Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. 17.25 val. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. 14.15 val., (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir N. G. bei M. P., tačiau jų apeliaciniai skundai nėra gauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. G. veikdamas bendrininkų grupėje su N. G. bei M. P., apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: N. G. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpiu nuo 14.15 val. iki 16.55 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai E. Ž. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu prisistatęs policijos pareigūnu pranešė melagingą informaciją apie tai, kad E. Ž. išmokėta pensija suklastotais pinigais, dėl ko pinigus patikrinimui būtina perduoti atvykstančiam į namus policijos pareigūnui. Tęsiant pokalbį su E. Ž., apie 16.20 val., N. G. telefoninio pokalbio nurodymu, M. P. ir Ž. G. taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) m., pas E. Ž.. Ž. G. likus lauke, o M. P. nuėjus pas E. Ž. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, iš suklaidintos nukentėjusiosios E. Ž. paėmė 300 Eur, palikdamas fiktyvų pakvitavimą, iš kurių 150,96 Eur pasiėmė M. P. ir Ž. G., o 100 Eur N. G. telefoninio pokalbio nurodymu, apie 17.09 val., (duomenys neskelbtini) centriniame pašte AB (duomenys neskelbtini), pinigų perlaida iki pareikalavimo pervedė K. K., 46,40 Eur, apie 17.13 val., pervedė D. V., tokiu būdu veikdami bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – E. Ž. 300 Eur.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

4.1. Nuteistasis Ž. G. apeliaciniame skunde neginčija nei savo kaltės, nei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam skirta bausme, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

4.2. Taigi, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4.3. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

4.4. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams. Už tokią veiką BK numatytos šios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika baigta), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta siekiant turtinės naudos sau ir kitiems), į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat ir į kitus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: apeliantas niekur nedirbo (t. 3, b. l. 174); eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 153-173); skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 11 kartą, praeityje pagrinde teistas vien tik už nusikaltimus nuosavybei, įskaitant ir analogiško pobūdžio veikas (t. 3, b. l. 183-194); analizuojamu atveju nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, 2011 m. registruotas priklausomybių įskaitoje (t. 3., b. l. 147), iš dalies darbingas, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (t. 3., b. l. 144-145), nusiskundimų dėl jo elgesio (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija nėra gavusi (t. 3., b. l. 175). Pažymėtina, kad ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmių rūšys, tiek ir pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tačiau net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, akivaizdu apeliantui neturėjo jokios įtakos jo elgesio korekcijai teigiama linkme, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Reiškia, pats apeliantas tokiu vedamu gyvenimo būdu jau ne vieną kartą pablogina savo padėtį, ir tai tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Įvertinus šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad apeliantui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrįstai skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, skundžiamu nuosprendžiu skirtą, net bausmės vidurkio nesiekiančią, bausmę apylinkės teismas sumažino vienu trečdaliu ir skyrė sumažintą galutinę laisvės atėmimo bausmę 1 metams, kuri iš esmės yra nežymiai didesnė nei sankcijos minimumas, todėl skirta galutinė bausmė, atsižvelgus į turimą teistumą bei ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių neveiksmingumą, taip pat nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

4.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis išskiria aplinkybę, susijusią su jo turimu neįgalumu, tačiau šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad skiriant bausmę, teismui ši aplinkybė buvo žinoma ir ji buvo tinkamai įvertinta, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir jos pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Kita vertus pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, neįgalumas nėra reglamentuotas, nors pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Reiškia, atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus ir teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2014). Akivaizdu, kad aplinkybė, susijusi su apelianto neįgalumu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo sumažinti negali, nagrinėjamu atveju, ji taip pat nesumažina ir apelianto asmenybės pavojingumo. Kita vertus, minėtas neįgalumas apeliantui nesutrukdė padaryti nusikalstamos veikos.

4.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyti apeliantui bausmę švelninančio įstatymo nuostatas – atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat nėra pagrindo, kadangi šiuo konkrečiu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojama nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Nors, kaip teigė apeliantas, jis yra neįgalus, be to, pats nėjo paimti pinigų iš nukentėjusiosios, jis tik perdavė telefoną M. P., su N. G. nebendravo, tačiau tiek šios, tiek ir anksčiau aptartos aplinkybės, beje, į kurias, priešingai nei jis mano, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, nėra kuo nors išskirtinės ir sudarančios pagrindą taip pat ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik apelianto interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

4.7. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą.