Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-114-91/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2-114-91/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03901-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
I. G., J. A.
Ieškovas
I. G.
Advokatai
Audrius Bandzaitis
Civilinė byla Nr. 2 – 114-91/2014Proceso Nr. 2-28-3-03901-2013-4Procesinio sprendimo kategorija –3;3.2;3.2.12
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-02-17, Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant J. Š., dalyvaujant atsakovei I. G., jos atstovui advokatui K. K., nedalyvaujant atsakovei J. A., dalyvaujant jos atstovei advokatei R. G..

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei J. A. dėl (skolos) žalos priteisimo ir kt. reikalavimų ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. G., savo ieškinį ir patikslintą ieškinį palaiko visa jų apimtimi ir prašo teismą priteisti 100.40 litų skolą, (žalą), 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo 2013-10-07 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 72 litus sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos attovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 m. gegužės 9 d. mirė ieškovės prosenelė M. J., kurios turto testamente įpėdine buvo įrašyta ieškovė I. G.. Kaip testamentinė įpėdinė paveldėjo sekantį turtą, žemės sklypą, kurio bendras plotas 20,7300 ha bei pastatus esančius Piliakalnių kaime, Šunskų seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje. Paveldėtoje sodyboje gyveno bei ūkininkavo prosenelės sūnus J. A. su žmona atsakove J. A.. Ieškovė susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus su J. A. žodžiu sutarė, kad ir toliau jis galės pasilikti gyventi bei ūkininkauti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančioje žemėje. Prosenelės sūnus J. A., 2013 m. sausio 9 d. mirė. Po prosenelės sūnaus J. A. mirties ieškovė sumanė, turimą žemę bei pastatus parduoti. 2013 m. balandžio mėnesį, nuvykusi į sodybą su turto vertintoju, pamatė, kad sodyba netvarkinga, matosi, daug šiukšlių, lauko tualeto duobė neišvalyta. Apie tai žodžiu pranešė atskovei J. A., kuri iki šių metų gegužės mėnesio gyveno ieškovei priklausančioje sodyboje, ir ieškovė paprašė, kad pašalintų netvarką. Nesulaukusi, kad būtų pašalinta netvarka, tų pačių metų liepos mėnesio 10 d. į atsakovę J. A. kreipėsi su pranešimu, prašydama tualeto duobę išvalyti, kaip tai reikalauja Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės. Kadangi atsakovė J. A., į pranešimą nereagavo, tualeto iki ieškovės rašte nurodytos datos, nesutvarkė. Ieškovė I. G., 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į UAB „Marijampolės švara" su prašymu išvalyti tualeto duobę. UAB „Marijampolės švara“ 2013 m. rugpjūčio 21 d., išvalė tualetą. Ieškovė išvalydama tualetą, kadangi ši paslauga yra mokama, sumokėjo už paslaugą 100.40 litų, patyrė tiesioginį nuostolį. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrių su prašymu nubausti atsakovę J. A. už Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių penkto skyriaus 39 punkto nevykdymą, kuriame 39 punkte nurodyta, duobę reikia valyti priklausomai nuo jos pripildymo, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Kadangi kaip minėjo ieškovė ukščiau sodybą buvo sutvarkiusi prieš kreipdamasi į savivaldybę, todėl 2013 m. rugsėjo 16 d. gavo Marijampolės savivaldybės atsakymą, kuriame rašoma, kad tikrinimo metu Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų neužfiksuota. Tai ir negalėjo užfiksuoti, kadangi sodybą sutvarkė pati ieškovė. Dėl sodyboje esamo tualeto sutvarkymo ieškovė patyrė 100,40 litų žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė J. A.. Taip pat atsakovė privalo atlyginti 72 litus, žyminio mokesčio sumokėto valstybei paduodant ieškinį teismui ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovės J. A. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo ieškovės I. G., ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Priteisti iš ieškovės I. G., turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme. Atsakovė J. A. 2013-10-23 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieįkovės ieįkiniu visiškai nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovė J. A. 2014-01-31 pateikė atsiliepimą ir į gautą ieškovės I. G. 2014-01-17 patikslintą ieškinį, su kurio turiniu visiškai nesutinka ir taip pat prašo atmesti kaip neteisėtą ir neįrodytą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė I. G., teik ieškinyje, tiek patikslinkame ieškinyje, nenurodš jokio teisnio pagrindo, kuriuo reiškia savo ieškinį ir patikslintą ieškinį. Ieškovė I. G. savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė J. A. pastoviai gyveno ieškovei priklausančioje sodyboje, esančioje Piliakalnių kaime, Šunskų seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, jos neprižiūrėjo bei neišvalė lauko tualeto fekalijų dėžės. Atsakovės atstoivė, paneigė ieškovės šį aiškinimą, rašytine medžiag, pateikdama teismui iš VšĮ ligoninės pateiktais dokumentais. Atsakovė J. A., šioje ginčo sodyboje pastoviai niekada negyveno, sodyboje gyveno ir ją prižiūrėjo atsakovės vyras J. A., kuris toje sodyboje ūkininkavo, ir tuo pačiu rūpinosi, sodybos aplinka, dėl sodybos nepriežiūros nei iš Šunskų seniūnijos, nei iš kitų institucijų jokių priekaištų niekada nebuvo gavę, namai buvo pavyzdingai prižiųrimi ir tvarkomi. Ieškovė I. G., turėjo pusę namo, kurį buvo užsirakinusi ir atvažiuodavo tik lėbauti su draugais, jokių prikaištų neikada neturėjo, visada viskas būdavo sutravkyta, nuo 2008 m. gegužės 8 d., kai paveldėjo minėtą sodybą. Atsakovė turėjo darbą ir dirbo Marijampolės mieste, negalėjo gyventi ir važinėti į darbą iš Piliakalnių kaimo, atvažiuodavo pas vyrą tik jam padėti atlikti ūkio darbus bei sutvarkyti sodybos aplinką, atsakovė J. A. gyveno ir gyvena R. J. g. 104-21, Marijampolės mieste. Atsakovės vyras 2012 m. spalio 19 d. J. A. susirgo ir buvo stacionarizuotas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kurioje gydėsi laikas nuo laiko, todėl vyras tikrai nesinaudojo ginčo lauko tualetu, nors prieš tai jis sutvarkė šį lauko tualetą. Atsakovės vyras 2012 m. lapkričio 27 d. J. A. buvo išrašytas iš VšĮ Marijampolės ligoninės ir tą pačią dieną buvo nupirktas „Biotualetas", be to, tiek atsakovė, tiek jos vyras nuo 2012 m. rudens gydėsi ligoninės stacionare ir toje sodyboje labai mažai gyveno, o pašerti gyvūnus, kates, šunis ir vištas, atvažiuodavo atsakovės vyro brolis ir atsakovės sūnus su atsakovės seserimi. Be to atsakovės vyras J. A. 2013-01-09 mirė, todėl atsakovė toje sodyboje viena pastoviai negyveno, o jei ir atvykdavo, tai turėjo savo tualetą, nes dėl savo susirgimų atsakovė lauko tualetu negalėjo naudotis, lauko tualetu naudojosi pati ieškovė I. G., kuri atvykdavo ne viena, o su draugais. Taip pat atsakovė atsiliepimuose i ieškinį ir patikslintą ieškinį, o jos atstovė teismo posėdsyje pabrėžė, kad Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėse (patvirtintose Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-244) yra nurodyta teritorijų naudotojų sąvokos apibrėžimas , tai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja, eksploatuoja, arba valdo žemės sklypus, .tačiau nei atsakovės vyras J. A., nei tuo labiau atsakovė J. A. su ieškove I. G. niekada nebuvo sudarę nei teritorijos priežiūros, nei šių pastatų panaudos ar nuomos sutarčių, todėl pati ieškovė I. G., kaip šių pastatų ir teritorijos savininkė, ir privalėjo rūpintis jų priežiūra bei tvarkos palaikymu juose, tuo labiau, kad ji pati naudojosi dalimi šio gyvenamojo namo ir kitais pastatais,nes ten buvo jos močiutės daiktai, šią pastatų dalį, kaip jau buvo minėta ieškovė I. G. buvo net ir užsirakinusi. Kaip pastatų savininkė ieškovė I. G. ir privalėjo rūpintis ir aplinkos tvarkymu ir tualeto dėžės išvalymu, jau nekalbant apie tualeto duobės įrengimą, atitinkantį aukščiau paminėtų taisyklių reikalavimus. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paminėjo, kad ieškovė I. G., savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nenurodė, net kokiu pagrindu, tai yra kokia materialinės teisės norma remiantis ieškovė iš atsakovės reikalauja 100,40 litų. Ieškovė I. G. ieškinyje nurodo, kad 100,40 litų atsakovė jai skolinga, patikslintame ieškinyje nurodo, 100,40 litų žalos atlyginimą, tačiau atsakovė tikrai iš ieškovės I. G. jokių pinigų nesiskolino ir nesijaučia jai už ką nors skolinga, nesijaučia, kad būtų padariusi ir kažkokią žalą. Prašo ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, ir išlaidas valstybei.

