- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- II-1119-416/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pareiškėjas
- L. L.
dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato įgaliotiems atstovams M. M., D. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. L. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-765-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas D. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-765-2018 L. L. atžvilgiu dėl to, kad jis 2018-08-12 d. apie 14 val. 19 min. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 81 km vairavo transporto priemonę – automobilį Renault Trafic, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustačius, paskirta nuobauda – 375 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
L. L. teismui pateiktu skundu prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą L. L. atžvilgiu nutraukti nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad L. L. iš karto sustabdytas pareigūnams paaiškino, jog alkoholio nevartojo, buvo vakare išgėręs apie 200 gramų degtinės, tačiau tai negalėjo įtakoti alkotesterio parodymų, kadangi nuo to laiko kai buvo išgėręs degtinės iki tol kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų buvo praėję maždaug 21 val., nes degtinę prie vakarienės gėrė apie 17.00 val. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog L. L. nepripažino alkoholio matuoklio parodymų.
L. L. skunde nesutinka su jam taikytino nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje įforminimu, t. y. neblaivumo fiksavimo procedūra. Pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai jam nustatinėdami neblaivumą nesivadovavo alkoholio kiekio matuoklio „ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0237“ naudojimo instrukcijos reikalavimais, kuriuose nurodyta, jog atlikti neblaivumo testo negalima, jeigu manoma, kad tiriamasis asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, arba rūkė per paskutines 2 minutes. Policijos pareigūnai prieš duodami pūsti į alkotesterį neklausė L. L., ar per paskutines 15-20 minučių jis nevartojo alkoholio, ar nerūkė per paskutines 2 minutes, tačiau iškarto priėję prie automobilio davė pūsti į alkotesterį.
Be to, policijos pareigūnai nedavė pačiam išsiimti vienkartinio alkotesterio antgalio, kas suponuoja išvadą, jog tuo pačiu antgaliu galėjo naudotis prieš tai sustabdytas pažeidėjas, kuris vairavo neblaivus. Skunde aiškinama, kad L. L., prieš vairuodamas automobilį buvo sustojęs papietauti ir dėl burnos kvapo kokius 5-7 kartus pasipurškė burnos gaivikliu „Fresh“, todėl net negalėjo ir nespėjo pagalvoti, kad burnos gaiviklis gali įtakoti alkotesterio parodymus, nes nuo gaiviklio purškimo į burną iki pūtimo į alkotesterį, praėjo ne daugiau kaip 5 minutės. Labiau tikėtina, kad užfiksuotas 0,65 promilių alkoholio kiekis buvo nustatytas pagal iškvepiamame ore esančią alkoholio garų koncentraciją, kadangi plaučiuose esantis oras paprastai iškvepiamas pro burną, todėl akivaizdu, kad iškarto po burnos gaiviklio purškimo į burną, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl burnos gaiviklyje esančio alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. L. prieš pat alkoholio kiekio matavimo atlikimą pasipurškus į burną burnos gaiviklio „Fresh“, savo sudėtyje turinčio alkoholio, alkoholio matuoklio duomenys galėjo būti smarkiai iškreipti dėl didelio alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje, likusių nuo panaudoto burnos gaiviklio „Fresh“ ir parodė netikslų nustatytą alkoholio kiekį L. L. iškvėptame ore. Skunde nurodoma, kad kuomet L. L. buvo nustatytas 0,65 promilės girtumas, policijos pareigūnai neleido antrą kartą jam pūsti į alkotesterį ar nepasiūlė nuvažiuoti duoti kraują blaivumui nustatyti, o pats L. L., nežinodamas, kad turi tokią teisę, būdamas streso būsenoje, tokia teise nepasinaudojo. Skunde pažymima, kad jeigu policijos pareigūnai būtų tinkamai vadovavęsi alkoholio matuokli panaudojimo instrukcija ir jei patikrinimas alkotesteriu būtų atliktas praėjus 15 min gaiviklio pavartojimo, blaivumo nustatymo rezultatai būtų tikslūs ir nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nebūtų pareiškėjui inkriminuotas.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su L. L. skundu ( b.l.1).
