Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3212-450/2015.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui „kriminalinė Lietuvos Respublika“, kuriame atsakovų atstovais nurodyti „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“ ir „pseudoteisėjai“ L. L., R. V.-J., R. J., L. U., dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos teismų ir prokuratūros institucijų organizuoto primityvaus ir apgailėtino sukčiavimo, plėšikavimo, turto prievartavimo, kyšininkavimo, banditizmo ir dėl to atsiradusios teisės į žalos atlyginimą (ieškinio suma 1 756 112,56 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 109 straipsnį, tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes niekas negali būti teisėju savo paties byloje, taip pat pažeistas objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Teisėja L. G. sprendė atskirojo skundo priėmimą prieš kitus to paties teismo teisėjus, kai to paties teismo teisėjai negali nagrinėti civilinių bylų prieš kitus to paties teismo teisėjus ir tą patį teismą. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. birželio 25 d. nutartis priėmė egzistuojanti kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas, jas priėmusios teisėjos bijo pradėti civilinį procesą ir išnagrinėti ieškinį iš esmės. Nutartis priėmusių teisėjų veiksmuose yra ne tik nusižengimo, bet ir nusikaltimo požymiai, nes bandoma dengtis nuo atsakomybės neduodant tiek ieškiniams, tiek kitiems procesiniams dokumentams eigos, kad nebūtų demaskuota nusikalstama veika klastojant faktus ir aplinkybes bei juos panaudojant (CPK 300 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas savo atskirąjį skundą dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo grindžia iš esmės dviem argumentais: priimdamas skundžiamą teismo nutartį, teismas pažeidė procesines teisės normas (CPK 115 str. 4 d.) bei skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos teismo sudėties (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Dėl teismo šališkumo

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantui iš jo paties daugybės inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė. Skundžiamą nutartį priėmė teisėja, kurios kokie nors veiksmai nėra faktiniu reiškiamo ieškinio pagrindu. Todėl iš esmės teisingas apelianto teiginys, kad niekas negali būti teisėju savo byloje, nagrinėjamam atvejui nėra aktualus ir netaikytinas. Išskyrus bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja turėjo/turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, o vien minėto pobūdžio teiginiai per se nelemia išvados apie teisėjos šališkumą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas paduotame skunde įvardino neegzistuojamus kriminalinį Lietuvos apeliacinį teismą, kriminalinę Lietuvą, kriminalinę Lietuvos „teisingumo“ ministeriją, kriminalinę instituciją Vilniaus apygardos teismą, įpareigojo apeliantą pateikti teismui tinkamai parengtą atskirąjį skundą, nustatydamas terminą atskirojo skundo trūkumams ištaisyti.

Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, šalys (t. y. ieškovas ir atsakovas) turi teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis, tačiau ši teisė, kaip ir kitos procesinės teisės, realizuojama įstatymų nustatyta tvarka ir jai taip pat taikomas reikalavimas (nustatoma asmens pareiga) savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Apeliantas, kvestionuodamas šią nutartį, teigia, kad nagrinėjamoje byloje nutartis priėmusios teisėjos bijo pradėti civilinį procesą ir išnagrinėti bylą iš esmės, siekiant dengti(s) nuo atsakomybės demaskuojant nusikalstamą veiką klastojant faktus. Tuo tarpu jis iš esmės nepateikia motyvų dėl skundžiamojoje nutartyje nustatytų paduoto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties trūkumų pobūdžio, t.y. kodėl teismo nurodyti trūkumai nelaikytini trūkumais. Teigdamas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesines teisės normas, apeliantas tik nurodo CPK 115 straipsnio 4 dalį, pagal kurią klaidingas procesinio pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos procesinės teisės normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau, kaip ne vieną kartą jau apeliantui išaiškinta kitose jo inicijuotose bylose, neturėtų būti ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę bei kitus proceso dalyvius išreiškimui, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniuose dokumentuose atsakovą bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidą, o sąmoningai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birelio 25 d. nutarties trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui tinkamai parengtą atskirąjį skundą, procesinės teisės normų nepažeidė, nes apelianto minėtame skunde pavartotos sąvokos „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinės Lietuvos apeliacinis teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudoteisėjai“ vertintinos ne kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, o kaip sąmoningas apelianto veiksmas, demonstruojant teismo, į kur kreipiamasi teisminės gynybos, proceso šalies, taip pat ir valstybės negerbimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas procesinis terminas teismo reikalavimams įvykdyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. B. terminą iki 2015 m. gruodžio 21 d. (imtinai) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.