.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs ginčo šalių pateiktą medžiagą, išklausęs jų atstovų pasisakymus teismo posėdyje, liudytojų parodymus, bei ištyręs rašytinius bylos duomenis, teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes : Ieškovė I. G., paveldėjomo teisės pagal testamentą 2008 m. gruodžio

8 d. paveldėjo turtą kuriam buvo išduotas Marijampolės 2-ojo notarų biuro liudijimas, pagal kurį Piliakalnių kaime, Šunskų seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, žemės sklypą, kurio bendras plotas yra 20,7300 ha, iš jo miško plotas 2,2000 haunikalus Nr. 5180-0002-0015, kadastrinis adresas5180/0002:15 Šunskų kadastrinėje vietovėje, paskirtis žemės ūkio. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, paveldėjo pastatą _ gyvenamą namą 1A1/m, pastatą – ūkio pastatą 2II/ž, pastatą – ūkio pastatą 3II/ž, pastatą – viralinę 4II/p, pastatą – klėtį 5II/m. (b.l. 5). Šis paveldėjimo pagal testamentą liudijimas buvo užregistruotas Valstybės įmonėje registrų centre. Valstybės įmonės registrų centras šį paveldimą turtą nekilnojamo turto registre įregistravo nuosavybės teises ieškovei I. G. ir ji tapo šio turto pilnateise savininke. (b.l.6-12). Kaip ieškovė teigė savo ieškinyje, bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė susitvarkiusi nuosavybės dokumentus su J. A. žodžiu sutarė, kad ir toliau jis galės pasilikti gyventi sodyboje ir ūkininkauti. Ieškovė pasiliko naudotis pusę gyvenamo namo ir naudojosi kitais pastatais, juos buvo užrakinusi. Kad ieškovė lankydavosi jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kaimynes kurios gyven a Piliakalnių kaime, vaišino kava, tai teismo posėdyje paliudijo ieškovės apklaustos liudytojos J. Č. ir V. K., kurios parodė, kad matydavo atsakovę J. A., ginčo tualeto ir jame buvusių fekalijų nematė. Šių liudytojų parodymais teismui netikėti nėra jokio teisinio pagrindo šios liudytojos yra prisiekusios už melagingų parodymų davimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės I. G. ir liudytojos D. G., ieškovė yra liudytojos dukra, liudytojos D. G. paaiškinimus vertina kaip nei patvirtinančius, nei paneigiančius ieškovės įrodinėtas bylos aplinkybes. Teismas faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatė, kad ginčas pagrinde kilo tarp ieškovės I. G. ir atsakovės J. A. tik tada, kai mirus 2013-01-09 prosenelės sūnui J. A., ieškovė nusprendė turimą žemę bei pastatus parduoti. Ieškovė nuvykusi į sodybą su turto vertintoju, pamatė, kad sodyba netvarkinga, matosi, daug šiukšlių, lauko tualeto duobė neišvalyta. Apie tai žodžiu pranešė atsakovei J. A., kuri iki 2013 metų gegužės mėnesio gyveno sodyboje. Ieškovė paprašė atsakovės, kad sutvarkytų sodyboje netvarką, ypač akcentavo tualete, esančiais fekalijas. Ieškovė nesulaukusi, iš atsakovės, kad būtų sutvarkyta aplinka, 2013 m. liepos 10 d. pranešimu įspėjo atsakovę J. A., kad iki 2013 m. rugpjųčio 1 d. išvalytų tualetą, esantį Piliakalnių kaime, Šunskų seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje.(b.l. 13). Ieškovė, pranešime nurodo Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles . Kadangi atsakovė J. A. to nepadarė iki ieškovės rašte nurodytos datos, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į UAB „Marijampolės švara" su prašymu išvalyti tualeto duobę. 2013 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Marijampolės švara“ išvalė tualeto fekalijas ir ieškovė sumokėjo už atliktą darbą 100,40 litų, ieškovė patyrė tiesioginį nuostolį.(b.l. 15). Ieškovė I. G. 2013 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrių su prašymu nubausti atsakovę J. A. už Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių penkto skyriaus 39 punkto nevykdymą. Marijampolės savivaldybės administracija, raštu 2013-09-13, Nr. SA-9578(4-1) ieškovę informavo, kad tikrinimo metu Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų neužfiksuota. (b.l. 14).

