Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2091-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-23
Bylos Nr.
e1-2091-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03422-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2091-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03422-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. (R. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. P. 2023 m. sausio 26 d. apie 16.30 val., būdamas namo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę J. P., t. y. savo abiem rankomis sugriebė už jos abiejų rankų dilbių srities ir ją tempė, po to vieną kartą delnu sudavė J. P. į dešinę veido pusę ir abiem rankomis sugriebė jai už kaklo bei parvertė ant lovos, taip nukentėjusiajai J. P. sukėlė fizinį skausmą ir, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

R. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. P. 2023 m. birželio 4 d. apie 9.59 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510 ARBK-0284“ (patikros sertifikato Nr. 1937288) 10.21 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija.

R. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir parodė, kad žmona iš namų (duomenys neskelbtini), yra išsikrausčiusi nuo 2022 m. gruodžio 11 d. ir yra pradėjusi skyrybų procesą. Ji iš namų išsivežė vaikus, jam dėl to yra didelis stresas ir kilusi depresija, pradėjo šiuo laikotarpiu vartoti daugiau alkoholio. 2023 m. sausio 26 d. ryte su J. P. susirašė žinutėmis ir apsipyko, tą dieną apie 16.10 val. grįžęs namo, pamatė jau prie namų lauke stovinčią J. P. su vaikais. Grįžtant atgal namo po darbo, jis nusipirko butelį brendžio ir truputį išgėrė. Žmona jam pasakė, kad nori pasiimti daiktų iš namo ir nuėjusi į miegamąjį, pradėjo krautis daiktus. Kai žmona krovė didelius juodus maišus su daiktais, jam pasidarė neramu ir jis norėjo, kad ji išeitų iš namų, todėl apie 4–5 kartus paprašė išeiti, tačiau ji nesuprato pasakymo. Tada jis žmoną paėmė už abiejų rankų dilbių ir bandė ištempti iš miegamojo į kitą kambarį, žmona įvairiais veiksmais priešinosi, spardėsi, laikėsi už durų staktos, su kojom ir rankom. Jis žmoną ištempė į kitą kambarį ir paleido rankų dilbius. Jam paleidus rankų dilbius, žmona jam savo dešine ranka į jo kairį veido skruostą sudavė 4–5 smūgius, jis, nesusilaikęs žmonai vieną kartą savo dešinės rankos pirštais, silpnai sudavė į kairę veido pusę. Po šio jo veiksmo žmona labai susinervavo ir dešine koja (keliu ar žemiau kelio, tiksliai neprisimena) spyrė jam į tarpkojį. Jis, norėdamas, kad žmona nusiramintų, ją paguldė ant lovos, laikydamas jos kairę ranką ties dilbiu ir prilaikydamas krūtinę, kad nusiramintų. Už jokios gerklės sutuoktinei J. P. suėmęs nebuvo. Truputį palaikęs paleido ir paėjo į šoną. Ji pasakė, kad gali iškviesti policiją, jis žmonai pasakė: „kviesk jeigu nori“. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Su J. P. bandė taikytis, nesiskirti, tačiau žmona yra kategoriškai nusiteikusi. Tą dieną žmona į namus atvyko nepranešusi ir neperspėjusi, kad atvyks su vaikais. Taip pat nori paminėti, kad iki tol, per laikotarpį, jis niekada nebuvo sukėlęs žmonai fizinio skausmo, kai žmona susinervuodavo ir įvykdavo žodinis konfliktas, ji jam yra ne vieną kartą sudavusi smūgius į veido sritį, tačiau jis niekada dėl to nesikreipė į policiją. Taip pat ir šį kartą dėl jam suduotų smūgių į veido sritį ir tarpkojį į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė dėl jam sukelto fizinio skausmo. Papildomai apklaustas kaltinamasis R. P. parodė, kad savo žmonos atsiprašė, prašo leisti ikiteisminiame tyrime susitaikyti (1 t., el. b. l. 95–98).

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, parodė, kad turi automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 3 d. vakare vartojo alkoholį. Sekančią dieną, t. y. 2023 m. birželio 4 d. apie 10 val. nutarė nuvažiuoti į parduotuvę. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo, kad priekyje stovi policijos automobiliai ir pareigūnai, kadangi jis jautėsi dar neblaivus, tai nutarė pasislėpti buvusios gamyklos teritorijoje, užvažiavo į (duomenys neskelbtini), sustojo, išlipo iš automobilio ir tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie matė jį vairuojantį. Patikrino jo blaivumą, nustatė, kad yra neblaivus, pas jį buvo apie 2,00 promilių. Pripažįsta visiškai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (2 t., el. b. l. 28–34).

Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas. 2023 m. sausio 26 d. apie 16.30 val. kartu su vaikais atvyko pas vyrą į namus, norėdama paimti namuose likusius vaikų daiktus. Jiems užėjus, vyras pasitiko, ji vyrui pasakė, kad nori paimti vaikų drabužius. Tuomet ji nuėjo rinkti vaikų daiktų, o vyras kelias minutes vaikščiojo šalia ir tam neprieštaravo, nieko nesakė. Kai buvo drabužinėje ir krovė į maišą vaikų batukus, vyras atėjo ir pasakė, kad prieštarauja, kad ji paimtų vaikų daiktus. Ji atsakė, kad nieko neima sau, tai vaikų daiktai. Tačiau vyras vis tiek pradėjo tam prieštarauti, sakydamas, kad išeitų iš namų, nors šiuose namuose gyveno kartu. Jai nesutikus išeiti, vyras paėmė ir pradėjo tempti ją už abiejų rankų dilbių srities, norėdamas ištempti iš šio namo, tačiau jai priešinantis, vyras vis tiek ją norėjo ištempti už rankų, naudodamas dar didesnę jėgą. Vyras ją iš drabužinės ištempė į svetainės kambarį ir jai vieną kartą trenkė iš savo delno į dešinės pusės veido sritį (žandą), o ji vyrui trenkė atgal, taip pat į vyro žandą (kurį neatsimena). Tada vyras suėmė jai už gerklės savo abejomis rankomis ir parvertė ją ant lovos. Ji vyrui spyrė iš kojos į tarpkojį ir jis ją paleido. Ji nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą. Ar konflikto metu vyras naudojo kokius nors necenzūrinius žodžius, atsakyti negali, nes vyro keiksmažodžius jai yra įprasta girdėti, vyras keikiasi dažnai. Papildomai apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad dėl šio įvykio su vyru R. P. susitaikė, pretenzijų vyrui neturi, civilinio ieškinio atsisako, pateikia pareiškimą dėl susitaikymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje (1 t., el. b. l. 18–21, 150–152).

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 26 d. apie 16.35 val. dirbant kartu su kolege A. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik vaikų akivaizdoje sumušė vyras, trenkė į veidą, smaugė. Atvykus nurodytu adresu pasitikęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai – R. P., įleido į namo vidų, kuriame buvo moteris J. P.. Pastaroji paaiškino, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas, ji šiuo adresu nebegyvena. Apie 16.30 val. atvyko pasiimti vaikų daiktų, po to vyras pradėjo pastarąją tempti už abiejų rankų dilbių, sudavė ranka vieną kartą į veido sritį ir suėmė už gerklės, parvertė ant lovos. Moteris paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą. Ant moters akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Buvo patikrintas vyro neblaivumas, nustatyta 2,45 promilės. Moteriai medikų pagalbos nereikėjo (1 t., el. b. l. 130–133).

2023 m. sausio 26 d. J. P. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. sausio 26 d. apie 16.30 val. būnant name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su jos vyru R. P., kuris tempė ją už abiejų rankų dilbių srities, norėdamas ištempti iš šio namo, taip pat vieną kartą trenkė savo delnu į mano dešinės pusės veido sritį (žandą) ir suėmė už gerklės savo abejomis rankomis, parvertė ją ant lovos. Dėl tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., el. b. l. 1–11).

2023 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matomas aptvertas sklypas, jame yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Apžiūrimas yra tik gyvenamojo namo pirmas aukštas. Užėjimas į namo pirmo aukštą yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Užėjus pro duris yra tambūras, kur matomi sukabinti ant kabyklos viršutiniai drabužiai, dešinėje pusėje yra arka-praėjimas į kambarį, priešais yra baltos uždarytos durys, už kurių yra vonios kambarys, kairėje pusėje taip yra arka-praėjimas į virtuvę. Užėjus į kambarį dešinėje matoma palei sieną dešinėje pusėje sustatytas kėdutes, staliuką, toliau palei sieną yra pastatyta kampinė sofa, kairėje pusėje yra spintelių komplektas, ant žemesnės spintelės yra pastatytas televizorius, šalia yra durys, vedančios į kita kambarį-miegamąjį. Grįžus į tambūrą ir užėjus pro arką kairėje pusėje, patenkama į virtuvę, kairėje ir dešinėje pusėje palei sieną yra įrengtos spintelės, virtuvės viduryje arčiau sienos yra stalas. Dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į vaikų kambarį. Namų aplinka tvarkinga, daiktai neišmėtyti, grumtynių požymių neužfiksuota. Įvykio vietą nefilmuojama. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., el. b. l. 45–47, 55–60).

2023 m. sausio 26 d. vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. P. nebuvo sulaikytas, kadangi, pasak J. P., su vyru gyvena atskirai nuo 2022 m. gruodžio mėn., R. P. jos ir vaikų gyvenamoje vietoje nesilanko. R. P. yra dirbantis, turintis nuolatinį darbą, toks konfliktas yra pirmas, ankščiau teistas nebuvo, policijos pareigūnai dėl konflikto ir smurto artimoje aplinkoje kviesti pirmą kartą. Atvykus R. P. buvo neagresyvus, bendraujantis, ramiai paaiškino įvykio aplinkybes, prisipažino, kad pasikarščiavo, neneigė, kad ranka sudavė J. P. per veidą. R. P. buvo patikrintas alkotesteriu, patikrinimo metu 2023 m. sausio 26 d. apie 17.07 val. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas. R. P. neneigė, kad atvykęs apie 16 val. po darbo išgėrė butelį brendžio (1 t., el. b. l. 64–65).

2023 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, darytas 2023 m. sausio 26 d. apie 16.34 val. Įraše girdima kaip moteris, prisistačiusi J. P. informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas vyras prieš ją smurtauja, jai trenkė, smaugė (1 t., el. b. l. 72–74).

2023 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas ,,2023_0126_164910_003“, kairėje pusėje apačioje matoma data 2023 m. sausio 26 d. ir laikas 16.49 val. Pareigūnes pasitiko vyras. Pareigūnės užėjo į namus, paprašė vyro eiti į kitą kambarį, kad galėtų tiek vyras, tiek moteris atskirai pakalbėti. Moters paklausus, kas atsitiko, ji papasakoja dėl kilusio konflikto. Moteris teigia, jog su vyru vyksta skyrybų procesas. Moteris atvažiavo pasiimti daiktų, tačiau vyras elgėsi agresyviai, bandė moterį išvaryti iš namų. Vėliau vyras trenkė moteriai, moteris trenkė atgal vyrui, o vėliau vyras pradėjo smaugti moterį, paguldęs ant grindų, visa tai vyko matant vaikams. Vaikai, pamatę tai, pradėjo rėkti, verkti. Pareigūnė pasitikslina, ar moteris rašys pareiškimą, moteris atsako, jog rašys. Pakalbėjus su moterimi, pareigūnės grįžta pas vyrą pasikalbėti, dėl įvykusio konflikto. Pareigūnė paprašo vyro, jog jis papasakotų, kas įvyko. Vyras papasakojo apie praeities įvykius, teigė, jog jie tą pačią dieną buvo susirašę su moterimi ir susipyko. Vaizdo įrašo trukmė – 5:03 min. (1 t., el. b. l. 123–125).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 360/2023 (01) konstatuota, kad, remiantis J. P. kūno apžiūros duomenimis, jai nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose. Sužalojimai padaryti tiesiogiai kontaktuojant su kietu-buku daiktu, apie 3–5 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryta 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą, dydį. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nukentėjusiosios pateiktoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos tempiant už dilbių. Akivaizdžių, griuvimui būdingų, sužalojimų nerasta. Smulkios kraujosruvos sugyja be pasekmių. Apžiūros metu nukentėjusioji nusiskundimų nenurodė (1 t., el. b. l. 137–138).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2023 m. birželio 4 d. 9.59 val. R. P. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o 10.21 val. – 1,97 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 201, 202).

2023 m. birželio 4 d. specialisto I. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 4 d. apie 9.59 val. darbo metu (duomenys neskelbtini) g., buvo vykdomos priemonės dėl neblaivių vairuotojų. Tikrinant buvo pastebėtas automobilis Opel Vectra, kuris pasuko į (duomenys neskelbtini), todėl buvo nutarta automobilį patikrinti. Automobilis buvo pasivytas, vairuotojas buvo R. P., kuriam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 203).

2023 m. birželio 4 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatytas R. P. neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284 Nr. 1937288 kaltinamajam 9.59 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, o 10.21 val. – 1,97 promilių neblaivumas (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. P. (2 t., el. b. l. 63).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Vectra, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1760 Eur (2 t., el. b. l. 64).

2023 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūno vaizdo registratoriaus („Body“ kameros) vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230604-095726UTC+0300“ spalvotas, su garsu. Matomas užsukantis į kiemą ir privažiuojantis policijos tarnybinis motociklas prie automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio vairuotojo pusės išlipa įtariamasis R. P.. Policijos pareigūnas prisistato, sako, kad jis iš Kelių policijos, klausia kreipdamasis į įtariamąjį R. P., ar jo dokumentai tvarkingi, R. P. atsako, kad taip, tada pareigūnas prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, R. P. pateikia vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas klausia, ar R. P. čia dirba. R. P. atsako, kad nedirba, tik reikalų čia turi. Po to pareigūnas duoda R. P. alkotesterį, nurodo pūsti per atstumą, R. P. pučia. Kol pareigūnas laukia rezultatų, pareigūnas klausia R. P., ar jis šiandien vartojo alkoholį, pastarasis nieko neatsako, o tik klausia „kiek rodo?“, pareigūnas jam atsako, kad kol kas nieko nerodo. Paima kitą alkotesterį, duoda pūsti įtariamajam, jis pučia, alkotesteris rodo 2,07 promiles. Pareigūnas sako, kad reikės pūsti dar kartą, prašo įtariamojo ramiai pastovėti. Toliau policijos pareigūnas pradeda pildyti dokumentus. Kol pildomi dokumentai, R. P. domisi, kas jam už tai gresia, pareigūnas aiškino. Praėjus tam tikram laikui policijos pareigūnas duoda įtariamajam pūsti antrą kartą, rezultatas – 1,97 promilės. Pareigūnas tai užfiksuoja protokole. Vėliau skambino telefonu ir bendraudamas praneša, kad reikalingas vežimėlis automobilį paimti į stovėjimo aikštelę iš (duomenys neskelbtini). Po to policijos pareigūnas užduoda R. P. klausimą: „Prieš kiek laiko vartojate alkoholį?“, įtariamasis atsako prieš 3 valandas, gėrė brendį, apie 70–100 g. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminio tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 30:00 min. (2 t., el. b. l. 90–92).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. P.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios J. P. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos (policijos pareigūnės) M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2023 m. sausio 26 d. vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime, nukentėjusiosios J. P. protokole–pareiškime užfiksuoti duomenys, taip pat 2023 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros, 2023 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjos J. P. pokalbio turinį, ir 2023 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusių pareigūnių kameromis, užfiksuotos aplinkybės. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad R. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tai, kad J. P. patyrė sužalojimus, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 360/2023 (01) konstatuoti duomenys.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. P. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. P. ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi R. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad R. P. ir J. P., nors ir aptariamo įvykio metu daugiau kaip mėnesį kartu negyveno ir ketino skirtis, tačiau, įvertinus asmenų parodymus ir požiūrį vienas į kitą, tai, kad tuo metu vis dar buvo sutuoktiniai, jų santykiai atspindi šeimai būdingą santykių turinį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Vectra, kai jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad R. P. vairavo automobilį Opel Vectra, be kita ko, patvirtina liudytojo (policijos pareigūno) I. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, 2023 m. birželio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, apžiūrėjus „Body“ kameros vaizdo įrašus, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 127–132).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. P. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis), kitą – transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., el. b. l. 51–53), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (2 t., el. b. l. 54–55), dirba (2 t., el. b. l. 56–57). Duomenų apie R. P. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydžiai nustatytini mažesni už vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto): už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 50 parų areštą ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 52 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 20 parų arešto – ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 72 paras arešto. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. P. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad, pagal BK 75 straipsnio 1 dalį atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą nėra privaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. P. skirtinos subendrintos arešto bausmės vykdymą, kadangi jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, be to, teismo vertinimu, R. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei R. P. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Vectra konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

R. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryte (9.59 val.), sekmadienį, kai tokiu metu kelyje yra eismo dalyvių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. birželio 5 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

R. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Vectra, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (2 t., el. b. l. 63). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, R. P. priklausantis automobilis Opel Vectra konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1760 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (2 t., el. b. l. 39–42, 43–46). Jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. birželio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. priklausančiam automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. spalio 6 d. (2 t., el. b. l. 67–69). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 50 parų areštą.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 52 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 20 parų arešto – bausmės, ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 72 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 5 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

R. P. išaiškinti, kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

R. P. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis