- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- A5.-509-571/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00199-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam 1988-01-13, gyvenančiam Marijampolės sav. Kūlokų k., Kūlokų 51, dirbančiam UAB „Saleska“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą, 2019-04-05, atliktas patikrinimas Lazdynų g. 7, Marijampolės m., Marijampolės sav., kur gyvenamojo namo statybos darbus (fasado klijavimas apdailos plokštėmis) vykdė UAB "Saleksa" darbuotojas A. A., gyv. Užupio g. 4, Marijampolė (reg. Buktos k., Liudvinavo šen., Marijampolės sav.), tačiau darbo sutarties su darbuotoju UAB "Saleksa" direktorius A. K. nesudaręs. A. A. paaiškinime rašo, kad objekte dirba nuo 2019-04-03, jį pasamdė UAB „Saleksa“ direktorius A. K., susitarė, kad mokės minimalų darbo užmokestį, darbus objekte nurodė direktorius A. K., įrankiai UAB „Saleksa“. 2019-04-12 direktorius A. K. paaiškinime nurodo, kad A. A. įdarbino 2019-04-08, žinojo, kad darbo sutartis turi būti sudaryta ir pranešimas SODRAI apie darbuotojo įdarbinimą turi būti pateiktas prieš vieną dieną. A. K., būdamas UAB „Saleksa“ direktorius, sudarė sąlygas ir leido A. A. (gim. (1989-07-30) nuo 2019-04-03 dirbti jo vadovaujamoje įmonėje statybininku, nesudaręs su A. A. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. l d. ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. l d. normas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
A. K. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, nurodo, kad direktoriumi dirba tik trumpą laiką .
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad be A. K. prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19099827966 (b. l. 1), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 2-3). A. A. paaiškinimas (b. l. 4), A. K. paaiškinimas (b. l. 5), A. A. prašymas dėl priėmimo į darbą (b. l. 6), pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 7), darbų rangos sutartis (b. l. 8-13), ANR išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str.). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo apibendrinime (Administracinių teismų praktika Nr. 7) yra nurodęs, kad siekiant veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, būtina konstatuoti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio sudėties požymius: 1) realiai dirbamą darbą, 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo turi dirbti atlygintinai.
Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad A. A. nuo 2019 m. balandžio 3 d. dirbo pastovų nelegalų darbą UAB „Saleska“. Patikrinimo metu A. A. atliko darbines funkcijas – dirbo gyvenamojo namo statybos darbus (fasado klijavimas apdailos plokštėmis). Minėtą darbą dirbo su darbdavio UAB „Saleska“ direktoriaus A. K. žinia, kaip ir nurodė savo paaiškinime, buvo sutaręs dirbti žinojo, kad gaus minimalų darbo užmokestį, darbdavio buvo aprūpintas darbo priemonėmis (įrankiais). Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Teismas nustatė, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Taigi nekyla abejonių, jog A. K., būdamas darbdavys, esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai statybininko darbus A. A., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.
A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo padarymo labai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad A. K. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, jį pripažino, taip pat į tai, kad administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas A. K. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19099827966. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarimo nuorašą siųsti A. K., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.