Atsakovė J. A. savo atsiliepimuose į ieškovės ieškinius, bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė pastoviai gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje Piliakalnių kaime, Šunskų seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje. Ieškovei priklausančioje sodyboje gyveno jos vyras J. A., kuris toje sodyboje ūkininkavo, ir tuo pačiu rūpinosi, kad būtų prižiūrėta sodybos apliknka, tame tarpe ir valoma tualeto dėžė. Sodyboje viskas buvo sutvarkyta, nes ir pati ieškovė I. G. dėl to jokių pretenzijų nuo 2008 m. gegužės 8 d., kai paveldėjo minėtą sodybą, neturėjo. Už sodyboje nustatytą netvarką, nebuvo surašytas, tam įpareigotų institucijų įspėjimas, pastaba, ar kaip kitaip, pareikšta pastaba. Atsakovė, nuo darbo laisvu laiku, atvažiuodavo pas vyrą padėti atlikti ūkio darbus ir padėti sutvarkyti sodybos aplinką, nes atsakovė visą laiką gyveno R. J. g. 104 - 21, Marijampolės mieste. Neginčijamai nustatyta, (b.l. 27-33), kad atsakovės vyras, J. A. 2012 m.spalio 19 d. susirgo ir buvo stacionarizuotas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kurioje gydėsi, todėl vyras tikrai nesinaudojo lauko tualetu, nors prieš tai jis sutvarkė šį lauko tualetą. 2012 lapkričio 27 d. atsakovės vyras J. A. buvo išrašytas iš VšĮ Marijampolės ligoninės ir tą pačią dieną buvo nupirktas „Biotualetas". (b.l. 37). Be to, tiek atsakovė, tiek kaip jau buvo minėta jos vyras nuo 2012 m. rudens gydėsi ligoninės stacionare ir toje sodyboje labai mažai gyveno, o pašerti gyvūnus, kate, vištas, atvažiuodavo vyro brolis ir atsakovės sūnus su atsakovės seserimi. Po vyro J. A. 2013-01-09 mirties, ginčo sodyboje viena negyveno, jei ir atvykdavo turėjau savo tualetą, nes dėl savo susirgimų ji lauko tualetu negalėjo naudotis. Lauko tualetu naudojosi pati ieškovė, kuri atvykdavo ne viena, o su draugais. Šiuos atsakovės ir jos atsovės nurodytus faktus teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai I. V., parodė, kad atsakovė negyveno sodyboje, esančioje Piliakalnių kaime, tik kartas nuo karo atvažiuodavo, ji pati buvo sodyboje sodyba visą laiką buvo prižiūrima rūpestingai. J. M. patvirtino, kad esant gyvam J. A. sodyba buvo pavyzdingai prižiūrima, galėjo būti pavzdžiu seniūnijoje. Liudytoja S. K., parodė, kad atsakovė J. A. nuolat sodyboje negyveno. Sodyba buvo sutvarkyta, apsodinta gėlėmis. Ji atvažiuodavo gelbėti Akelaičių nuo ieškovės ir jos draugų, būdavo kviečiama ir policija, naudojami necenzūriniai žodžiai. Liudytoja V. A. parodė, kad ieškovė su draugais darydavo netvarką. 2013 m. vasarą buvo iškviesta policija, jis gidamasis sudaužė mobilų telefoną. Sodybą su broliu prižiūrėjo jis, toletas buvo padarytas jo ir brolio rankomis, duobės nebuvo, buvo sukalta tik dėžė. Teismui šių liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, jų parodymai nenuneigti kokias kitokiais parodymais, šių liudytojų parodymai atitinka nustatyta faktnes bylos aplinkybes, liudytojai yra prisiekę už melagingų parodymų davimą. Teismas taip pat pažymi, kad Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-244, yra nurodyta teritorijų naudotojų sąvokos apibrėžimas, tai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja, eksplotuoja arba valdo žemės sklypus, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta nei, kad atsakovės vyras J. A. nei tuo labiau atsakovė J. A. su ieškove I. G. niekada nebuvo sudarę nei teritorijos priežiūros, nei pastatų panaudos ar nuomos sutarčių, todėl pati ieškovė I. G. kaip šių pastatų ir teritorijos savininkė, privalo rūpintis jų priežiūra bei tvarkos palaikymu juose, tuo labiau, kad ji pati naudojosi dalimi gyvenamo namo ir kitais pastatais, nes buvo palikta jos močiutės daiktai, šią pastato dalį ji buvo netgi užsirakinusi. Kaip pastatų savininkė ji privalėjo rūpintis ir aplinkos sutvarkymus apie statinius ir tualeto dėžės išvalymu, nekalbant apie tualeto duobės įrengimą, atitinkančią aukščiau paminėtų taisyklių reikalavimams.

