Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. O. ir V. O. ieškinį atsakovei R. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio suma 220 EUR.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė pilnai ir prašė priteisti turtinę žalą solidariai, o neturtinč – po 50 EUR kiekvienam.

I. V. O.paaiškino, kad atsakovės šuo haskis sudraskė 15 vn, vištų 4 mėn. amžiaus pirktų po 6 EUR kiekviena. Apie valandą laiko šuo vaikė vištas ir jas draskė. Skambino atsakovės seseriai jog ši praneštų atsakovei ir atsakovė pasiimtų šunį taip pat kvietė policijos pareigūnus. Prie policijos pareigūnų ir Č. atsakovė žadėjo atlyginti turtinę žalą 90 EUR, tuomet trūko 12 vnt. vištų, visos buvo dedeklės, pirktos iš P. M.. Patyrė ne tik turtinius nuostolius, bet ir dvasinius išgyvenimus „nerviškas emocijas“, nes vištas reikėjo iš naujo pirkti ir neteko kiaušinių, kuriuos višto būtų sudėję. Vištų anksčiau jokia lapė ar šuo nebuvo sudraskę, jos nuo namų nueina apie 20 metrų ne toliau, vištas laiko aptvare, tačiau paleidžia jas po pietų, kad laisvai bėgiodamos, palestų žolės ir pan.

Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį pripažino dalinai, tai yra sutiko sumokėti už vieną vištą, kurios maitą matė ieškovų kieme 2016 m. kovo 23 d. tuoj po įvykio, 5 EUR, kitoje dalyje reikalavimo tiek dėl turtinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. 30 minučių ieškojo pabėgusio šuns ir nuvažiavo pas ieškovus Oželius į namus ir matė vienos vištos maitą (kūną), daugiau paukščių kūnų nebuvo. Netoli ieškovų namų yra kanalas, kukurūzų laukas, taigi vištas galėjo sudraskyti ir kiti žvėrys (gyvūnai). Buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir V. Č. su Grigaičiu ir policijos pareigūnai siūlė jai geruoju susitarti su ieškovais ir ji tuomet kaip ir sutiko atlyginti po 5 EUR už 12 pirktų vištų, tačiau vėliau visi kalbėjo, kad ne jos šuo sudraskė vištas ir ji nesutinka žalos atlyginti. Šunį ji gavo kaip dovaną prieš dieną iki įvykio iš nepažįstamo asmens Kaune, susitikę prie zoologijos sodo ir šuns jau neturi, nes jį, kitą dieną po to kai jis pabaėgo, padovanojo kitiems žmonėms į Alytų. Šuo buvo laikomas namuose (kambaryje) ir jo pasigedo maždaug apie 18 val. ir išėjo ieškoti. Šuo buvo haskio mišrūnas, juodas su baltu. Ji žino, kad ieškovai turėjo didelį pulką vištų, kuris gerokai sumažėjo po atsakovės šuns užpuolimo.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovai vadovaujantis CK 6.267 str. prašo priteisti iš atsakovės jiems solidariai 90 EUR žalos atlyginimą dėl to, kad atsakovės šuo sudraskė jų 15 vnt vištų, kurių vienos kaina (vertė) yra 6 EUR.

Atsakovė šį reikalavimą pripažįsta iš dalies, tai yra sutinka atlyginti 5EUR žalą už vieną vištą, kurią 2016 m. rugsėjo 23 d. matė negyvą ieškovų kieme, likusios žalos nesutinka atlyginti, nes ieškovai patys buvo neatsargūs, neįrodė, kad tiek vištų turėjo ir, kad jas sudraskė jos šuo.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (1997 m. lapkričio 6d. Nr. VIII-500, redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) 2 str. 4d. nustato, kad gyvųnas, tai yra bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

To paties įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nustato, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų savininkai laikydami gyvūnus, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (minėto įstatymo 20 str. 2d. 4 p.).

Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra šuns –haskio ar jo mišrūno – savininkė, taigi ji ir buvo atsakinga, kad šuo nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų gyvūnams ar turtui. Atsakovė vertina, kad ieškovai neįrodė jog turėjo tiek vištų kiek jie nurodo, tačiau šią aplinkybę teismas laiko nustatyta tiek pačių ieškovų aiškinimu, tiek liudytojų V. Č., G. D., P. V. M., E. Š. parodymais . Vis šie liudytojai patvirtino, kad ieškovai turėjo (laikė) didelį pulką vištų ir jų kiekis sumažėjo po 2016 m. rugsėjo 23 d., kai jas užpuolė atsakoės šuo. Atsakovė nesutinka, kad vienos vištos vertė yra 6 EUR, tačiau jokių įrodymų, kad višta kainuoja 5 EUR ar dar mažiau nepateikė. Liudytojas P.V. M. tiek raštu (b.l. 5), tiek žodžiu apklaustas liudytoju patvirtino, kad ieškovai pirko iš jo jau paaugusias 4 mėn. amžiaus vištas ir už kiekvieną jų mokėjo po 6 EUR. Civilinėje byloje yra išreikalauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16062580200 ( toliau ATPK byla, b.l. 86), kurioje yra administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jame nurodyta jog 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. atsakovė savo neaptvertoje gyvenamojoje valdoje Marijampolės savivaldybėje, Kazliškių kaime, laikė nepririštą neveislinį šunį ir neužtikrino , kad šuo neišbėgs iš gyvenamosios valdos ribų. Šuo 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. įbėgo į V. O. sklypą, esantį Marijampolės sav., Brastos kaime, Alksnyno g. 5 bei būdamas jame sudraskė 15 V. O. priklausančių vištų, tuo padarydamas 100 EUR turtinę žalą. Toliau nurodoma, kad atsakovė pažeidė Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. DV-425 patvirtintą „Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklių 40,45 punktus bei 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500, 20 str. 2 d. 3 p.ir tuo padarė administracinį tisės pažeidimą numatytą ATPK 110 str. 10 d. Atsakovei 2016 m. spalio 27 d. nutarimu Marijampolės apskrities Vyr. policijos kimisariatas pagal minėtą ATPK 110 str. 10 d. paskyrė 216 EUR baudą, kurią atsakovė sumokėjo ir nutarimo neskundė, taigi neginčijo nei jame nei ATPK protokole nurodytų aplinkybių. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 str. 10 d. redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu numatė atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus jeigu tai sukėlė žalos asmens sveikatai ar turtui.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovei administracinė atsakomybė taikyta ne tik dėl to, kad ji neužtikrino to, kad šuo nepabėgtų iš jos namų valdos teritorijos, tai yra pažeidė jau minėto įstatymo (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) 20 str. 2 d. 3 p., bet pažeidė ir šio įstatymo 20 str. 2 d. 4 p., tai yra pažeidimu buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, o būtent ieškovų teisė laikyti ir auginti kitus gyvūnus –paukščius –vištas, pažeidimu buvo padaryta ir žala ieškovų turtui, tai yra atsirado pasekmės. Atsakovė nesilaikė ir pažeidė tuo pačiu ir Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 40 p. ir 44 p., kurie numato, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iųšokti ar kitu būdu pabėgti (40 p.), bei tai, kad šuo uždaroje žemės valdoje gali būti laikomas nepririštasd jei užtirinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

Nutarimas, kuriuo atsakovei paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 str. 10 d. yra įsiteisėjęs ir teismas juo vadovaujasi (CPK18 str., 182 str., 197 str. 2 d.) .

Vištos yra ūkiniai gyvūnai, tačiau nėra privaloma jas registruoti ūkinių gyvūnų registre jeigu jie nelaikomi versliškai. Tokią išvadą teismas daro analizuojant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą 2003 m. birželio 16 d. 3D-234 Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau aprašo). Šio aprašo 3 str. nustatyta, kad ūkinis gyvūnas yra gyvūnas laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais. Dedeklių vištų laikymo ir apsaugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. sausio 5 d. įsakyme Nr. 9 ir reikalavimai taikomi stambiuose paukštynuose, kur laikoma daugiau kaip 350 dėdeklių vištų.

Civilinėje teisėje ginčo ribos nustatomos ieškiniu (CPK 135 str.), atsiliepimu (CPK 142 str. 3d d.). Teismas bylas nagrinėja pagal pareikštu reikalavimus ir tik dėl jų pasisako. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ką ir yra nurodęs ieškovas.

Naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 str.). Ši norma yra specialioji norma nustatanti būtent gyvūnų savininko atsakomybę už gyvūno padarytą žalą.

Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė yra gyvūno –pabėgusio iš jos namų valdos šuns, laikytoja ir savininkė, o ieškovai yra kitų gyvūnų, tai yra ūkinių gyvūnų vištų laikytojai ir savininkai. Teismas jau anksčiau pasisakė, kad laiko nustatyta aplinkybę jog ieškovai turėjo daugiau nei 15 vištų dėl kurių sudraskymo jie pareiškė reikalavimus atsakovei.

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad atsakovė nesilaikė nei įstatymo, nei taisyklių reikalavimų, o laikė šunį nepririštą ir ne voljere neuždaroje teritorijoje, šuo pabėgo iš namų valdos, atbėgo į ieškovų namų valdą ir sudraskė vištas, tai yra padarė žalą ieškovų turtui. Teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė ir teismas nustatė tai, kad atsakovė neužtikrino tinkamos šuns priežiūros, nesilaikė nustatytos įstatymu ir taisyklėmis jo laikymo tvarkos tai yra neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nepadarytų žalos kitų asmenų turtui.

