Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovei advokato padėjėjai A. R., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis „(duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 15 d. apie 19.20 val., Kaune, S. Žukausko g. ties namu Nr. 12, V. J., vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį nebuvo atidus, manevruodamas gyvenamųjų namų kieme kliudė kitą stovėjusį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant apgadinto automobilio savininkui apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. kaltę pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 15 d. jis buvo šarvojimo salėje. Ten parkrito ir susižalojo moteris. Jo kolega paprašė parvežti. Važiavo keliese. Važiuojant kolega kalbėjo, kad jau iškviesta greitoji. Kolega buvo labai susijaudinęs. Dėl tokių įvykių V. J. taip pat labai susijaudino bei skubėjo. Parvežus kieme buvo užstatyta greitosios pagalbos mašina, todėl teko atbulam išvažinėti iš kiemo. Važiuodamas atbulas V. J. galiniu sparnu lietė ant posūkio kampo stovintį BMW markės automobilį, pasigirdo smūgis. V. J. išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo BMW automobilį bei ant jo galinės dalies pastebėjo raudonus dažus. Dažus šiek tiek pavalė. Kadangi kiemas nebuvo apšviestas ir jau buvo prietema, V. J. gerai neįžiūrėjo ar automobilis buvo apgadintas, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Dar negrįžus namo, jam paskambino policija ir pasakę, jog jis pasišalino iš įvykio, liepė atvažiuoti. V. J. tuoj pat nuvažiavo į policiją ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jam buvo surašytas protokolas. Sekančią dieną jis nuvažiavo pas apgadinto automobilio savininką, jo atsiprašė.

Liudytojas P. R. parodė, kad 2015 m. balandžio 15d. buvo vakaras, lynojo. Jis ėjo į varžybas. Eidamas išgirdo garsą ir pamatė kaip vienas automobilis galu atsitrenkė į kito automobilio galą. Kaltininkas išlipo, apžiūrėjo kliudytą automobilį, bandė jį pavalyti, po to sėdo į automobilį ir neskubėdamas iš kiemo išvažiavo. P. R. užsirašė to automobilio valstybinius numerius ir pranešė kaimynui, į kurio automobilį buvo atsitrenkta. Vėliau apžiūrėjęs kaimyno automobilį, ant jo matė nedidelį įlenkimą ir nubraukimą bei matėsi raudonų dažų žymės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (b. l. 3), P. R. paaiškinimo (b. l. 4), transporto priemonės techninės apžiūros akto, iš kurio matyti, kad ant automobilio Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) rasta braukimo žymė su giliu įlenkimu ant kairės pusės užpakalinio bamperio ir užpakalinio kairės pusės sparno atitinka tiriamo įvykio aplinkybes ir BMW, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimą (b. l. 7), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 8), foto nuotraukų (b. l. 9-13) bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. paaiškinimų matyti, kad V. J., vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį nebuvo atidus, manevruodamas gyvenamųjų namų kieme kliudė kitą stovėjusį automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) bei apgadino pastarojo automobilio galinį dešinės pusės sparną, galinį dešinės pusės bamperį, ant abiejų automobilio detalių buvo likę raudonos spalvos dažų.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. J. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš pirminio V. J. paaiškinimo bei jo paaiškinimo, duoto teismo posėdžio metu, matyti, kad V. J. suprato, jog vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į stovintį automobilį, išlipęs jį apžiūrėjo, pavalė kliudytą vietą, tačiau padaręs eismo įvykį, nepasiliko eismo įvykio vietoje, neieškojo nuketėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei liudytojo P. R. parodymų matyti, kad po kontakto ant automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) ant dešinės pusės galinio bamperio liko raudonų dažų žymės, aiškiai matosi brėžimas bei įlenkimas.

Esant nustatytiems automobilių apgadinimams, taip pat liudytojo P. R. parodydamas, iš kurių matyti, kad jis išeidamas iš gyvenamojo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip pagyvenusio vyro vairuojamas raudonos spalvos automobilis, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulomis atsitrenkė į stovintį BMW automobilį. Vairuotojas atsitrenkęs išlipo, apžiūrėjo automobilius ir toliau įsėdęs į savo automobilį išvažiavo, bei tai, kad ant abiejų automobilių buvo gana pastebimi ir akivaizdūs apgadinimai, todėl įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į V. J. paaiškinimus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog V. J. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau nepažymėjęs eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ir tikslingai bei sąmoningai, bandydamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl kurio jo kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi bei pažeidimą padarė, asmuo turintis 40 procentų darbingumo lygį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 10 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. J. administracine tvarka už KET pažeidimą yra baustas vieną kartą, tačiau jo pažeidimas nebuvo pavojingas ir šiurkštus. Jo vairavimo stažas 29 m. Tai rodo, kad jis yra pakankamai drausmingas vairuotojas. Jo atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai. Nėra duomenų, kad V. J. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. J. asmenybę, jo sveikatos būklę, įvykio aplinkybes, darbinių bei visuomeninių pareigų vykdymą, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. J., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. J. švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą bei netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.