- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- II-240-1072/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00180-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nukentėjusysis
- D. T., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Advokatai
- Edvardas Zaluba
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai D. Š., jos atstovui advokatui Edvardui Zalubai,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-77-2023,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2022 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-45901-2022 todėl, kad ji vairuodama automobilį, įvažiuodama į žiedinę sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Tokiu būdu D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2023 m. sausio 3 d. priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-77-2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo D. Š. buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Jai paskirta 80 Eur bauda (b. l. 7-9, 11-13).
2023 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad faktinė aplinkybė, kuri nurodyta skundžiame nutarime ir grindžiama autoįvykio nuotraukomis, įvykio schema, automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiškinimu, kad jam važiuojant žiedu jos vairuojamas automobilis užkirto jam kelią, neatitinka objektyvių bylos duomenų. Jos nuomone, įvykis kilo dėl „BMW“ vairuotojo persirikiavimo žiede iš kraštinės kairės važiavimo juostos į dešinę, trijų juostų kelio atkarpoje, atsitrenkiant į gretimoje vidurinėje juostoje, taip pat žiede, esančio jos automobilio „VOLVO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną iš kairės pusės, daugiau į galinę/vidurinę jos vairuojamo automobilio projekciją. D. Š. pažymi, jog pagal jos pateiktas įvykio vietoje darytas nuotraukas akivaizdžiai matoma automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis kelio važiuojamoje dalyje, kur ir po susidūrimo savo važiavimo juostos atžvilgiu šis automobilis pasuktas į dešinę ir dalinai įvažiavęs į jos vairuojamo automobilio važiavimo juostą jos automobiliui iš kairės, kai šioje kelio dalyje automobilis „BMW“ jau jokios pirmenybės jos automobilio atžvilgiu neturėjo. Neaišku kokiu greičiu judėjo automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) betarpiškai prieš susidūrimą, o pagal objektyvias įvykio nuotraukas „BMW“ jos automobilį praktiškai pasivijo. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad su kalte nesutinka, reikalauja vaizdo įrašo iš miesto kamerų, tačiau kaip paaiškėjo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis buvo pareikalautas tik po bylos žodinio nagrinėjimo 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. nuo įvykio praėjus beveik mėnesiui laiko. 2022 m. gruodžio 22 d. pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas, jog įrašas saugomas tik dvi savaites. Taigi, anot D. Š., jos paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, įvykio mechanizmą, yra nepaneigtas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, o kito BMW automobilio paaiškinimas kelia abejones, nes neatitinka eismo įvykio fotonuotraukų, kai betarpiškai po įvykio transporto priemonės viena kitos atžvilgiu ir važiuojamosios kelio dalies atžvilgiu buvo nejudinamos. Tikėtina, kad „BMW“ vairavęs kitas eismo įvykio dalyvis savo veiksmais pažeidė KET 104 p. reikalavimus, taip pat nesilaikė saugaus važiavimo greičio, nes jos vairuojama transporto priemonė automobiliui „BMW“ buvo kliūtimi iš dešinės pusės ir jo važiavimo juostos ribų nekirto, jokių manevrų iš vidurinės žiedinės sankryžos juostos nedarė ir kaip važiavo vidurine juosta, taip ir liko joje stovėti po susidūrimo, ką akivaizdžiai patvirtina jos darytos įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 3-5).
Administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) gatvės savo vairuojamu Volvo automobiliu įvažiavo į žiedą, praleidusi iš kairės žiedu važiuojančius automobilius. BMW automobilio nebuvo, nežino iš kur jis atsirado, pajuto smūgį iš kairės ir sustojo. Jos vertinimu, BMW automobilis ją pasivijo ir „įdūrė“, persirikiuodamas, kad išvažiuoti iš žiedo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Susidūrimas įvyko ne jai įvažiuojant į žiedą, o jau žiede. Ji pati savo važiavimo juostos nekeitė, važiavo viduriniąja, kuria galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Po įvykio atvyko pareigūnai, nes nesutarė su BMW vairuotoju dėl kaltės. Atvykęs į įvykio vietą jos sutuoktinis padarė įvykio nuotraukas, kurias pateikia prie bylos. Su eismo įvykio schema sutinka, ant jos yra jos parašas.
