Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-380-112/2015

Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-13362-2014-3)

2015 m. vasario 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Redai Vizgaudienei, A. B., AB DnB bankui dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Reda Vizgaudienė patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą dėl antstolės veiksmų su vykdomąja byla perdavė teismui.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į jos skundo esmę, nes antstolės patvarkymas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, o tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl turto teisingo ar neteisingo įkainojimo, o dėl antstolės veiksmų, kuriais antstolė pažeidė CPK 723 straipsnio reikalavimus.Nesutinka su teismo argumentu, kad jos skundo teiginiai yra deklaratyūs ir nepagrįsti, toks skundo traktavimas rodo, kad teismas neįsigilino į apeliantės skundo argumentus, nes skunde antstolė nebuvo kaltinama dėl neobjektyvios parduodamo turto kainos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo priėmus patvarkymą Nr. S-14012428.

Nustatyta, kad Antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/14/24301 dėl priverstinio skolininkų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto pardavimo iš varžytynių išieškotojos AB DnB banko, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-17 nutartis Nr. 335-2N/2010 ir Nr. 336-2N/2010. 2014-03-17 patvarkymas Nr. S-1400 ir Turto arešto aktas Nr. S-14002723 išsiųsti pareiškėjai registruotąja pašto siunta ir įteikti asmeniškai 2013-04-08 (v. b. l. 17). 2014-05-19 antstolė pranešimu apie varžytynes Nr. S-14005170 pranešė skolininkams apie paskelbtas pirmąsias varžytynes (pranešimas įteiktas 2014-06-02 asmeniškai), nustatė 460 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą, t. y. 80 proc. nuo turto įkainojimo (575 000 Lt) (v. b. l. Nr. 28,29). Skolininkai, gavę pranešimus apie pirmąsias varžytynes, turto įkainojimui neprieštaravo. 2014-06-25 patvarkymu Nr. S-14007061 antstolė paskelbė varžytynes neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas (v. b. l. Nr. 59). Išieškotoja AB DnB bankas 2014-07-03 raštu prašė tęsti turto pardavimą iš varžytynių, nustatant 345 000,00 Lt turto pardavimo kainą (v. b. l. 64). 2014-08-11 antstolė pranešė suinteresuotiems asmenims apie paskelbtas antrąsias varžytynes, nustatė 345 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą, t. y. 60 proc. nuo turto įkainojimo (575 000Lt) (v. b. l. Nr. 67, 68). 2014-09-10 patvarkymu Nr. S-14010985 antstolė paskelbė antrąsias varžytynes neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas (v. b. l. Nr. 74). Neįvykus antrosioms varžytynėms, antstolė priėmė 2014-09-10 patvarkymą Nr. S-1400991, kuriuo pasiūlė išieškotojai AB DnB bankui pasiimti neparduotą turtą – patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 348/1132 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1132 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., už pradinę turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą, t. y. 345 000,00 Lt (v. b. l. 75). Išieškotoja AB DnB bankas 2014-10-01 raštu prašė toliau vykdyti turto pardavimą iš varžytynių, nustatant naują turto kainą – 388 750,00 Lt (v. b. l. 78). Antstolė 2014-10-13 priėmė patvarkymą Nr. S-14012428 dėl turto įkainojimo, juo patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 348/1132 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1132 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkainojo 388 750,00 Lt, vadovaudamasi AB DnB banko vidinių vertintojų nustatyta verte. Su šio turto įkainojimu apeliantė nesutiko, prašė minėtą patvarkymą panaikinti motyvuodama tuo, kad neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius perimti turtą už nustatytą kainą, turėtų būti taikoma CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. išieškojimas turi būti nutrauktas, areštas panaikintas ir turtas grąžintas skolininkui.

Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kadangi AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditorius, dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų kreipėsi iki 2012-07-01 CPK pakeitimo, šis ginčas nagrinėjamas pagal iki 2012-07-01 galiojusius teisės normų reikalavimus.

CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis); jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos; jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės (CPK 722 straipsnio 2 dalis).

Iki 2012-07-01 galiojusio CPK 558 straipsnio, reglamentavusio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, 5 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti; tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įstatymo nuostatas aiškindamas hipotekos instituto principų ir CPK bei CK įtvirtintų hipotekos santykius reglamentuojančių teisės normų sisteminės analizės pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas atnaujinti išieškojimą ne anksčiau negu po metų po turto grąžinimo skolininkui. Tokia kasacinio teismo pozicija inter alia grįsta tuo, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditoriaus teisės siekti reikalavimo patenkinimo iš hipotekos sutartimi numatyto objekto įgyvendinimą užtikrina specialioji norma – CPK 558 straipsnio 5 dalis, nustatanti skolos išieškojimo tvarką būtent tuo atveju, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Ši norma, teisės reikalauti parduoti hipoteka įkeistą daiktą neapribojanti kokiu nors terminu, suderinta su CK 4.193 straipsnio 1 dalimi. Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, konkrečiai – CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansabankas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-12/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011; kt.). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms ir išieškotojui atsisakius perimti turtą už nustatytą kainą, turėtų būti taikoma CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, t. y. išieškojimas turi būti nutrauktas, areštas panaikintas ir turtas grąžintas skolininkui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo, nes priimdama skundžiamą patvarkymą antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui iš pareiškėjos priteistinos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą ir apimtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisti 140 EUR už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos E. B. suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui 140 eurų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.