L. L. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, nurodė, jog nusižengimo padarymo dieną jis dirbo Kalvarijos turgavietėje, darbo metu alkoholio nevartojo, baigęs darbą išvažiavo iš turgaus teritorijos ir automobilių stovėjimo aikštelėje suvalgė nusipirktą kebabą bei užsirūkė. Vėliau, pamatęs paskui jį važiuojančius policijos pareigūnus su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, dėl burnos gaivumo įsipurškė burnos gaiviklio. Automobilį sustabdęs pareigūnas priėjęs jau rankose laikė alkotesterį, paprašė dokumentų, paklausė ar vartojęs alkoholio ir iš karto liepė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, alkoholio kiekio matuoklio antgalio pasikeisti neleido, nustačius girtumą pareiškėjas prašė leisti pūsti pakartotinai. Apie burnos gaiviklio naudojimą pareigūnai neklausė, jis pats pasakė, kad purkštelėjo gaiviklio. Po nusižengimo užfiksavimo praėjus 2 valandoms nuvyko į ligoninę pasitikrinti blaivumą, vykdymas į ligoninę taksi automobilyje dėl streso vartojo alų, ligoninėje jam nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis.
Liudytojas N. N. nurodė, kad dirba Marijampolės vyriausiojo policijos komisariate vyriausiuoju patruliu ir paaiškino, kad 2018-08-12 dirbant su kolega, gavo pranešimą apie galimą girtą automobilio Renault Trafic, važiuojančio iš Kalvarijos turgavietės, vairuotoją. Sustabdžius minėtą automobilį, pastebėjo, kad vairuotojas suirzęs, agresyvus, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, paraudę akys. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį gėrė iš vakaro, praėjus 15 min., nuo sustabdymo pateikus naują alkoholio kiekio matuoklio antgalį, patikrinus vairuotojo blaivumą jam nustatytas 0,65 promilių girtumo laipsnis, vairuotojas nesutiko su parodymais, todėl jam pasiūlė vykti į ligoninę, nurodė taksi automobilio telefono numerį. Prieš tikrinant alkoholio kiekio matuokliu, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą kitais būdais eiti tiesia linija, stovint pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau vairuotojas tai daryti atsisakė. Apie naudotą burnos gaiviklį vairuotojas nieko nesakė.
Liudytojas R. P. nurodė, kad dirba Marijampolės vyriausiojo policijos komisariate vyriausiuoju patruliu ir paaiškino, kad nusižengimo padarymo dieną dirbo kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai gavo pranešimą apie galimai girtą baltos spalvos automobilio Renault, važiuojančio iš Kalvarijos turgavietės, vairuotoją. Po kurio laiko pastebėjo nurodytą automobilį, šviesos ir garso signalų pagalba jį sustabdė. Jis pats, priėjęs prie automobilio, paprašė vairuotojo pažymėjimo, vairuotojas buvo suirzęs, agresyvus, nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, buvo paraudę akys, ilgai prašomų dokumentų nerado. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį gėrė iš vakaro, praėjus 15 min. nuo sustabdymo, pateikus naują alkoholio kiekio matuoklio antgalį, patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 0,65 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas nesutiko su parodymais, todėl jam pasiūlė vykti į ligoninę, kolega nurodė taksi automobilio telefono numerį. Apie naudotą burnos gaiviklį vairuotojas nieko nesakė. Kadangi vairuotojas buvo itin suirzęs jau nuo pat jo sustabdymo, suprasdamas, kad bus galimas skundas teismui, preciziškai laikėsi visų alkotesterio naudojimo taisyklių reikalavimo
Liudytojas V. M. nurodė, kad dirba taksi automobilio vairuotoju, paaiškino, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, Via Baltica kelyje jį išsikvietęs pareiškėjas paprašė nuvežti į arčiausiai esančią ligoninę, pasitikrinti blaivumą. Į ligoninę nuvyko per 15-20 minučių. Klientas važiuodamas į Marijampolės ligoninę, gėrė su savimi turėtą alų. Jam pačiam tai pasirodė keista. Klausė ar verta tikrintis, po alaus vartojimo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1p.).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už minėto nusižengimo padarymą, numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 9d.).
Iš 2018 m. rugpjūčio12 d. administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo, priimto 2018 m. rugpjūčio 29 d. administracinio nusižengimo byloje, matyti, kad L. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,65 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, kuris, atmetus paklaidą, viršija ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas, tokiu būdu jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.
Teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais, girtumo nustatymo faktu. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo blaivumas, - alkotesteris „Alcotest 6810“. Vairuotojas su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis nesutiko ir pasinaudojo teise vykti patikrinti blaivumą į gydymo įstaigą. Kiekvienam vairuotojui, elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui žinoma, kad laikui bėgant žmogaus organizmas pašalina alkoholį, tačiau šis pasišalinimo procesas kiekvieno žmogaus organizme vyksta skirtingu greičiu, tam įtakos turi įvairūs veiksniai. Pareiškėjas pripažino, kad vakare jis vartojo alkoholinį gėrimą, nors jo teigimu, tai nebuvęs didelis kiekis, tačiau akivaizdu, kad iš jo organizmo natūraliu būdu pasišalino tik dalis alkoholio ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai būtent tai ir parodė. Apie tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, vyko į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo, o vykdamas dar vartojo alaus iš esmės nevertintintina, teismas netenkino pareiškėjo atstovės prašymo specialistų pagalba išsiaiškinti kiek papildomai išgertas alus galėjo įtakoti vairuotojo būklę, nes tai nekeičia bylos esmės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymėtina, kad L. L. neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o arčiausiai tokio momento neblaivumas fiksuotas specialia technine priemone - alkotesteriu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2017-06-13 redakcija) 3 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo, tą patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai. Be to, liudytojai policijos pareigūnai teisme nurodė, jog blaivumas buvo tikrintas ne iš karto po jo sustabdymo, nuo pareiškėjos nurodytų aplinkybių galėjusių turėti įtakos blaivumo testo rezultatui (gaviklio purškimo į burną) praėjo apie 15 min, todėl, teismo manymu, tai buvo pakankamas laikas, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu būtų gauti tikslūs patikrinimo duomenys. Be to, liudytojai policijos pareigūnai parodė, jog nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas.
Konstatuotina ir tai, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Alkotesterio instrukcijoje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida, kuri iki 1 promilės etilo alkoholio yra 0,017 promilių. Taigi, tikrinimo alkoholio matuokliu metu pareiškėjui nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis, net ir įvertinus leistiną paklaidą.
Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, jog vairavo būdamas blaivus, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: alkotesterio duomenimis nustatytas girtumo faktas, administracinio nusižengimo protokolas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės nurodytos aplinkybės dėl objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vairavimą apsvaigus, nebuvimo yra gynybinė versija, mėginimas bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kad tikrindami neblaivumą alkotesteriu pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas. Teisme pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai nei jam davė, nei patys pakeitė alkoholio kiekio matuoklio antgalio ir galimai nepakeistas antgalis, galėjo įtakoti alkotesterio rodmenis. Liudytojai šias aplinkybes kategoriškai neigia, be to, iš Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad iki tikrinant pareiškėjo girtumą, 14.34 val. alkoholio kiekis iškvėptame ores šiuo alkoholio kiekio matuokliu buvo matuotas tik 10.37 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų alkotesteriu tikrinamam asmeniui, – išgėrus alkoholio, palaukti bent 15 min. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis alkoholį vartojo išvakarėse ir nusižengimo užfiksavimo dieną nieko negėrė, policijos pareigūnams apie gėrimą, rūkymą ar burnos gaiviklio naudojimą prieš jį sustabdant, jis nesakė, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių kad alkotesteriu patikrinti girtumą arba patikrinimą kartoti, tačiau įvertinus susidariusias, liudytojų teigimu, itin įtemptas nusižengimo fiksavimo aplinkybes, policijos pareigūnai vis tiek išlaukė nustatytą 15 min. laiką. Tai patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, jog pareiškėjas buvo sustabdytas 2018-08-12 14.19 val., o Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad pareiškėjo girtumas tikrintas 2018-08-12 14.34 val.
Teismas, vertindamas pareiškėjo parodymus taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo nenuoširdumą ir teismo klaidinimą. Skunde nurodoma, kad kuomet L. L. buvo nustatytas 0,65 promilės girtumas, policijos pareigūnai nepasiūlė nuvažiuoti duoti kraują blaivumui nustatyti, o pats L. L., nežinodamas, kad turi tokią teisę, būdamas streso būsenoje, tokia teise nepasinaudojo. Iš tikro nustatyta, kad būtent pareigūnai nurodė, kur pareiškėjas gali savarankiškai pasitikrinti girtumą, jei to pageidauja, bei patys jam davė taksi bendrovės numerį, kad jis, nušalintas nuo vairavimo, šią teisę savarankiškai pasitikrinti girtumą galėtų realizuoti. Maža to, pareiškėjas šia teise pasinaudojo, tačiau kaip teigia pats ir tai patvirtina liudytojas, vykdamas tikrintis girtumo, dar vartojo alkoholį. Šios aplinkybės pareiškėjas ne tik nenurodė skunde, o ją pripažino tik tuomet, kai apie tai teismui posėdžio metu dokumentus pateikė institucijos, surašiusios protokolą, atstovas.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija, naudodamasi byloje duotais parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad L. L. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas priimtas pagrįstai, jo keisti nėra jokio pagrindo. Teismas sprendžia, kad L. L. paskirta nuobauda, nepažeidus ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutaria:
L. L. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d., priimtą nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR_N-765-2018, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.