2022 m. lapkričio 17 d. D. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 17.30 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) g. pirmąja eile įvažiavau į žiedą – vidurinę eilę ir rodydama kairį posūkį važiavau į (duomenys neskelbtini) gatvę ta pačia eile. Tada pajutau smūgį į vairuotojo dureles ir sustabdžiau automobilį. (b. l. 16).
Nukentėjusysis D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) savo vairuojamu BMW automobiliu įvažiavo į žiedą, važiavo kaire kraštine juosta, kuri prieš išvažiavimą tampa viduriniąją. Juostos nekeisdamas, būtent viduriniąja juosta išvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ką tai daryti leidžia ir kelio ženklas ir horizontalus žymėjimas. Ja kelią užkirto Volvo automobilis, įvažiavęs į žiedą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Susidūrimo bandė išvengti, stabdė, suko vairą, bet vis tiek atsitrenkė.
2022 m. lapkričio 17 d. D. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad važiavau (duomenys neskelbtini), įvažiavau į žiedą, buvau vidurinėj juostoj link (duomenys neskelbtini) gatvės. Esant žiede Volvo išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuomet aš išvažinėjau iš žiedo. Volvo pakirto man kelią (b. l. 17).
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą prašoma teismo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-77-2023 palikti nepakeistą ir D. Š. skundo netenkinti. Nurodoma, jog pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Tiek iš eismo įvykio plano - schemos, tiek iš eismo įvykio nuotraukų, bei D. T. pateikto paaiškinimo matyti, kad „BMW“ automobilio vairuotojas važiavo žiedine sankryža, viduriniąja eismo juosta (į žiedinę sankryžą įvažiavo nuo (duomenys neskelbtini), išvažiuoti ketino į (duomenys neskelbtini) gatvę). Kaip numato žiedinėje sankryžoje esantis horizontalusis žymėjimas ir kelio ženklai, eismo dalyviams važiuojant viduriniąja eismo juosta galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, arba tęsti važiavimą žiedine sankryža, todėl D. T. išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neturėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą (tai patvirtina jau ankščiau minėti byloje esantys duomenys). Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad „BMW“ vairuotojas važiuodamas žiedine sankryža savo judėjimo krypties ir eismo juostų nekeitė, važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės vadovaujantis įvykio vietoje esančiu horizontaliuoju ženklinimu ir kelio ženklais. Iš kilusio eismo įvykio mechanizmo, bei transporto priemonių apgadinimų eismo įvykio metu, akivaizdu, kad eismo įvykis kilo dėl pareiškėjos netinkamų ir neapdairių veiksmų. Iš eismo įvykio nuotraukų ir transporto priemonių apgadinimų matyti, kad automobilio „VOLVO“ vairuotoja įvažiuojant į žiedinę sankryžą nepraleido žiedine sankryža važiuojančio automobilio „BMW“ ir vairuotojo durelėmis, bei šonine automobilio dalimi trenkėsi į automobilį „BMW“. Iš transporto priemonių apgadinimų matyti, kad automobilio „VOLVO“ galinė dalis yra be apgadinimų, todėl skunde nurodoma versija, kad automobilio „BMW“ vairuotojas atsitrenkė į žiedine sankryža jau važiuojantį automobilį „VOLVO“, laikytina kaip nepagrįsta, bei nesisiejanti su byloje esančiais duomenimis. (duomenys neskelbtini) gatve artėjant link žiedinės sankryžos, prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, kuris numato, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Kadangi pareiškėja nepaisė kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimo ir nepraleidusi žiedine sankryža važiuojančio automobilio įvažiavo į žiedinę sankryžą - kilo eismo įvykis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog būtent pareiškėjos veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą bei yra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos padarytų KET reikalavimų pažeidimų bei eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių, tam konstatuoti nėra reikalingos specialiosios žinios ar ekspertų išvados (b. l. 50-54).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad su skundo argumentais nesutinka, palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, prašo teismo skundą atmesti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Pažymėjo, jog eismo įvykio automobiliams susidūrus jie iškart nesustoja, juda, suveikia ir subjektyvūs veiksniai. Iš bylos medžiagos, duotų paaiškinimų, matyti, kad „Volvo“ vairuotoja nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio „BMW“ automobilio. Pareiškėja įvažiuodama į žiedinę sankryžą nesilaikė kelio ženklo Nr. 203, t. y. duoti kelią reikalavimo, eismo įvykis įvyko automobiliams esant toje pačioje eismo juostoje, kurioje pirmumą turėjo „BMW“ vairuotojas. Svarbu, kad ant „Volvo“ automobilio galinių detalių nėra matyti apgadinimų, trenkta į šoną, todėl versija, kad „BMW“ važiavo dideliu greičiu ir pasivijęs į važiavo į jau žiede esantį „Volvo“ automobilį, nepagrįsta, nesisieja su bylos medžiaga. Iš bylos duomenų, teisminio proceso metu gautų paaiškinimų, matoma, kad „BMW“ vairuotojas važiavo kryptingai, laikėsi žiede esančių tiek horizontaliojo ženklinimo, tiek kelio ženklų, važiavimo krypties nekeitė. Eismo įvykis įvyko dėl neapdairių D. Š. veiksmų.
Liudytojas P. S., Vilniaus apskrities Reagavimo valdybos vyr. patrulis, teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet patruliavo su kolega E. A., (duomenys neskelbtini) žiede Volvo automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini), BMW – žiedu, antra juosta, ir norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Vairuotojai nesutarė dėl eismo įvykio kaltės. Atvykus į vietą, iš vairuotojų paaiškinimų buvo nuspręsta, kad BMW automobilis važiavo pagrindiniu keliu, žiedu, Volvo – jo atžvilgiu šalutiniu ir nepraleido važiuojančiu pagrindiniu keliu, t. y. žiede važiuojančio automobilio. Susipažinus su eismo įvykio schema ir atstovo pateiktoje panoraminėje nuotraukoje sužymėta automobilių dislokacija (b. l. 66) nesutinka. Avarija įvykusi apytiksliai ties užbrūkšniuota kairėje pusėje juosta, kur atsiranda kairėje trečia juosta.
2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio P. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atvykus minėtu adresu įvykio vietoje rado automobilius ,,VOLVO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su eismo dalyviais jie paaiškino, kad „VOLVO“ vairuotoja važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o ,,BMW“ vairuotojas važiavo nuo (duomenys neskelbtini) žiedu antra eismo juosta link (duomenys neskelbtini), ko pasekoje ,,BMW“ vairuotojas važiuodamas savo juosta bandė išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ,,VOLVO“ vairuotoja įvažiuodama į žiedą nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ,,BMW“ automobilio, po ko įvyko eismo įvykis, apgadinti du automobiliai. Vairuotojai dėl eismo įvykio nesutiko (b. l. 13).
Liudytojas E. A., Vilniaus apskrities Reagavimo valdybos vyr. patrulis, teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d., kuomet patruliavo su kolega P. S., įvykio aplinkybes atsimena susipažinęs su eismo įvykio schema ir vairuotojų paaiškinimais. Jis braižė eismo įvykio schemą (b. l. 15), atliko matavimus, lentelė pateikta byloje (b. l. 20), ir susipažinus su atstovo advokato pateiktu žymėjimu ant žiedo panoraminės foto, nesutinka su automobilių vietos dislokacija, nes iš eismo įvykio schemos matyti, kad avarija įvykusi arčiau įvažiavimo į žiedą iš (duomenys neskelbtini). Galima teigti, kas matyti pagal įvykio schemą, kad „BMW“ automobilis yra vidurinėje, antroje eismo juostoje. Bet kokiu atveju tas, kuris važiuoja žiedinėje sankryžoje, turi pirmenybę prieš įvažiuojantį į žiedinę sankryžą. Žmogus privalo įsitikti, kad tai daryti saugu, t. y. tik tada įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Toje vietoje, kur susidurta, „BMW“ išvažiuoti iš žiedo į (duomenys neskelbtini) leidžia KET taisyklės, iš fotonuotraukos (b. l. 72) matyti tai daryti leidžiantis ženklas, BMW nieko nepažeidė. Vidurinė juosta, kurioje yra BMW leidžia važiuoti arba į (duomenys neskelbtini), arba į (duomenys neskelbtini), o „Volvo“ automobilis kirto jam kelią. Net ir susipažinus su D. Š. pateikta fotonuotrauka iš eismo įvykio (b. l. 26), gali tvirtinti, kad BMW nėra trečioje juostoje. Buvo padarytos pareigūnų fotonuotraukos iš eismo įvykio, kuriose matyti pilnas vaizdas, kad BMW automobilis likęs savo juostoje ir po susidūrimo, o ne kitoje juostoje, kaip aiškina patrauktos administracinėn atsakomybėn D. Š. advokatas. Kadangi vairuotojai nesutarė dėl kaltės radijo ryšiu užsiklausta buvo dėl vaizdo įrašų. Gauta informacija, kad kameros buvo nusuktos, tai yra fiksavo kitą žiedo vietą.
