Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (toliau – ir pareiškėjas, NTT) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir RRT, ir Tarnyba) direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl laikinųjų priemonių ūkio subjektui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, turinčiam didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje, nustatymo“.

Skundą grindžia tuo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir Elektroninių ryšių įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatų.

Paaiškina, kad įsakyme turėjo būti nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sąlygojo skubių veiksmų būtinybę. Nesutinka su skundžiamo įsakymo 2.3 punkte nurodytos aplinkybės vertinimu kaip išimtine, leidžiančia taikyti laikinąsias priemones. Mano, kad RRT nurodoma išimtinė aplinkybė, neva TEO prarado derybinę galią, motyvuojama tuo, jog ji nesugeba susiderėti dėl kainų mažinimo, laikytina nepagrįsta objektyviais duomenimis bei neatitinkančia realios faktinės padėties. Tai, kad TEO nepavyko susiderėti dėl jai priimtino skambučių užbaigimo kainų dydžio, nelaikytina išimtine aplinkybe, nes taip iškreipiama rinka.

Mano, kad pareiškėjo ir TEO ginčas nesukuria pagrindo konstatuoti, kad TEO prarado derybinę galią. Ginču pareiškėjas prašė RRT įpareigoti TEO vykdyti teisės aktus, kuriuos TEO pažeidinėjo, bei prašė įpareigoti TEO derėtis su pareiškėju dėl skambučių užbaigimo kainų. RRT derėtis dėl kainų įpareigojo būtent TEO. Teigia, kad tokiu atveju nesuprantama, kaip subjektas, kuris apskritai atsisako derėtis su kita šalimi, gali būti laikomas praradusiu derybinę galią.

Pažymi, kad derybos tarp pareiškėjo ir TEO prasidėjo tik pareiškėjo iniciatyva ir jo reikalavimu. Pareiškėjas inicijavo derybas būtent dėl kainų mažinimo. TEO apskritai atsisakė derėtis, po to, kai buvo įpareigota derėtis, derybas vilkino. TEO veiksmai patvirtina, kad TEO buvo nesuinteresuota derybomis. Todėl RRT neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad TEO nesugeba susiderėti su pareiškėju. TEO apskritai derėtis nenorėjo. Todėl objektyviai nėra pagrindo teigti, jog TEO prarado derybinę galią pareiškėjo atžvilgiu.

RRT konstatuodama išimtinę aplinkybę neįvertino eilės faktorių, nulemiančių derybinės galios buvimą ar nebuvimą. Buvo būtina atsižvelgti į ūkio subjektų pareiškėjo ir TEO užimamas pozicijas elektroninių ryšių sektoriuje. TEO turi užėmusi beveik visą viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkos dalį (93,7 procentų), kai pareiškėjas užima tik 1 procentą rinkos. Tai rodo, jog TEO derybinės galios yra kur kas didesnės nei pareiškėjo, kadangi ji turi ženkliai didesnį skaičių abonentų. TEO, nesutikdama mokėti pareiškėjo reikalaujamos kainos, gali apskritai atsisakyti pareiškėjo paslaugų. Tokiu atveju TEO abonentai prarastų galimybę skambinti pareiškėjo abonentams, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turi mažiau kaip 1 procentą abonentų, tai nesukeltų TEO didesnių nepatogumų. Dėl tokio TEO elgesio pareiškėjo paslaugos taptų visiškai nepatrauklios galutiniam paslaugų gavėjui, kadangi pareiškėjo abonentai negalėtų prisiskambinti daugumai fiksuoto ryšio abonentų. Mano, kad padaryti išvadas nebuvo pagrindo ir dėl bendrovių dydžio. TEO labai didelė bendrovė, o pareiškėjo bendrovė itin maža, todėl negalimas derybinių galių praradimas. Ženkliai skiriasi ir bendrovių pajamos.

Pažymi, kad iki skundžiamo įsakymo priėmimo tarp bendrovių vyko derybos ir jos nebuvo nutrauktos. Todėl RRT negalėjo konstatuoti TEO nesugebėjimo susiderėti su pareiškėju.

