raginimo imtis nurodytų veiksmų, tačiau yra propaguojama asmenų naikinimo idėja. Tokia idėja taip pat yra ir niekinanti LGBTQ+ asmenis, nes išreiškiamas požiūris, kad jie yra neverti gyventi (51-54 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei foto lentelės matyti, kad A. S. pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone X“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir jame esančią savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą. A. S. nurodė, kad telefoną pateikia apžiūrai, apžiūros metu dalyvaus pats, telefono atrakinimo kodų nenurodys, tačiau pats parodys savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą ir komentarą, kurį parašė ir apie kurį davė parodymus (132-138 b. l.).
Iš 2022 m. sausio 4 d. daikto apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad atlikta A. S. mobiliojo ryšio telefono „Iphone X“, IMEI (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu A. S. pats atrakino mobiliojo ryšio telefoną ir atidarė telefono informacijos langą, kuriame matosi telefono modelis „Iphone X“ ir IMEI (duomenys neskelbtini). Po to A. S. pats atidarė telefone veikiančią „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą ir paaiškino, kad tai yra jo paskyra. Paskyros vardas „A. S.“. Eilutėje „Your profile link“ yra nuoroda „https://www. (duomenys neskelbtini)“. A. S. atidarius savo veiklos archyvą, jame įrašų apie veiklą nėra. Po to A. S. atidarė „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, kurioje surado paskelbtą nuotrauką su prierašu „Mes esame visur-(duomenys neskelbtini)“, po kuria yra komentaras „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“. Komentaras parašytas vartotojo „A. S.“. A. S. paaiškino, kad tai jo parašytas komentaras (139-148 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Vis dėlto, pabrėžtina, jog laisvė reikšti įsitikinimus ar skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Šios konstitucinės nuostatos sudaro informacijos laisvės konstitucinį pagrindą, jos visos yra tarpusavyje susijusios, neatsiejamos, viena kitą papildo. Saviraiškos laisvės ir jos apribojimo sąlygos, diskriminacijos draudimas taip pat įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje taip pat nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami, turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šios nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs veiksmai – 1) tyčiojimasis iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; 2) jų niekinimas; 3) neapykantos jiems skatinimas; 4) kurstymas juos diskriminuoti. Tai tam tikri aktyvūs, vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui pateikiant specialiai šališkai, neobjektyviai parinktas ir išdėstytas žinias, nuomones, faktus, vertinimus, išvadas ir pan., išreiškiančias kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį asmens nusistatymą prieš tam tikras žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis, skatinant ir kurstant kitų visuomenės narių (tokių pareiškimų klausytojų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, niekinamą požiūrį, tokių asmenų diskriminaciją. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu.
Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad savo viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar per masinės informacijos priemonę tyčiojasi, niekina, skatina neapkęsti arba kursto diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį ir nori tai daryti. Dėl kokių motyvų jis tai daro, atsakomybei reikšmės neturi.
Nors kaltinamasis A. S. pripažino, kad komentarą „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“ parašė jis, tačiau teigė, kad taip tik papokštavo, jokių ketinimų kažką paniekinti ar įžeisti neturėjo. Teismo nuomone, tokia kaltinamojo versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Specialisto išvados tiriamojoje dalyje išdėstytais specialistės vertinimais, jog komentare „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“ pašaipiai demonstruojamas komentuojamos nuotraukos prierašas „mes esame visur“, esą, jei kas nors suteiktų leidimą ir sprogstamųjų ginklų (granatų), eitynių dalyviai (jų kūnų dalys) būtų visur, t. y. jie būtų išsprogdinti. Iš kaltinamojo A. S. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis suprato, jog komentuos apie visuomenės grupę, išskiriamą seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu – homoseksualius, biseksualius ir translyčius asmenis (sutrumpintai LGBTQ+), o jo komentaro turinį nulėmė nuotraukos, kurioje užfiksuota akimirka iš LGBTQ+ eitynių „(duomenys neskelbtini)“, prierašo dalis „MES ESAME VISUR...“, kas visiškai patvirtina anksčiau minėtus specialistės vertinimus.
Vėlgi teismas visiškai sutinka su specialistės vertinimu, kad komentare nėra raginimo imtis nurodytų veiksmų, tačiau yra propaguojama asmenų naikinimo idėja, o tokia idėja taip pat yra ir niekinanti LGBTQ+ asmenis, nes išreiškiamas požiūris, kad jie yra neverti gyventi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. negalėjo paaiškinti, ką turėjo galvoje, parašydamas „būtumėt tikrai visur“ ir teigė, kad papokštavo, tačiau tokia kaltinamojo versija yra visiškai neįtikima. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis savo komentarą parašė, prieš tai paskaitęs kitus komentarus, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad nė vienas iš tų komentarų nebuvo juokingas, priešingai, iš jau minėtos specialisto išvados turinio matyti, kad kai kurie iš tų komentarų irgi įvertinti kaip propaguojantys fizinio smurto idėją prieš LGBTQ+ asmenis.
Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis aptariamu viešu komentaru ne pajuokavo, o tyčia išreiškė niekinantį požiūrį prieš LGBTQ+ asmenis, t. y. visuomenės grupę, išskiriamą seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog A. S. viešai niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos: jis 2021 m. rugsėjo 7 d. 9.47 val. nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą viešai niekinti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl seksualinės orientacijos, iš nenustatyto įrenginio internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros „A. S.“, kurios ID numeris (duomenys neskelbtini), internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini), po paskyros vartotojo pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“ viešai paskelbta nuotrauka, kurioje užfiksuota akimirka iš LGBTQ+ eitynių „(duomenys neskelbtini)“ su užrašu „MES ESAME VISUR-(duomenys neskelbtini)“, parašė komentarą: „Duotu leidimair granatu butumet tikrai visur“, kuriame pagal 2021 m. spalio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra propaguojama asmenų naikinimo idėja, kuri yra niekinanti LGBTQ+ asmenis, nes išreiškiamas požiūris, kad jie yra neverti gyventi. Tokiu būdu, A. S., viešai niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jų seksualinės orientacijos. Taigi kaltinamojo A. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimą asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, po šios nusikalstamos veikos buvo nuteistas už anksčiau padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. kovo 18 d. nutartimi pakeista į griežtesnę 90 parų arešto bausmę, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. S. gali būti skiriama viena iš griežtesnių BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės rūšių – areštas, nustatant sankcijos vidurkiui artimą jo dydį.
Kaltinamasis A. S. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė iki 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu už naują nusikalstamą veiką paskirta arešto bausmė subendrintina BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse nustatyta tvarka su 2022 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme (pakeičiant 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę), nustatant galutinę subendrintą arešto bausmę, neviršijančią maksimalaus BK 49 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, t. y. 90 parų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytina pagal 2022 m. kovo 18 d. nutartį atlikta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią arešto bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme ir A. S. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 18 d. nutartį atliktą bausmę.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.