Papildomų duomenų apie eismo įvykį išrašo duomenimis, 2022 m. lapkričio 17 d. įvykio metu apgadinti du automobiliai. Automobiliui ,,VOLVO“ apgadintos priekinės kairės pusės durys. Automobiliui ,,BMW“ apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 14).
Eismo įvykio vietos planai, iš kurių matyti, kad su eismo įvykio schema sutiko D. Š. ir D. T. (b. l. 15, 20).
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities VPK gauto rašto duomenimis, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bylai reikšmingu laiku negali būti pateikti, nes saugomi dvi savaites (b. l. 32).
Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. Š. atstovo advokato pateiktos įvykio fotonuotraukos (b. l. 26- 30).
Vilniaus apskrities VPK pareigūnų įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (CD laikmena 1 vnt. prie bylos viršelio).
D. Š. atstovo advokato pateikta žiedinės sankryžos panoraminė fotonuotrauka iš viešai prieinamų internetinių portalų, kurioje pagal D. Š. nurodomą įvykio mechanizmą atsidūrę po autoįvykio automobiliai: raudona spalva pažymėtas Volvo automobilis, o juoda spalva BMW automobilis. Jų judėjimo kryptys pažymėtos teismo posėdžio metu pagal D. Š. ir D. T. paaiškinimus (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju, D. Š. skundžiamu nutarimu nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą. D. Š. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta.
Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas padarė vieną iš alternatyvių teisės normoje nurodytų veikų: nesilaikė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį.
D. Š. nubausta už tai, kad įvažiuodama į žiedinę sankryžą nedavė kelio pagrindiniu keliu – žiedu važiuojančiam BMW automobiliui, vairuojamam D. T..
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punktas nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede <...> Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Nėra ginčo, kad prieš įvažiuojant D. Š. iš (duomenys neskelbtini) į žiedinę sankryžą, kurioje įvyko nagrinėjamas įvykis, stovi ženklas Nr. 203 (b. l. 71), kurį D. Š. nurodė mačiusi ir jo reikalavimų laikėsi.
Vadovaujantis KET, kurių 1 priede nurodytas Nr. 203 ženklas, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Taigi, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, būtina buvo praleisti pagrindiniu – žedu važiuojančius automobilius.
D. Š. nurodo, vairuojamu Volvo automobiliu, praleidusi visus žiedu važiuojančius automobilius ir tik tuomet įvažiavusi į jį. Vis gi iš eismo įvykio schemos, fotonuotraukų Nr. 19244, 194902, 192057 (CD prie viršelio) matyti, jog susidūrimas įvykęs BMW automobiliui tik pravažiavus pro įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) į žiedą, kas leidžia konstatuoti, jog D. Š. būdama atidi negalėjo nepastebėti šio automobilio, nors ir nurodo, kad nežino iš kur jis atsirado. D. Š. paaiškinimas, jog BMW automobilis išvažiuodamas iš žiedo rikiavosi, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog eismo įvykis įvyko dėl jos klaidingo interpretavimo KET.