Atsakovė įrodinėja, kad jos šuo negalėjo papjauti ar sudraskyti 15 vištų, kadangi nebuvo kruvinas šuns snukis, nebuvo surasta šunų maita (kūnai ar jų likučiai) bei tai, kad patys ieškovai buvo neatsargūs, nes vištos buvo ne tvarte, narve ar voljere.

Teismas pasisako, kad šių aplinkybių atsakovė neįrodė ((duomenys neskelbtini) str.), nes tai jog nebuvo surasta sudraskytų vištų kūnai ar liekanos nereiškia jog šuo jų nepapjovė ar nesudraskė, kadangi pati atsakovė esant policijos pareigūnams žadėjo atlyginti žalą už 12 ar trylika vištų, ieškovams nebuvo būtina rinkti vištų kūnus (jų liekanas), tai jog atsakovė žadėjo atlyginti 60 EUR žalą patvirtino ir jos prašymu apklaustas liudytoju E. Š.. Tai, kad atsakovei priklausantis šuo drasko (pjauna) vištas patvirtino liudytojai V. Č. ir M. D., kurių vištas taip pat sudraskė atsakovei priklausęs tuo metu šuo. Vištos nors ir ne voljere ar tvarte, tačiau buvo ieškovų namų valdos teritorijoje - kieme kaip fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole ir nėra nustatyta, kad ieškovai pažeidė vištų laikymo taisykles ar įstatyme, teisės aktuose numatytus jų laikymo reikalavimus kaip ir nenustatyta didelis ieškovų neatsargumas ar kiti veiksmai įtakoję žalos atsiradimą.

Kaip jau minėta civilinei atsakomybei pagal CK 6.267 str. 1 d. atsirasti nebūtina nustatyti kaltę, atsakomybė atsiranda be kaltės, atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kito asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Pagal CPK nuostatas įrodinėja byloje šalys (ieškovas ir atsakovas, (duomenys neskelbtini) str.). Civiliniame teisėje (procese) galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, tai yra ar pakanka įrodymų teismas sprendžia vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant negu jo nesant (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-182-480/2015). Ieškovai pateikė pakankamai įrodymų išvadai padaryti, kad atsakovės šuo sudraskė (papjovė) 15 ieškovų vištų bendros 90 EUR vertės. Turtinė žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, tai yra neužtikrinimo šuns laikymo sąlygų tokių kaip yra numatyta Taisyklėse ir Įstatyme analizuotuose anksčiau.

Teismas nenustatė, kad yra CK 6.253 str. nustatyti pagrindai civilinei atsakomybei atsakovės netaikyti ar jai atleisti nuo civilinės atsakomybės ir ieškovų reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas pilnai. Ieškovai yra sutuoktiniai, turtas įgytas santuokoje yra bendra jungtinė nuosavybė ir turtinė žala jiems iš atsakovės priteisiama solidariai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės jiems po 50 EUR kiekvienam neturtinės žalos atlyginimui, tai yra priteisti 100 EUR neturtinę žalą.

Šį reikalavimą grindžia ir tuo, kad net ir nesant įstatymo pagrindui dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas ją turi priteisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šį teiginį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-3-417/2013.

Atsakovė šio ieškovų reikalavimo nepripažįsta visiškai.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinė žala tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad teismas šios kategorijos byloje turi konstitucinius įgaliojimus priteisti neturtinę žalą, esant kitoms sąlygoms civilinei atsakomybei kilti ir įrodymam dėl jos dydžio, vadovaujantis (taikant) Konstitucija, tačiau kaip jau minėta turi būti visos kitos sąlygos neturinei žalai priteisti. Byla, kuria vadovaujasi ieškovai nėra teisinis precedentas šiai bylai, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, o būtent byloje, nurodytoje ieškovų, šuo sudraskė (sukandžiojo) augintinį - Jorkšyrų terjerų veislės šunį, o nagrinėjamoje byloje šuo sudraskė (papjovė) ūkinius gyvūnus – vištas. Augintinio sąvoka nurodyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 d., o būtent gyvūnas augintinis, tai yra gyvūnas laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Vištos yra ūkiniai gyvūnai ir ieškovai jas laikė dėl kiaušinių, tai yra ūkinės naudos gavimo, dėl to ginčo byloje nekilo.