Rašyti nuo........

Ginčo dėl faktų byloje nėra.

Ieškinys pareikštas nepagrįstai, todėl turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos CK ( toliau – civilinio kodekso ) XXII skyriaus normos, apibrėžiančios civilinės atsakomybės kaip civilinės teisės instituto bendrąsias nuostatas, nustato, kad deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas visų 4 sudedamųjų šio instituto dalių (atsakomybės sąlygų) egzistavimas : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėto veikimo ir nuostolių, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė, išskyrus įstatymo numatytus atsakomybės be kaltės atvejus, ir nukentėjusio nuo neteisėto veikimo asmens nuostoliai, apibrėžti civilinio kodekso 6.249 str.

Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog 2006-02-09 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuotas nepagrįstu teismo 2005-12-05 nutarties priėmimas civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. normos prasme turi būti kvalifikuojamas neteisėtu teismo veikimu, vertinant jį plačiąja prasme. Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentu, jog nepagrįstą, todėl ir neteisėtą plačiąja prasme, nutartį priėmęs teismas negalėjo ją perduoti (išduoti) vykdyti, kol ji neįsiteisėjo ( Lietuvos Respublikos CPK 151 str. 4 d. ), todėl ir šis nutartį priėmusio teismo veikimas civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. normos plačiąja prasme laikytinas neteisėtu veikimu. Reikia sutikti ir su kitu ieškovo argumentu, jog bylą nagrinėjęs teismas aprašytus veiksmus padarė kaltai. Tiesioginį priežastinį ryšį, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, pagal civilinio kodekso 6.247 str. galima konstatuoti aplamai tik tuomet, kai yra nustatomas žalos (nuostolių) faktas. Neišieškotos ieškovui trečiojo asmens – BUAB „Marijampolės statyba“, skolos egzistavimas, jos dydis ir sudėtis proceso dalyvių byloje nebuvo ginčijamas, todėl šiuos duomenis teismas laiko ginčo šalių pripažintu ir nereikalaujančiu papildomo įrodinėjimo faktu (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p.).

Teismas, sutikdamas su atsakovo atstovo argumentu, sprendžia, jog iki šio sprendimo priėmimo išlikusią trečiojo asmens ir vis dar neišieškotą ieškovui skolą šio ginčo faktinėje situacijoje negalima kvalifikuoti ieškovo nuostoliais, kaip atsiradusiais dėl aukščiau aprašytų neteisėtų plačiąja prasme bylą nagrinėjusio ir savo sprendimų vykdymą organizavusio teismo veiksmų. Kitaip tariant, reikia spręsti, jog ieškovo nuostoliai atsirado ir egzistuoja ne dėl teismo veiksmų, o dėl keletos su jo veikla visai nesusijusių subjektyvių ir objektyvių aplinkybių : pirma, teismas sprendžia, jog ieškovas, kaip privatus juridinis asmuo, prekių ir paslaugų rinkoje (versle) veikė savo rizika, jis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas leisdamas susidaryti tokio dydžio skolai bei nepasirūpindamas efektyvesnėmis nei sąskaitų išrašymas jos grąžinimo (prievolių jam įvykdymo) užtikrinimo priemonėmis, antra, skolos realų ir teisėtą faktinį išieškojimą per ieškovo reikalaujamą trumpą laiką apribojo ir riboja iki šiol, pirmiausiai Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (2001-03-20, Nr. IX-218), vėliau – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (2001-03-20, Nr. IX-216). Kadangi dėl to, kad trečiojo asmens bankroto procedūros dar nėra baigtos, įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuota, jog skolos ieškovui jau nebegalima išieškoti ir to nebebus galima padaryti ateityje, teismas sprendžia, jog žalos civilinio kodekso 6.249 str. normų požiūriu ieškovui dar nėra. Kartu teismas sutinka su ieškovo pagrįstu manymu, jog jam žala plačiąja prasme gali atsirasti ateityje – baigiant bankroto procedūrą konstatavus apie viso ar dalies išieškojimo negalimumą, o tokia situacija suponuotų teismui procesinę pareigą šią bylą stabdyti iki bankroto bylos trečiajam asmeniui užbaigimo (Lietuvos Respublikos CPK 163 str. 1 d. 3 p.).

