Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-06-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-3920-1150/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-04
Bylos Nr.
e2YT-3920-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00509-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Turto bankas“
Suinteresuotas asmuo
Elektrėnų savivaldybės administracija, O. Ž., E. V., N. S., R. M., E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3920-1150/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00509-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Elektrėnų savivaldybės administracija, O. Ž., E. V., N. S., R. M., E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Turto bankas“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Nurodo, kad:

1.1. Turtas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tad savivaldybė prašo perduoti šį Turtą naudojimui kaip socialinį būstą.

1.2. Duomenų, kad Turtas būtų perduotas savivaldybei, negauta. Taip pat nėra duomenų, kad Turtą būtų privatizavę kiti asmenys.

1.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

1.4. Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašo spręsti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuoti asmenys O. Ž., E. V., N. S., R. M., E. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (dėl pastato valdymo nuosavybės teise) (ne)nustatymo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnis, 444 straipsnio 5 punktas, 445–448 straipsniai).

5. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 20 d. išrašo nustatyta, kad Turto nuosavybės teisė neįregistruota. Pagal Vilniaus regioninio archyvo teikiamus duomenis dokumentai dėl Turto privatizavimo, notarinės sutartys dėl Turto pirkimo–pardavimo nerastos. Pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos Pastrėvio seniūnijos pateiktus duomenis, kitas butas, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini)., buvo privatizuotas. Dėl Turto nesudarytos pirkimo–pardavimo ar privatizavimo sutartys, jokiam asmeniui nesuteikta teisė įgyti nuosavybės teisių į Turtą.

6. Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 97–98 straipsnių nuostatomis valstybė (Lietuvos Respublika) buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsniu, galiojusiu iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė.

7. Kaip minėta, teismas nustatė, kad Turtas neprivatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad Turtas būtų perėjęs kitų asmenų nuosavybėn kokiu nors kitu teisiniu pagrindu taip pat nėra. Kadangi Turtas neprivatizuotas ir neperduotas kitų asmenų nuosavybės kitais pagrindais, todėl liko valstybės nuosavybėje.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014 m. spalio 1 d. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė „Turto bankas“).

9. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia spręsti apie tai, kad teismo sprendimas pripažinti Turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Duomenų apie ginčus su kitais asmenimis dėl Turto nuosavybės teisių teismas neturi.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Turtas yra valstybės nuosavybė, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos (valstybės) nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė