Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant Institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei Dovilei Liebutei-Žandarienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., būdamas UAB „K.“ direktoriumi, savo vadovaujamoje bendrovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str., nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - Sodra) apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti Ž. S. nuo 2013-12-20 iki 2014-01-07 pagalbinio darbininko pareigose.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „K.“ teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma automobilių ardymo veikla, yra aptverta, į teritoriją galima įeiti tik su leidimu. 2013-12-20 iš darbo biržos į jo bendrovę buvo atsiųsti aštuoni asmenys įsidarbinimui, jis ant pateiktų įdarbinimo dokumentų pasirašė, kad jie priimami dirbti nuo rytojaus, tačiau nei kitą dieną nei vėliau (iki pažeidimo nustatymo) nė vienas iš tų asmenų nepasirodė darbe, todėl jokios darbo sutartys nebuvo sudarytos. 2014-01-07, kai buvo nustatytas pažeidimas, jis nebuvo darbe, Ž. S. tą dieną pradėjo dirbti savavališkai be darbo sutarties, jis su juo jokių darbo sąlygų nebuvo sutaręs, Ž. S. įtikino kitus darbuotojus, kad jis yra įdarbintas, todėl jie ir įleido jį į teritoriją. Neprisiminė, ar 2013-12-30 kalbėjo telefonu su darbo biržos atstove dėl Ž. S. įdarbinimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³straipnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo nuomone, V. N. versija, jog jis nebuvo priėmęs į darbą Ž. S. ir pastarasis jo bendrovėje nuo 2013-12-20 iki 2014-01-07 dirbo savavališkai, yra paneigta išsamiais liudytojų Ž. S., S. Č. ir R. B. bei iš dalies liudytojo J. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis iš darbo biržos gavo siuntimą įsidarbinti UAB „K.“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2013-12-19 nuvažiavo nurodytu adresu, ten dirbo kiti darbuotojai, jiems pasakė, kad ieško direktoriaus. Po to atvažiavo ir direktorius V. N., su juo sutarė, kad pradės dirbti nuo sekančios dienos, atlyginimas priklausys nuo padaryto darbo, darbo laikas nuo 9.00 val. iki 17.00 val., išskyrus sekmadienį. Tada V. N. pasirašė ant siuntimo, tą siuntimą tą pačią dieną jis nuvežė į darbo biržą ir ten pasakė, kad pradės dirbti nuo rytojaus. 2013-12-20 jis nuvažiavo į darbą, darbuotojai jį įleido į teritoriją, jis persirengė ir pradėjo dirbti – ardyti automobilius, tokį darbą dirbo kiekvieną dieną darbo dieną iki 2014-01-07. V. N. į darbą atvykdavo retai, kai pasirodydavo jis prašydavo jo sudaryti rašytinę darbo sutartį, bet pastarasis vis atidėliodavo, pasiteisindamas, kad dabar neturi laiko. Visą laiką jie dirbo trise: jis, Jonas ir Volodia. 2014-01-07 Volodia pasakė, kad jo ieško atvažiavę darbo inspekcijos darbuotojai, jis rašė paaiškinimą tarnybiniame automobilyje. 2014-01-09 į darbo vietą atvyko V. N., pasakė, kad nuo kitos dienos jis nebedirba. Atlyginimo jis negavo, tik 50 Lt avanso.

Netikėti šiais išsamiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes jis nurodė ir savo 2014-01-07 paaiškinime darbo inspekcijos darbuotojams. Byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti V. N. ar būtų suinteresuotas jo nubaudimu. Tokių duomenų teismo posėdžio metu nenurodė ir V. N.. Be to, Ž. S. nurodytas aplinkybes apie V. N. sprendimą įdarbinti jį nuo 2013-12-20 patvirtina darbo biržos darbuotojos įrašas Darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lape, paties V. N. įrašas apie Ž. S. įdarbinimą UAB „K.“ nuo 2013-12-20 įdarbinimo dokumente (27-28, 29 b.l.), taip pat liudytojos R. B. nurodytos aplinkybės, jog ji 2013-12-30 skambino V. N. dėl Ž. S. įdarbinimo ir V. N. patvirtino, kad Ž. S. dirba jo vadovaujamoje bendrovėje, duomenis apie įdarbinimą pateiks Sodrai ir perskambins, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad ši liudytoja taip pat parodė, kad darbo paiešką asmeniui nutraukia ne tada, kai šis pateikia darbdavio sprendimą apie įdarbinimą, o tada, kai gauna duomenis iš Sodros apie asmens įdarbinimą. S. Š. atveju ji tokių duomenų nematė, todėl iš pradžių pasitikslinimui skambino Ž. S., o tik po to skambino V. N.. Tai, kad Ž. S. dirbo ir 2014-01-07, patvirtina liudytojos S. Č. parodymai, kad tą dieną jos nuvyko į UAB „K.“ teritoriją, kadangi ji buvo aptverta paprašė ten buvusio asmens pakviesti Ž. S., kuris pastarąjį, apsirengusį darbo drabužiais ir pakvietė, jos Ž. S. pasikvietė į automobilį, kuriame jis parašė paaiškinimą apie darbą UAB „K.“. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad darbo inspekcijos darbuotojos atvyko tuo metu, kai jie buvo persirengimo kambaryje ir ruošėsi dirbti, apie tai, kad Ž. S. kviečia darbo inspekcijos darbuotojos pranešė kolega Volodia, kurio pavardės nežino. Ta aplinkybė, kad Ž. S. dar nebuvo pradėjęs dirbti, t.y. jo rankos negalėjo būti tepaluotos nuo darbo, paneigia V. N. teiginį, jos švarus Ž. S. paaiškinimo lapas rodo, kad Ž. S. bendrovėje nedirbo.

Taigi ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, nekyla abejonių, kad 2013-12-19 V. N. ir Ž. S. susitarė dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio, o Ž. S. nuo 2013-12-20 realiai pradėjo dirbti sutartomis sąlygomis, t.y. tarp jų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, jie turėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo, V. N. leido dirbti Ž. S. ir apie tai nepranešė Sodrai. Tokia V. N. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėtį – nelegalus darbas.

V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. N. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, yra bendrovės direktorius. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. N. administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų galės būti pasiekti skiriant mažesnę už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos vidurkį baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskirti 4000,00 Lt (1158 Eur) baudą už Ž. S. nelegalų darbą.

Išaiškinti V. N., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6401. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.