Tačiau teismui tenka spręsti, jog dėl ieškovo bylą nagrinėjusio teismo veiksmų žala ieškovui ne tik kad dar neatsirado, tačiau neatsiras ir ateityje – teismo veiksmai tokios žalos ir negalėjo sukelti dėl įstatymų nustatytų apribojimų disponuoti trečiojo asmens, kaip skolininko, turtu.

Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1-ajame punkte imperatyviai nustatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, o 3-iajame – kad privalomai sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus bei reikalavimų įskaitymas, jei jie nenumatyti restruktūrizavimo plane. Byloje nustatyta, jog tęsiantis trečiojo asmens restruktūrizavimo bylai, ieškovas savo kreditorinių reikalavimų restruktūrizavimo administratoriui nepateikė, nors apie bylą teismui pripažino žinojęs, todėl restruktūrizavimo plane ieškovo piniginio reikalavimo trečiajam asmeniui tenkinimas bet kokia forma ir nebuvo numatytas. Iš to teismas sprendžia, jog 2005-12-05 teismo nutarties priėmimas, perdavimas (išdavimas) jos vykdyti pagal aiškinamą įstatymą nepadarė ir negalėjo padaryti jokios įtakos ieškovo teisėtoms galimybėms (nepažeidžiant aiškinamo įstatymo) atgauti skolą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 –ioje dalyje taip pat imperatyviai yra nustatyta, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ( šiuo atveju tai buvo padaryta 2005-11-10 ), bet koks bankrutuojančios įmonės turto realizavimas pagal teismo sprendimus, vykdomuosius dokumentus ar išieškojimas iš tokio turto yra sustabdomas iki bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Byloje nustatyta, jog bankroto byla trečiajam asmeniui buvo iškelta 2005-12-21, tačiau dar ir prieš tai ją iškėlęs ir nagrinėjantis teismas 2005-12-07 nutartimi papildomai (be ribojimų, nustatytų paties įstatymo) ėmėsi laikinų apsaugos priemonių ir uždraudė disponuoti bankrutuojančio trečiojo asmens turtu. Aiškinamo įstatymo imperatyvus draudimas vykdyti išieškojimą iš trečiojo asmens turto pradėjo galioti dar 2005-11-10 ir galioja iki šios dienos. Todėl teismas sprendžia, jog 2005-12-05 teismo nutarties priėmimas, perdavimas (išdavimas) jos vykdyti ir pagal šį aiškinamą įstatymą nepadarė ir negalėjo padaryti jokios įtakos ieškovo teisėtoms galimybėms (nepažeidžiant aiškinamo įstatymo) atgauti skolą.

Dėl aukščiau išaiškintų aplinkybių stabdyti šią bylą nėra pagrindo – būsimi bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimai šios bylos išsprendimui įtakos neturės, o nenustačius būtinos deliktinės civilinės atsakomybės privalomos sąlygos – žalos, ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Teismas šiame sprendime nenagrinėja ir nevertina trečiojo asmens - BUAB „Marijampolės statyba“, daiktinių teisių į pastatą Ūkininkų 3, Marijampolės m. perleidimo trečiajam asmeniui – R. V., teisėtumo įmonių restruktūrizavimo, bankroto ir kitų įstatymų požiūriu, o taip pat šio sandorio įtakos BUAB „Marijampolės statyba“ mokumui bei ieškovo prašomoms apginti jo teisėms į skolos išieškojimą, kadangi šioje byloje pats paminėtas sandoris nėra tiesiogiai ginčijamas.

Nei atsakovas, nei tretieji asmenys prašymų priteisti jiems iš ieškovo jų patirtas procese bylinėjimosi išlaidas nepateikė, taip pat ir nepagrindė tokių galimų savo išlaidų leistinais įrodymais, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems ir nepriteisiamos. Teismas šioje byloje turėjo 19,20 lito bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo, kurio reikalavimai byloje nepatenkinami ir atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovo – UAB „Arvidija“, įmonės kodas – 165740558, buveinės adresas – Būdbalių km Marijampolės sav., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT577044060003103848, bankas – AB „SEB Vilniaus bankas“, banko kodas - 70440, devyniolika litų 20 ct. ( 19,20 lt. ) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

2013m. spalio 9 d. gavau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-4461-91/2013 dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo.

Su pareikštu ieškiniu nesutinku šiais motyvais:

Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad aš pastoviai gyvenau jai priklausančioje sodyboje, esančioje Piliakalnių k., Šunskų sen., Marijampolės sav., jos neprižiūrėjau bei neišvaliau tualeto duobės. Noriu pasakyti, kad šioje sodyboje aš pastoviai niekada negyvenau, o joje gyveno mano vyras J. A., kuris toje sodyboje ūkininkavo, ir tuo pačiu rūpinosi, kad būtų prižiūrėta aplinka, tame tarpe ir valoma tualeto duobė. Kaip jis šį darbą atlikdavo aš nesidomėjau, tačiau tikrai visada viskas būdavo sutravkyta, nes ir pati 1. Giniūtė dėl to jokių pretenzijų nuo 2008 m. gegužės 8 d., kai paveldėjo minėtą sodybą, neturėjo. Aš atvažiuodavau pas vyrą tik jam padėti atlikti ūkio darbus bei sutvarkyti sodybos aplinką, nes savo gyvenamąją vietą esu deklaravusi adresu R. J. g. 104-21, Marijampolės m., kur pastoviai gyvenau ir gyvenu. 2012 m.spalio 19 d. mano vyras J. A. susirgo ir buvo stacionarizuotas į VšĮ Marijampolės ligoninę, kurioje gydėsi laikas nuo laiko, todėl vyras tikrai nesinaudojo lauko tualetu, nors prieš tai jis sutvarkė šį lauko tualetą.2012 m. lapkričio 27 d. mano vyras J. A. buvo išrašytas iš VšĮ Marijampolės ligoninės ir tą pačią dieną buvo nupirktas „B1OTUALETAS", Be to, tiek aš, tiek mano vyras nuo 2012 m. rudens gydėmės, t. y. gydėmės ligoninės stacionare ir toje sodyboje labai mažai gyvenome, o pašerti gyvūnus ( kates, šunis ir vištas) atvažiuodavo mano vyro brolis ir mano sūnus su mano seserimi. 2013-01-09 mano vyras J. A. mirė, todėl aš toje sodyboje viena pastoviai negyvenau, o jei ir atvykdavau, tai aš turėjau savo tualetą, nes dėl savo susirgimų aš lauko tualetu negalėjau naudotis,o lauko tualetu naudojosi pati ieškovė, kuri atvykdavo ne viena, o su draugais. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėse (patvirtintose Marijampolės savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-244) yra nurodyta teritorijų naudotojų sąvokos apibrėžimas , t. y. juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja (eksploatuoja)

arba valdo žemės sklypus, .tačiau nei mano vyras J. A., nei tuo labiau aš su I. G. niekada nebuvome sudarę nei teritorijos priežiūros,nei šių pastatų panaudos ar nuomos sutarčių, todėl pati I. G., kaip šių pastatų ir teritorijos savininkė, ir privalėjo rūpintis jų priežiūra bei tvarkos palaikymu juose, tuo labiau, kad ji pati naudojosi dalimi šio gyvenamojo namo ir kitais pastatais,nes ten buvo jos močiutės daiktai, šią pastatų dalį ji buvo net ir užsirakinusi. Kaip pastatų savininkė ji ir privalėjo rūpintis ir aplinkos tvarkymu ir tualeto duobės išvalymu, jau nekalbant apie tualeto duobės įrengimą, atitinkantį aukščiau paminėtų taisyklių reikalavimus. Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad tualeto duobės net ir nebuvo, o buvo sukalta tik medinė dėžė.