Teigia, kad atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad RRT, taikydama laikinąsias priemones pareiškėjui, nepagrįstai konstatavo TEO derybinės galios praradimą, apskritai neanalizavo aplinkybių, turinčių esminės reikšmės TEO derybinės galios pareiškėjo atžvilgiu nustatymui. To pasėkoje priimtas nemotyvuotas ir nepagrįstas įsakymas, nurodytos neegzistuojančios išimtinės aplinkybės.

Pasisako dėl konkurencijos ribojimo. Paaiškina, kad RRT 2009 04 24 įsakymu Nr. 1V-562 nustatė TEO laikinąsias apsaugos priemones, įpareigodama TEO vykdyti kainų kontrolės įpareigojimą pagal įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir teikti skambučių užbaigimo TEO viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, paslaugą, teikiamą susietai su atitinkamų tipų tranzito paslaugomis, kainomis ne aukštesnėmis nei galiojusios 2009 04 23. Pažymi, kad 2009 04 23 TEO privalėjo taikyti tokias skambučių užbaigimo kainas – piko metu – 6 ct/min, ne piko – 3,6 ct/min, sujungimo mokestis 3,6 ct. Tuo tarpu pareiškėjas iki įsakymo priėmimo taikė tokias kainas: piko metu – 10 ct/min, ne piko – 6 ct/min, sujungimo mokestis 6 ct. Pažymi, kad pagal 2004 07 15 sutartį tarp TEO ir pareiškėjo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta pagal TEO paruoštas standartines sąlygas, TEO nemoka pareiškėjui už su skambučių užbaigimo paslauga susijusių priemonių suteikimą, kai tuo tarpu pareiškėjas priverstas tokius mokesčius TEO mokėti. Pareiškėjas moka papildomus mokesčius TEO, kurių TEO gaudama analogiškas paslaugas, pareiškėjui nemoka. Įvertinus visus su tomis pačiomis paslaugomis susijusius abiejų šalių mokamus mokesčius vienos kitai, akivaizdu, kad iki įsakymo priėmimo pareiškėjo kainos buvo panašios į TEO taikomas kainas pareiškėjui, o esamas skirtumas nesudarė pagrindo RRT konstatuoti, kad atsirado išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti laikinąsias priemones, t. y. sureguliuoti pareiškėjo kainas, neištyrus pareiškėjo patiriamų sąnaudų. Sumažindama pareiškėjo taikomas skambučių užbaigimo kainas iki TEO lygio, RRT paraleliai neįpareigojo TEO mokėti pareiškėjui už teikiamas susijusias priemones ir/arba TEO sumažinti pareiškėjui mokesčius už susijusių priemonių suteikimą. Visos aplinkybės sąlygojo tai, kad pareiškėjas šiuo metu TEO moka kur kas daugiau nei TEO moka pareiškėjui.

Teigia, kad skundžiamas įsakymas iškreipia konkurenciją. Pažymi, kad iki skundžiamo įsakymo priėmimo pareiškėjo ir TEO mokamos sumos buvo beveik lygios. RRT skundžiamu įsakymu nepagrįstai nutraukė derybas ir suteikė TEO nepagrįstą pranašumą ir dar labiau sustiprino padėtį rinkoje.

Aiškina, kad skundžiamo įsakymo 1.8 punktas dėl konkurencijos neefektyvumo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. RRT, priimdama skundžiamą įsakymą, eliminavo bet kokias pareiškėjo galimybes konkuruoti su TEO ir iškreipė konkurenciją, pažeidė vartotojų teises bei jų galimybes skambinti į pareiškėjo tinklą pigiau.

Dėl to teigia, kad RRT nurodoma išimtinė aplinkybė, susijusi su konkurencijos apsauga, neegzistuoja.

Dėl skambučių užbaigimo kainų asimetriškumo (simetriškumo) paaiškina, kad skundžiamo įsakymo punktai 1.6 ir 1.7 šiuo klausimu yra nepagrįsti. Kainų asimetriškumas yra objektyviai neįmanomas dėl pareiškėjo mokamų papildomų mokesčių TEO.