Teismas sutinka su tuo, kad ieškovai patyrė tam tikrus nepatogumus dėl to, kad šuo sudraskė (papjovė) dalį jų turėtų vištų, kadangi jos buvo auginamos, lesinamos ir pan. ir matant kaip turtas gadinamas, ieškovai galėjo jausti išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau vištos tikrai nebuvo laikomos estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Yra suformuota vieninga Kasacinio teismo praktika, kad dvasiniais išgyvenimai ir nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, kad atsirastų pagrindas neturtinei žalai priteisti, turi būti daug didesnio intensyvumo ir trukti ilgesnį laiką nei įprasti nepatogumai ar išgyvenimai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas nepatogumas (neigiamas poveikis). Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus, neturtinė žala atlyginama ir jos dydis nustatinėjamas atsižvelgiant ir į tai kokia vertybė yra pažeista, tai yra kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, tai yra stipriau ginama tos vertybės kurios visiems yra suprantamos ir aiškios – sveikatos sužalojimas, gyvybės atėmimas, didelės vertės turto sunaikinimas ir pan. Šiuo atveju ieškovai patyrė nedidelę 90 EUR turtinę žalą sunaikinat dalį jų turto – 15 vnt. ūkinių gyvūnų (vištų) ir ieškovai tikrai neįrodė, kad dėl to jie patyrė didelio intensyvumo, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, depresiją, reputacijos pablogėjimą , pažeminimą, fizinį skausmą ar bendravimo galimybių sumažėjimą.

Tai, kad ieškovai nurodė jog jie turėjo pirkti kitas vištas, negavo iš 15 vištų kiaušinių, kurias jos būtų sudėjusios, prarado pinigus, išleistus vištų lesalui, laiką ir jėgą skirtą vištų priežiūrai nėra pagrindu dėl neturtinės žalos priteisimo, tai gal ir galėtų būti pagrindu sprendžiant turtinės žalos dydį jeigu toks reikalavimas būtų buvęs pareikštas. Ieškovai prašė turtinę žalą priteisti ją paskaičiavę 90 EUR suma, tai yra už kiekvieną vištą po 6 EUR ir neprašė priteisti nei už negautą naudą – kiaušinius, nei už laiką skirtą vištų priežiūrai ar pinigus išleistus jų lesalui, i ir teismas tokios žalos priteisimo nesprendžia, nes teismas šios kategorijos byloje negali tenkinti daugiau reikalavimų nei pareikšta (CPK 5 str., 135 str.).

Ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl teismas jo netenkina ir nepriteisia iš atsakovės 100 EUR ieškovams neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių esminės reikšmės bylai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ir pateikė įrodymus, kad ieškinį yra apmokėję 20 EUR žyminiu mokesčiu bei turėjo išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti 180 EUR (b.l. 7,11, 67, 68). Ieškinys tenkinamas dalinai ir tokiu atveju išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Reikalavimai buvo pareikšti du – dėl 90 EUR turtinės žalos ir kitas- dėl 100 EUR turtinės žalos priteisimo. Teismas faktiškai tenkina pusę ieškovų reikalavimų, tai yra priteisia 90 EUR turtinę žalą, o antro reikalavimo netenkina visiškai ir atsižvelgiant į minėtą CPK nuostatą bei į tai, kad tenkinta 47 procentai ieškinio reikalavimų, teismas priteisia ieškovams iš atsakovės 94 EUR jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atsakovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą advokatą ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei (b.l. 30). Byloje pateikta pažyma, kad bylinėjimosi išlaidos Valstybei dėl teisinės pagalbos atsakovei teikimo yra 232,51 EUR (b. l. 66).

CPK 96 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu ieškinys patenkintas dalinai, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą išieškomos iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio daliai. Atmesta 53 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų neatleisti ir iš ieškovų Valstybei turėtų būti priteista 123,23 EUR. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai patyrė turtinę 90 EUR žalą dėl atsakovės neveikimo, jų procesinis elgesys nagrinėjant bylą buvo tinkamas, mažina šią sumą, vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d. ir priteisia Valstybei 61, 62 EUR iš ieškovų, tai yra iš kiekvieno priteisia po 30,81 EUR.

Byloje susidarė 9,72 EUR bylinėjimosi išlaidų Valstybei, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu ir jos iš ieškovų priteisiamos, kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei yra atleista, o ieškinys tenkintas dalinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90 EUR turtinės žalos ir 94 EUR, turėtų bylinėjimosi išlaidų solidariai ieškovams V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovų V. O. ir D. O. reikalavimą dėl 100 EUR neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės R. K. atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Priteisti iš ieškovų V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 30,81 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų ryšium su antrinės teisinės pagalbos teikimu Valstybei ( mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovų V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,86 EUR Valstybei, bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės miesto apylinkės teismą.