Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovas, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui nepateikė 2018 metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (ar) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, CK 2.52 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019m. birželio 1 d. Tuo tarpu Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti Registrui pavėluotai, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. Šiais savo veiksmais (neveikimu) J. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje J. U. dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad ataskaitų neslepia, iš karto pateikė ataskaitas 2019 m. rugsėjo 16 d., kai tik atsirado galimybė. Dabar mano, kad jam reikėjo pranešti Registrui, jog ataskaitų laiku nepateiks, tačiau tokio rašto neparašė ir neinformavo. Protokolas pagal terminus pagrįstai surašytas, tačiau įmonė turėjo problemų (kompiuteriai buvo sugedę, keitėsi buhalterės, nebuvo tinkamai paruoštos), tai nebuvo piktybiškas nepateikimas. Jis dirba bankroto administratoriumi 17 metų ir nė karto nebaustas administracine tvarka už tokius pažeidimus. Prašo nebausti, atsižvelgti į tai, kad tai buvo atsitiktinis dalykas, pirmas kartas, visas sąlygas įvykdė, Registras jokių pretenzijų jam neturi.

Institucijos atstovas informavo teismą, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime, nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes, prašo skirti baudą ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

J. U. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad Bendrovės direktorius nuo 2014 m. spalio 20 d. yra J. U. (įregistruota 2014-11-10), o Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Registrui buvo pateikti pavėluotai, t. y. už 2018 metus – 2019 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 3-6), UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 22 d. išvada, kad į Bendrovės serverį buvo įsilaužta iš išorinių interneto prieigų ir dėl kenksmingos programinės įrangos visi buhalteriniai dokumentai užšifruoti bei modifikuoti iš vidaus (b. l. 8-9), J. U. rašytinis paaiškinimas (b. l. 7) bei jo paaiškinimai teisme.

J. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas Bendrovės vadovu, laiku nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui.

J. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo bei administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (yra senatvės pensijoje, dirba, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad asmuo nevengė pateikti ataskaitų, t. y. nors neinformavo Registrų tvarkytojo apie susidariusią situaciją, dėl kurios matė, jog ataskaitų negalės priduoti laiku, tačiau tik paruošus ataskaitas jas iš karto 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pateiktos Registrų tvarkytojui (prieš 2 mėnesius iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo), kas rodo, jog J. U. neveikimas nepateikiant ataskaitų nebuvo piktybiškas, jis ėmėsi priemonių nusižengimui pašalinti, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, todėl vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. U. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 24 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.