Dėl elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugos (įsakymo 1.10 punktas) paaiškina, kad RRT pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Remiasi RRT 2005 12 23 įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 37 punktu ir aiškina, kad šios normos paskirtis yra užtikrinti, kad vartotojai būtų informuoti, jog jie skambina į kitą tinklą ir jiems galimai taikomas aukštesnis tarifas nei taikomas savame tinkle. Pareiškėjo taikomos kainos niekaip neapriboja TEO galimybės informuoti vartotojus apie skambučių į pareiškėjo tinklą kainas. Tokią informaciją TEO gali patalpinti savo internetiniame tinklapyje. Pažymi, kad vienodų skambučių kainų į visus tinklus objektyviai neįmanoma užtikrinti, kadangi ne visi operatoriai yra tiesiogiai sujungę viešuosius fiksuoto telefono ryšio tinklus. Be to, teigia, kad aptariama išimtinė aplinkybė pagal RRT atsirado dar prieš metus, todėl objektyviai negali būti laikoma išimtine. Per metus elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių pažeidimai nebuvo fiksuoti, todėl RRT rėmėsi tik prielaidomis.

Pasisako dėl skundžiamo įsakymo priėmimo Europos Sąjungos teisės aktų kontekste. Argumentą dėl to, kad buvo atsižvelgta į Europos Reguliuotojų Grupės (toliau - ERG) 2007 m. bendrąją poziciją dėl skambučių užbaigimo fiksuoto telefono ryšio tinkluose ir judriojo telefono ryšio tinkluose simetrijos, RRT nurodo skundžiamo įsakymo 1.11 punkte. Pažymi, kad nurodomas dokumentas nėra ES institucijų priimtas teisės aktas, kuris turi būti privalomai vykdomas. Be to, minėtas dokumentas nereikalauja iš karto pereiti prie simetrinių skambučių užbaigimo viešojo fiksuoto telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, kainų, kadangi pereinamasis laikotarpis leistų kitiems alternatyviems operatoriams pasiekti pakankamą veiklos efektyvumo lygį per trumpiausią laiką. Šiame akte nurodomas rinkos tyrimo būtinumas, o RRT padarė visiškai priešingai. Taip pat dokumente kalbama apie 4-5 metų pereinamojo periodo nustatymą. RRT nepaisė dokumento, kuriuo rėmėsi, nuostatų.

Remiasi Europos Komisijos 2009 05 07 rekomendacija C(2009)3353 dėl fiksuotų ir mobilių skambučių užbaigimo kainų reguliavimo tvarkos nustatymo. Šiame dokumente taip pat nustatomas būtinas rinkos tyrimas. Skundžiamas įsakymas nesuderintas su nurodytu teisės aktu, nors RRT gerai žinojo apie tokio akto rengimą.

Teisme pareiškėjo atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčas susijęs su didmeninėmis kainomis, todėl RRT nepagrįstai teigia, kad gina vartotojų interesus. Paaiškino, kad nežino, kas įvyko balandžio mėnesį, kad netikėtai, dar vykstant deryboms, buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Dėl simetriškų kainų paaiškino, kad šiuo metu jau yra nauja rekomendacija. Mano, kad skundžiamu įsakymu didinama TEO monopolinė padėtis rinkoje. Aiškino, kad RRT išvados nepagrįstos, nes RRT visai netyrė kaštų, kuriuos patiria pareiškėjas, ir nesulygino šių kaštų su TEO patiriamais kaštais. Teigė, kad RRT elgiasi nesąžiningai, nes sprendimą priėmė nesurinkusi jokių duomenų, dėl to TEO yra privilegijuotoje padėtyje. Paaiškino, kad su TEO pasirašė sau nenaudingą sutartį, nes kitaip negalėjo patekti į šią rinką.

