Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. A. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Gudonienė perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje G. A. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. padarymu.

Baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant G. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., padarymu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui.

Byla perduotina prokurorui.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte (inter alia ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ir teismo priimtame nuosprendyje (baudžiamajame įsakyme) išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės prokuratūros 2015-12-02 pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra aprašyta veika, dėl kurios padarymo G. A. yra kaltinamas ir turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, tuo pažeidžiant BPK 419 straipsnio 2 punktą.

Be to, nustatyta, kad 2015-11-26 buvo surašytas įtariamojo ir nukentėjusiojo asmens susitaikymo protokolas, kurį pasirašė tiek G. A., tiek A. A., prašydami ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Šiame protokole, be kita ko, G. A. buvo išaiškintos BK 38 str. nuostatos. Susipažinus su byloje esančia rašytine medžiaga, matyti, kad dėl šio nukentėjusiosios ir įtariamojo prašymo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas (prokuroro nutarimas ar teismo nutartis), kuriuo būtų išspręstas įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo klausimas.

Šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka. Jie taip pat negali būti pašalinti, vadovaujantis BPK 423 straipsnio nuostatomis perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Kaltinamasis aktas (ar prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teismui (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, baigiamasis ikiteisminio tyrimo dokumentas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai, keliami tokio baigiamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Šiuo atveju surašant prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo iš esmės pažeisti BPK 419 str. reikalavimai, pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nustatant terminą pažeidimams pašalinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje G. A. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymu, perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui 1 (vieno) mėnesio terminą trūkumams pašalinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.