- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- I-805-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02997-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybės, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 4000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde (b. l. 1) pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. rugsėjo - 2016 m. gegužės mėnesiais buvo konvojuotas maršrutais Kybartai - Kaunas, Kybartai - Vilnius, Vilnius - Pravieniškės ir Pravieniškės - Kaunas. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, pakankamai vietos, šildymo sistemos konvojuojamiems asmenims, ventiliacijos, neužtikrinama tinkama temperatūra. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo konvojuotas su antrankiais, atlikus konvojavimą Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nenuėmė antrankių, o paliko jį su antrankiais Kauno apylinkės teismo posėdžio metu. Konvojavimo metu patyrė stresą, baimę susižaloti, jautėsi pažemintas. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 4000 EUR.
Atsiliepimas
Valstybę atstovaujanti Viešojo saugo tarnyba atsiliepimu (b. l. 8-11) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas planinio konvojaus maršrutais Vilnius - Klaipėda - Vilnius, Vilnius - Kybartai - Vilnius, Kaunas - Marijampolė - Kybartai - Kaunas, Kaunas -Pravieniškės – Kaunas, ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 21 kartą. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Pažymi, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.
Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu.
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Konvojavimo taisyklėse nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.
Viešojo saugumo tarnyba paaiškina, kad išnagrinėjus tarnybinę dokumentaciją nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, jog konvojavimo metu pareigūnai naudojo antrankius, konvojuojant pareiškėją. Taip pat nėra duomenų, kad konvojavimo metu dėl blogų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.
Pažymi, kad užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Tokiu būdu užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pervežant konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėję režimo pažeidimą pareiškėjas apie tai privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų patikrina specialiojo transporto būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Apie tai atliekamas įrašas konvojaus dokumentuose. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai konvojavimo metu pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus. Pareiškėjas į Viešojo saugumo tarnybą su skundais ir prašymais nesikreipė.
Viešojo saugumo tarnyba atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų 2015 m. rugsėjo - 2016 m. gegužės mėnesiais (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos buvo netinkamos. Transporto priemonės neužteko vietos visiems sėdėti, nėra saugos diržų, nėra šildymo sistemos konvojuojamiems asmenims, ventiliacijos, neužtikrinama tinkama temperatūra.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas dvidešimt vieną kartą, t. y. 2015-09-29, 2015-01-20, 2015-10-27, 2015-11-24, 2015-12-01, 2015-12-10, 2015-12-17, 2015-01-14, 2016-01-21, 2016-02-01, 2016-02-11, 2016-02-15, 2016-02-22, 2016-03-03, 2016-03-07, 2016-03-10, 2016-04-07, 2016-04-18, 2016-04-22, 2016-05-03, 2016-05-16 ir tam tikrą etapą vyko šiais planiniais konvojaus maršrutais: Vilnius - Klaipėda - Vilnius, Vilnius - Kybartai - Vilnius, Kaunas - Marijampolė - Kybartai - Kaunas, Kaunas -Pravieniškės – Kaunas. Konvojavimui nurodytais planiniais maršrutais buvo naudoti Volkswagen Crafter, kurių valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-76).
Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (b. l. 12-76) matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo skundo teiginiai, kad transporto priemonės buvo perpildytos, trūko vietos sėdėti ir daiktams susidėti, atmestini kaip nepagrįsti.
Konvojavimo taisyklių 146.3 - 146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (b. l. 77, 82, 85, 88, 91, 94) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sėdimos vietos, kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai. Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (b. l. 79, 84, 87, 90, 93, 96). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus (b. l. 97-98) transporto priemonių vėdinimo sistemos našumas rodikliai ne tik atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukštesni. Kelionės žiniaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų nusiskundimų, nėra.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo konvojuotas su antrankiais, kurie nebuvo nuimti ir teismo posėdžio metu.
Pagal Konvojavimo taisyklių 223.2.punktą Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones naudoja konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengta kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Konvojavimo taisyklių 192 -193 punktuose nurodyta, kad konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugą; organizuoti konvojuojamųjų lydėjimą iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę, pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį ir t.t. Nuo to momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 punktas). Iš aukščiau nurodytų teisės normų akivaizdu, kad nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialios paskirties konvojavimui pritaikytose transporto priemonėmis. Viešojo saugumo tarnyba paaiškino, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas buvo konvojuotas su antrankiais. Pareiškėjas skundų dėl galimo jo konvojavimo su antrankiais nei konvojavimo metu, nei vėliau neteikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos paaiškinimais. Taip pat pažymėtina, kad klausimą, ar konvojuotas asmuo teismo salėje bus laikomas su antrankiais ar be, sprendžia ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas. Byloje nėra duomenų, kad konvojaus pareigūnai būtų nevykdę ar nepaklusę teismo posėdžio pirmininko nurodymams.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.