Dėl TEO LT, AB derybinės galios paaiškina, kad pirkėjo derybinė galia nusako kitų operatorių, skambučių užbaigimo paslaugos pirkėjų, galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką skambučių užbaigimo paslaugos pardavėjui. Remiasi Konkurencijos tarybos 2000 05 17 nutarimu Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“. Paaiškina, kad Skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje, rinkos tyrimo ataskaitos 3.8.4 skyriuje buvo padaryta išvada, kad faktai rodo, jog TEO turi pirkėjo derybinę galią ir ja naudojasi pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjui nebuvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas. Teigia, kad surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės siekė pasinaudoti ta situacija, kad TEO kainos yra reguliuojamos, o pareiškėjo ne. TEO vykdant Tarnybos nustatytus kainų kontrolės įpareigojimus ir sumažinus skambučių užbaigimo paslaugų kainas 40 procentų, pareiškėjas atsisakė toliau taikyti 2004 07 15 tinklų sujungimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) C.1.1 priede numatytą nuostatą, jog, pasikeitus paslaugos kainoms, atitinkamai pakeičiamos ir pareiškėjo skambučių užbaigimo paslaugos kainos (kainų simetriškumo nuostata). Šis faktas iš esmės ir lėmė asimetrinių skambučio užbaigimo paslaugos kainų susidarymą. Teigia, kad išimtinių aplinkybių buvimas konstatuotas pagrįstai. Faktai rodo, jog pareiškėjas įgijo derybinę galią, kuria pradeda naudotis derybose su TEO dėl skambučių užbaigimo paslaugos kainų dydžio. Pažymi, kad pareiškėjo kainos yra nereguliuojamos, dėl to atsirado galimybė vienašališkai nustatyti skambučio užbaigimo savo tinkle kainas ir taip išnaudoti turimą didelę įtaką. Dėl to Tarnyba vertino ne derybų eigą ir rezultatus. Aiškina, kad įsakymu nustatyta laikinoji priemonė yra skirta pašalinti skambučių užbaigimo paslaugos kainų asimetriją ir galimybes išnaudoti turimą didelę įtaką atitinkamoje rinkoje tol, kol bus ištirta Skambučių užbaigimo individualiuose viešuosiuose telefono ryšio tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje, rinka ir nustatyti (pakeisti) atitinkami įpareigojimai. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl bendrovių dydžio įtakos ginčui, nes teigia, jog būtina atsižvelgti į teikiamos paslaugos specifiką.

Teigia, kad pagrįstai pripažino derybas neįvykusiomis. Remiasi sutarties tarp pareiškėjo ir TEO 14.6 punktu.

Dėl konkurencijos ribojimo paaiškina, kad sutartis tarp pareiškėjo ir TEO buvo sudaryta, nenumatant jokių mokėjimų pareiškėjui už susijusias priemones, todėl nesuprantamas pareiškėjo noras įpareigoti TEO mokėti pareiškėjui už susijusias priemones.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad po įsakymo priėmimo pareiškėjas priverstas mokėti TEO daugiau nei TEO moka pareiškėjui. Pastebi, kad mokėtinos sumos nepriklauso nuo kainų, o priklauso nuo paslaugų apimties. Tai atitinka ir ekonominę logiką. Pareiškėjas savo skunde ignoruoja suteiktų paslaugų apimtis. Tarnyba turi duomenis, kad pareiškėjas 2008 m. į TEO tinklą perdavė 4539,034 min., kai tuo tarpu iš TEO priėmė tik 1791,295 min., t. y. suteikė apie 2,5 karto mažiau analogiškų skambučio užbaigimo paslaugų. Mokėtinų sumų vienodumas kaip tik parodo didesnes skambučių užbaigimo pareiškėjo tinkle paslaugos kainas. Teigia, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja sąžiningos konkurencijos sąlygas, siedamas tai su operatorių tarpusavio mokėtinų sumų subalansavimu.

Remiasi ERĮ 16 straipsnio 13 dalimi, 17 straipsniu ir aiškina, kad Tarnybai taikant laikinąsias priemones neatliekamos visos rinkos tyrimo procedūros, t. y. visi šios procedūros etapai. Tai lemia pačių priemonių pobūdis, t. y. jų laikinumas, išimtinės jų taikymo aplinkybės. Rinkos tyrimas yra pradėtas, bet šiuo atveju Tarnyba neprivalėjo atlikti išsamaus rinkos tyrimo. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu įsakymu nustatyta, kad pareiškėjo kainos buvo nepagrįstai aukštos. Paaiškina, kad buvo tik nuoroda, jog pareiškėjas turi galimybių pradėti taikyti ir išlaikyti nepagrįstai aukštas skambučių kainas. Aptariama rinka reguliuojama ex-ante, kadangi yra įtraukta į 2007 12 17 Komisijos rekomendaciją 2007/879/EB. Šis rinkos reguliavimas yra nukreiptas į ateitį ir juo siekiama sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams sėkmingai konkuruoti. Taigi reguliavimo ex-ante vykdomo ERĮ pagrindu esmė yra užkirsti kelią galimiems pažeidimams, todėl ERĮ numatyti įpareigojimai taikomi į ateitį dėl specifinio reguliavimo pobūdžio. Mano, kad siekiant nustatyti ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ex-ante įpareigojimus, pakanka pagrįstų prielaidų, kad jis turi galimybių ir motyvų ateityje daryti konkurencijos pažeidimus, piktnaudžiauti turima didele įtaka. Pažymi, kad įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio, ERĮ 16 straipsnio 13 dalies nuostatoms.

Dėl skambučių kainų užbaigimo asimetriškumo paaiškina, kad pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl mano, kad kainų asimetriškumas ar jo didėjimas negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis ERĮ 16 straipsnio 13 dalies prasme. Pastebi, kad Įsakymo 1.7 punkto tikslas yra parodyti, kad galimas ūkio subjekto TEO reguliuojamų paslaugų kainų mažinimas gali sąlygoti didesnį skambučių užbaigimo paslaugos kainų atotrūkį tarp ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose rinkose. Tai buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių sprendimo taikyti laikinąsias priemones visiems ūkio subjektams, teikiantiems skambučių užbaigimo paslaugas, priėmimą. Aplinkybė, kurią ginčija pareiškėjas, buvo nurodyta visuose įsakymuose, kuriais atitinkamiems ūkio subjektams buvo pritaikytos laikinosios priemonės. Priemonės ūkio subjektams buvo pritaikytos vienu metu, todėl jos vertintinos kaip vienas kompleksinis sprendimas, susidariusiai situacijai spręsti.

Dėl elektroninių ryšių paslaugų gavėjų interesų apsaugos paaiškina, kad Tarnyba ištyrė mažmenines Viešųjų vietinio ir (arba) nacionalinio telefono ryšio paslaugų, teikiamų fiksuotoje vietoje, rinkas ir nustatė, kad šiose rinkose didelę įtaką turi TEO. Tuo tikslu TEO buvo pritaikyti atitinkami įpareigojimai, tame tarpe ir netaikyti diskriminacinės kainodaros. Šis įpareigojimas duotas ne tik siekiant apsaugoti paslaugų gavėjų interesus, bet ir pareiškėjo interesus. Tarnyba, nustatydama įpareigojimus, atsižvelgia ir į susijusias rinkas. Po pareiškėjo ir TEO ginčo paaiškėjo, kad egzistuoja galimybė alternatyviems fiksuoto telefono ryšio operatoriams bandyti išvengti sutartyse numatytos kainų simetriškumo nuostatos taikymo, kuri buvo taikoma. Pareiškėjas pasinaudojo galimybe išvengti kainų simetriškumo. Susidarė situacija, kai skirtingi alternatyvūs fiksuoto telefoninio ryšio operatoriai taikė TEO skirtingas skambučių užbaigimo paslaugos kainas. Nuo 2009 04 01 įsigaliojus TEO įpareigojimui netaikyti diskriminacinės kainodaros, buvo nustatytos skirtingos mažmeninės skambučių kainos, skambinant į skirtingus alternatyvius fiksuoto telefono ryšio tinklus, todėl galutinis paslaugų gavėjas, netgi išgirdęs toninį signalą bei žinodamas kad skambina į kitą fiksuoto ryšio tinklą, negalėtų sužinoti tikslios tokio skambučio kainos ir tokiu būdu kontroliuoti savo išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad TEO abonentai sudaro apie 94 procentus visų fiksuoto telefoninio ryšio abonentų, todėl apsaugoti jų interesus yra Tarnybos pareiga ir vienas iš uždavinių, numatytų ERĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl to mano, kad 1.10 punkte išdėstytas argumentas yra pagrįstas.