Neginčytinai byloje nustatyta, kad BMW, vairuojamas D. T., važiavo kairiąja kraštine juosta nuo (duomenys neskelbtini). Ties išvažiavimu iš žiedo į (duomenys neskelbtini), kairėje atsiranda papildoma, trečia juosta, o kraštinė, kuria važiavo D. T., tampa viduriniąja – antra juosta. Ja galima važiuoti į dešinę – į (duomenys neskelbtini), arba kairiau – į (duomenys neskelbtini) D. T. parodė, kad išvažinėjo savo juosta į (duomenys neskelbtini), nors D. Š. nurodo, kad BMW išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę reiškia persirikiavimą, teismas su tuo nesutinka.
Pažymėtina, kad persirikiuoti D. T. nebuvo jokios būtinybės, nes važiuodamas savo viduriniąja juosta jis galėjo nepažeisdamas taisyklių išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš foto Nr. 1902057, kur užfiksuoti automobiliai po autoįvykio iš galo, ir iš foto Nr. 192134, kur užfiksuoti automobiliai po autoįvykio iš priekio (CD prie bylos viršelio), matyti, kad BMW automobilis stovi visais keturiais ratais savo vidurinėje juostoje. D. Š. ir skunde, ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilių po įvykio niekas neperstatė. Kad automobiliai po įvykio būtų perstatyti, nenurodė nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje buvę pareigūnai. Taigi objektyvūs įrodymai patvirtina D. T. versiją.
D. Š. ir jos atstovas, remdamiesi jos sutuoktinio, atvykusio į įvykio vietą, daryta fotonuotrauka (b. l. 26) nurodo, jog tarp BMW automobilio galinių ratų esanti punktyrinė juosta aiškiai įrodo, kad BMW keitė važiavimo kryptį, rikiavosi ir nepraleido jos vairuojamo Volvo iš dešinės. Teismas su tokia pozicija nesutinka ir vertina ją kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvažiavimai ir išvažiavimai į ir iš žiedo pažymėti punktyrinėmis linijomis, kas daro eismą žiedu aiškesnį. Tai aiškiai matyti ir D. Š. atstovo pateiktoje panoraminėje žiedo fotonuotraukoje (b. l. 66). Iš fotonuotraukos Nr. 1902057 (CD) matyti, kad tarp BMW galinių ratų yra juostos, kuria įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini), kairysis punktyras, kas taip pat įrodo, kad Volvo, vairuojamas D. Š., yra ką tik įvažiavęs į žiedą iš (duomenys neskelbtini) ir užkirtęs kelią išvažiuojančiam iš žiedo pagrindiniu keliu BMW. Fotonuotrauka, pateikta D. Š. atstovo (b. l. 26), fiksuojanti ne bendrą gatvės vaizdą, o automobilio galą, kai matosi tarp ratų juostos gabaliukas, yra ne tik neinformatyvi, bet klaidinanti, leidžianti manipuliuoti, interpretuojant eismo įvykį sau palankia linkme. Reikšminga pastebėti, kad siekdama įrodyti, kad eismo įvykio kilimo metu važiavo žiedu, o ne buvo tik įvažiavusi į jį, D. Š. pateikė panoraminę žiedo fotonuotrauką (b. l. 66), kur pažymėjo sau palankiai išdėstytus automobilius, kurie, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, o ir iš pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, apklaustų liudytojais, paaiškinimų yra pažymėti neteisingai, toliau nuo įvažiavimo į žiedą, nei faktiškai įvyko avarija. Atkreiptinas dėmesys, jog tokį žymėjimą paneigia ir pačios D. Š. versija, nes toje vietoje nebėra punktyrinės linijos, žyminčios įvažiavimo juostą iš (duomenys neskelbtini), kuri tarp galinių BMW ratų užfiksuota ne tik jos pateiktoje fotonuotraukoje (b. l. 26), bet ir eismo įvykį fiksavusių pareigūnų fotonuotraukoje Nr. 1902057 (CD).
Tai, kad D. Š., nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, nesilaikė KET ženklo Nr. 203, nurodyto KET 1 priede reikalavimų, ir tuo sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, o būtent D. T., bei sudarė kliūtį D. T. vairuojamam autobiliui BMW, dėl ko įvyko susidūrimas, leidžia teismui konstatuoti D. Š. pažeidus KET 8 punktą ir tuo padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirta nuobauda atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, jos mažinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-77-2023 nepakeistą ir D. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.