Be to, ieškinyje nenurodoma net kokiu pagrindu, t. y. kokia materialinės teisės norma remiantis 1. Giniūtė iš manęs reikalauja 100,40 Lt. Ieškovė 1. Giniūtė nurodo, kad 100,40 Lt aš jai skolinga, tačiau aš tikrai iš I. G. jokių pinigų neskolinau ir nesijaučiu jai už ką nors skolinga. Nesutinku, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Byla nebus vedama per advokatą.

Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 111 str., 142 str.2 d., prašau:

Ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Uosupio 10-19, Marijampolė , ieškin atmesti.

Priteisti iš ieškovės mano turėtas bylinėjimosi išlaidas.

PRIDEDAMA: 1 .Atsiliepimo į ieškinį, 2 egz. 2. Pažyma iš gyvenamosios vietos ir jos kopijos.

Medicinos dokumentų kopijos, 7 lapai.„BIOTUALETO" pirkimo kvito kopijos, 2 lapai.Atstovavimo sutartis.(tik teismui)

Ieškinio kaina 100,40,-Lt

Pagarbiai, J. A.

2008 m. geguže 9 d. mirė mano prosenelė M. J., kurios turto testamente įpėdine buvau paskirta aš, I. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini)priedas 2). Turtą sudarė žemės sklypas, kurio bendras plotas 20,7300 ha bei pastatai esantys Piliakalnių k. Šunskų sen. Marijampolės sav. Paveldėjimo metu šioje sodyboje gyveno bei ūkininkavo prosenelės sūnus J. A. su žmona J. A.. Susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus aš su J. A. žodžiu sutariau, kad ir toliau jis galės pasilikti gyventi bei ūkininkauti man priklausančioje žemėje. Šių metų pradžioje, mirus prosenelės sūnui J. A., aš nusprendžiau turimą žemę bei pastatus parduoti. Šių metų balandžio mėnesį, nuvykusi į sodybą su turto vertintoju, pamačiau, kad sodyba netvarkinga, matosi, daug šiukšlių, lauko tualeto duobė neišvalyta. Apie tai žodžiu pranešiau J. A., kuri iki šių metų gegužės mėnesio gyveno man priklausančioje sodyboje, ir paprašiau, kad pašalintų netvarką. Nesulaukusi, kad būtų pašalinta netvarka, šių metų liepos mėnesio 10 d. į J. A. kreipiausi raštiškai, prašydama tualeto duobę išvalyti, kaip tai reikalauja Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklės (priedas 4). Kadangi J. A. to nepadarė iki mano rašte nurodytos datos, aš 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipiausi į UAB „Marijampolės švara" su prašymu išvalyti tualeto duobę. 2013 m. rugpjūčio 21 d. darbai buvo atlikti. Kadangi ši paslauga yra mokama, aš patyriau 100.40(šimto Lt 40 et.) tiesioginį nuostolį.

2013 m. rugpjūčio 28 d. kreipiausi į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyrių su prašymu nubausti J. A. už Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių penkto skyriaus 39 punkto nevykdymą (39.Duobę reikia valyti priklausomai nuo jos pripildymo, bet ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Dėl valymo kreiptis į tam teisę turinčias tarnybas ir dokumentus apie išvalymą saugoti metus laiko).

Kadangi kaip minėjau aukščiau sodybą buvau sutvarkiusi prieš kreipdamasi į savivaldybę, todėl 2013 m. rugsėjo 16 d. gavau Marijampolės savivaldybės atsakymą, kuriame rašoma, kad tikrinimo metu Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų neužfiksuota.

Vadovaujantis išdėstytu prašau teismo priteisti 100.40 Lt. skolą, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt. sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas,

Neprieštaraujame, kad LR CPK nustatytais atvejais būtų priimtas sprendimas už akių.

Bylą vėsime per advokato Audriaus Bandzaičio kontorą.

Priedai:

Asmens tapatybės kortelės kopija, 1 lapas;Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo kopija, 1 lapas;Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijos, 6 lapai;Pranešimo kopija, 1 lapas;Marijampolės savivaldybės administracijos raštas, 1 lapas;Pinigų priėmimo kvito kopija, 1 lapas;Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopija, 1 lapas;72 Lt žyminio mokesčio dokumentas 1 lapas;