Dėl įsakymo priėmimo Europos Sąjungos teisės aktų kontekste. Dėl rinkos tyrimo neatlikimo pažymi, kad toks tyrimas jau pradėtas. Tuo pačiu Tarnyba įgyvendina naują 2009 05 07 Komisijos rekomendaciją. Tarnyba įsitikinusi, kad Įsakymo 1.4, 1.10 punktuose nurodytos aplinkybės yra išimtinės. Nesutinka su pareiškėjo aiškinimu dėl ERG bendros pozicijos. Teigia, kad ERG pozicijos 6.3 skyriuje yra aiškiai nurodoma, kad galutinis tikslas yra simetriniai skambučių užbaigimo tarifai. Pareiškėjo nurodomas aiškinimas dėl laipsniško perėjimo taikytinas tik valstybėms, kuriose buvo asimetrinės kainos, o Lietuvoje buvo simetrinės kainos, todėl Tarnyba savo veiksmais siekia, kad padėtis nepablogėtų.

Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo teisių pažeidimas (ABTĮ 5 straipsnis). Tarnybos nuomone, iš pareiškėjo skunde išvardytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad tarnyba pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl skambučių kainų simetriškumo paaiškina, kad šis principas užtikrina sąžiningą konkurenciją rinkoje. Kainų asimetriškumas buvo iškreipęs rinką. Tai neigiamai įtakojo pokalbių srauto inicijuoto užsienio operatorių tinkluose užbaigimą paslaugų teikėjų tinkluose Lietuvoje. Esant skirtingoms nacionalinio terminavimo paslaugų kainoms, TEO būtų priverstas užsienio operatoriams siūlyti pokalbių srauto užbaigimą fiksuotuose Lietuvos tinkluose skirtingomis kainomis. Šią problemą gilintų ir numerio perkeliamumas, nes užsienio operatoriams TEO turėtų pateikinėti kainoraščius su plačiais aprašymais, būtų priverstas išskaidyti tinklus iki pavienių numerių. Užsienio operatoriams nesutikus su tokiomis sąlygomis, TEO būtų priverstas visai nepriimti tokio pokalbių srauto arba priimti ir turėti nuostolius. Tuo tarpu kitas operatorius su aukštesne tinklų sujungimo kaina galėtų siūlyti visus tinklus vienoda kaina.

Pažymi, kad kainų simetriškumo principo nauda pripažįstama europiniu lygiu. Nurodo Europos reguliuotojų grupės bendrąją poziciją ERG (07)83, priimtą 2008 02 28 sesijoje.

Dėl situacijos mažmeninėje rinkoje ir elektroninių ryšių paslaugų gavėjų apsaugos pažymi, kad iki skundžiamo įsakymo įsigaliojimo buvo susidariusi kainų asimetrija, kuri iškreipė situaciją mažmeninėje rinkoje. Pareiškėjas iš savo komercinės veiklos gavo didesnes pajamas, lyginant su operatoriais, turinčiais mažesnius tinklų sujungimo mokesčius. Tokia situacija sudaro galimybę pareiškėjui kryžmiškai subsidijuoti savo kitas paslaugas.

Kitų tinklų abonentai, skambindami į pareiškėjo tinklą, turintį asimetriškai aukštesnius tinklų sujungimo mokesčius, turėjo mokėti brangiau. Vartotojai dažniausiai pagal numeraciją nežino, koks numeris priklauso kokiam tinklui, dėl nevienodos kainodaros skambučiams į kitus fiksuoto ryšio tinklus buvo pažeidžiamos vartotojų teisės ir tai mažino vartotojų pasitenkinimą.

Mano, kad pareiškėjo veiksmai atsisakant sumažinti savo paslaugų kainas darė neigiamą įtaką tiek veiksmingai konkurencijai tinkluose, teikiamuose fiksuotoje vietoje, rinkai, tiek galutinių paslaugų gavėjų interesams. Dėl to RRT turėjo imtis skubių veiksmų ir pritaikyti laikinąsias priemones. TEO nuomone, RRT įsakymas yra teisėtas.

Rinkos tyrimą reglamentuoja ERĮ 16 straipsnis. Šio straipsnio 13 dalyje numatyta, kad RRT išimtinėmis aplinkybėmis, kai, jos nuomone, būtina imtis skubių veiksmų, nesilaikant 16 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos procedūros, siekdama apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, gali nedelsdama imtis proporcingų laikinų priemonių – t. y. apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti ar nenustatyti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamojo rinkoje, ir (arba) nustatyti, nenustatyti ar panaikinti šiems subjektams vieną ar kelis šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus įpareigojimus. Šios laikinosios priemonės gali būti nustatomos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui. Skundžiamu įsakymu šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Viena iš reikšmingų sąlygų taikyti ERĮ 17 straipsnyje nurodytas priemones yra didelės įtakos nustatymas atitinkamoje rinkoje. RRT tikslas yra užtikrinti veiksmingą konkurenciją rinkoje (ERĮ 8 straipsnis, 14 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis ir kt.), o toje rinkoje, kurioje veikia ūkio subjektas, turintis didelę įtaką, veiksmingos konkurencijos būti negali. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui duotas kainų kontrolės įpareigojimas liečia ne tik TEO, bet ir visus kitus ūkio subjektus, kurie nori turėti prieigą prie NTT klientų. RRT 2008 01 31 nustatė rinkos apibrėžimą ir tai, kad NTT šioje rinkoje turi didelę įtaką.

Priimant skundžiamą įsakymą reikšmę turėjo ir santykiai tarp TEO ir NTT (įsakyme remiamasi ginčo tarp jų medžiaga). Po 2008 01 31 įsakymų priėmimo, tarp NTT ir TEO kilo ginčas dėl sutarties taikymo. Ginčą nagrinėjo RRT. NTT kreipėsi į RRT dėl to, kad TEO vienašališkai pakeitė 2004 07 15 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) B2-1 ir C1.1 prieduose nurodytas nacionalinio terminavimo paslaugų kainas. RRT 2008 12 24 sprendimu Nr. (46.26)GPS-42 (t. II, b. l. 49-56) pareiškėjo reikalavimai iš dalies tenkinti. Nuspęsta, kad TEO neturėjo teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų. Dėl to šiuo sprendimu TEO buvo įpareigotas derėtis dėl NTT ir TEO 2004 07 15 pasirašytos tinklų sujungimo sutarties prieduose nustatytų nacionalinio terminavimo paslaugų kainos pakeitimo, t. y. TEO uždrausta taikyti simetrines kainas savo nuožiūra. Po šio ginčo, TEO ir NTT privalėjo tartis dėl sutartyje numatytų kainų pakeitimo, nes TEO kainas valstybė sureguliavo taip, kad jos pastoviai mažėjo. Nėra pagrindo teigti, kad TEO šio įpareigojimo nevykdė, nes po šio sprendimo derybos vyko. TEO dėl šių kainų derėjosi su NTT. To NTT neneigia, pripažįsta, kad derybos vyko, ir, NTT teigimu, derybos galėjo pasiekti sutarimą dėl paslaugos kainos, todėl RRT skundžiamu įsakymu nepagrįstai įsiterpė į šių derybų procesą. Byloje yra daug dokumentų, patvirtinančių šį derybų procesą (t. I, b. l. 35-53, 64-66, 139-155, t. II, b. l. 19-20, 30-32, 33-39, 111-112, 122-124, 125-131, t. III, b. l. 1-12). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad NTT šioje konkrečioje rinkoje (skambučių užbaigimas NTT tinkle) pripažinta turinti didelę įtaką, šiuo atveju pats derybų procesas RRT sprendimo priėmimui esminės įtakos neturėjo. Svarbu tik tai, kad NTT nesutiko nustatyti simetrines skambučių užbaigimo savo tinkle kainas, tokias pačias, kokias taiko ir TEO. Šią savo pareigą NTT ginčija ir teisme - nurodo, kad tai neprivaloma, kad yra naujos rekomendacijos, kurios priešingai leidžia asimetriškas kainas, skunde nurodo, kad nors jų kainos yra didesnės, tačiau būtina atsižvelgti, kad NTT turi daugiau sąnaudų nei TEO, ir kt. Tai rodo, kad NTT dėl skambučių užbaigimo kainos sumažinimo TEO nesutinka ir šiuo metu. Tuo tarpu TEO RRT 2008 12 24 sprendimu buvo uždrausta vienašališkai keisti sutarties sąlygas, TEO įpareigota derėtis su NTT dėl 2004 07 15 pasirašytos tinklų sujungimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), B2.1 ir C1.1 prieduose nustatytos kainos pakeitimo. NTT taip pat RRT 2008 01 31 įsakymu Nr. 1V-99 buvo įpareigota sąžiningai derėtis. Tačiau RRT ERĮ nuostatomis įtvirtintas uždavinys užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus leido RRT taikyti laikinas poveikio priemones, kurios galiotų 2009 m. nuo balandžio iki gruodžio mėnesio pabaigos, t. y. laikinai. Tokia išvada daroma dėl to, kad derybos vyko be rezultatų ir visai nesvarbu dėl kurio ūkio subjekto kaltės, nes svarbu užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir paslaugos gavėjų interesus pastoviai. TEO derybinės galios praradimas nesietinas su derybų skaičiumi ir rezultatais, tai nenurodoma ir skundžiame įsakyme. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į RRT 2008 01 31 įsakymą Nr. 1V-99 ir į tai, kad TEO skambučių užbaigimo paslaugos kainos yra valstybės reguliuojamos. TEO 2008 01 31 įsakymu Nr. 101 ir jo priedu nustatytos mažesnės nei iki to taikytos skambučių užbaigimo kainos TEO tinkle. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir TEO (tuo metu Lietuvos telekomo), buvo numatyta, kad skambučių sujungimo kainos turi būti simetriškos, kas reiškia, kad sumažėjus reguliuojamai TEO kainai, NTT turėtų taip pat mažinti savo skambučių užbaigimo kainą. Tai, kad kaip teisme aiškino pareiškėjas, jis šią sutartį pasirašė bet kokiomis sąlygomis, nes kitaip nebūtų patekęs į fiksuoto telefono ryšio tinklą, nereiškia, kad sutarties sąlygas NTT gali ignoruoti. NTT pasirašė sutartį, kurioje numatytas kainos simetriškumas (tai pareiškėjas pripažino teisme), todėl pareiškėjo įrodinėjimas, kad simetriškumas neprivalomas, nėra pagrįstas nei konkrečiomis aplinkybėmis, nei kitais įrodymais. TEO, atsižvelgdamas į sutarties nuostatą dėl kainų simetriškumo (susiejimo), 2008 metais siekė ir pareiškėjui mokėti sumažintą skambučio užbaigimo kainą, ginčijo teikiamų PVM sąskaitų-faktūrų turinį, tačiau, kaip minėta, RRT uždraudė vienašališkai keisti sutartį (2008 12 24 sprendimas Nr. (46.26)GPS-42, t. II, b. l. 49-56). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad NTT yra tokioje padėtyje, kad bendrovė visai nesuinteresuota derėtis su TEO, kadangi derybų vienintelis galimas tikslas yra NTT kainos už skambučio užbaigimą NTT tinkle sumažinimas. NTT tenkina sutartyje nustatyta skambučių užbaigimo kaina, kuri, TEO nuo 2008 08 01 (t. II, b. l. 51-54) sumažinus šią kainą, yra žymiai didesnė nei TEO analogiška kaina taikoma pareiškėjui. Pareiškėjas tai pripažįsta skundo 2.2 punkte pateikdamas kainas, kurios buvo iki skundžiamo įsakymo priėmimo, šios kainos NTT tinkle žymiai didesnės. Nors 2004 07 15 tinklų sujungimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai B2.1 ir C1.1 į bylą nei vienos proceso šalies nepateikti, tačiau tai, kad sutartyje (jos prieduose) kainos yra susietos, t. y. nustatytas kainų simetriškumas, patvirtina RRT 2008 12 24 sprendimas Nr. (46.26)GPS-42, kuriame aprašyta sutartis tarp TEO ir pareiškėjo (šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas). Šiame sprendime nurodyta, kad sutarties C1.1 priede nustatyta: „Pakeitus šios sutarties B2.1 priede nurodytas Telekomo nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos operatoriaus kainos, nurodytos šiame priede“. Šitomis aplinkybėmis remiantis ir buvo nustatytas TEO derybinės galios praradimas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į skundžiamo įsakymo 1.3. ir 1.4. punktus. Iš šių punktų akivaizdu, kad Tarnyba rėmėsi 2008 01 31 įsakymu Nr. 1V-101, kuriuo TEO įpareigota mažinti sujungimo kainas, taip pat Tarnyba rėmėsi visa ginčo tarp NTT ir TEO medžiaga, iš kurios ir buvo galima nustatyti TEO derybinę galią NTT atžvilgiu.