Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-279-904/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
2-279-904/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Atsakovas
S. K., N. K., N. B.
Ieškovas
O. N., L. K.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius, Vita Litinskienė
Civilinė byla 2-279-904/2014Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02045-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovams S. K., N. K., atsakovės N. B. atstovei Tatjanai Nikolajevai, atsakovų atstovei advokatei Vitai Litinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. N. ir L. K. ieškinį atsakovams S. K., N. B., N. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo būdu įgyto turto priteisimo, institucija išvadai teikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. grąžinti ieškovėms iš atsakovų S. K. ir N. K. be pagrindo įgytos 0,8088 ha žemės iš 2,43 ha žemės ir padalinti bendrą ieškovų ir atsakovų S. K. ir N. K. turtą:

L. K. pripažįstant nuosavybės teisėmis 4404/11900 dalis, o S. K. – 7856/11900 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir S. K. pripažįstant nuosavybės teisėmis visą 0,02 ha žemės sklypą Nr. 1024, esantį (duomenys neskelbtini); O. N. pripažįstant nuosavybės teisėmis 4044/76000 dalis, o N. K. – 3556/7600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. K. pripažįstant nuosavybės teisėmis visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);priteisti iš atsakovės N. B. ieškovėms po 944,43 Lt kompensaciją už be pagrindo įgytą 0,4044 ha žemės sklypąPriteisti iš atsakovų solidariai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad F. K. su šeima 1941-02-18 buvo perkeltas iš Lenkijos į Lietuvą, kuris Suvalkų apskrities, Krasnopol rajono (valsčiaus), R. R. kaime turėjo 3,64 ha žemės. Ieškovė O. N. yra F. K. mirusio sūnaus G. K. dukra ir paveldėtoja. Ieškovė L. K. yra F. K. mirusio sūnaus L. K. sutuoktinė ir paveldėtoja. Atsakovai S. K. ir N. B. yra F. K. vaikai. N. K. yra F. K. mirusio sūnaus S. K. sutuoktinė ir paveldėtoja. Ieškovai kreipėsi dėl žemės suteikimo, tačiau sužinojo, kad jiems negali būti suteikta, kadangi ji jau suteikta S. K., S. K. ir N. B.. Ieškovės niekada nebuvo atsisakiusios savo teisės gauti neatlygintinai joms priklausančias žemės dalis. Ieškovės teigia, kad jeigu nuosavybės teisė, esant keliems mirusio savininko vaikams, aiškiai neatsisakiusiems teisės atkurti nuosavybės teisę į jiems tenkančią turto dalį, atkuriama į visą turtą tik vienam iš vaikų, pripažintina, kad šis pretendentas įgijo nuosavybės teisę į visą mirusio savininko turtą be pakankamo teisinio pagrindo. Normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą turi būti taikomos visais atvejais, kai asmuo be pakankamo teisinio pagrindo įgyja visą turtą (ar teises), į kurį tam tikrų teisių turi ir kiti asmenys (3-6 b.l.).

2013-12-02 teismas pagal ieškovų prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo S. K., vardu įregistruotą 1,1900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. K., vardu įregistruotą 0,7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (66-67 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovai S. K., N. B., N. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įstatymo nustatytais terminais nesikreipė su prašymu dėl žemės suteikimo ir todėl nerealizavo savo teisės įgyti nuosavybę. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovės dėl žemės atkūrimo kreipėsi, po 2008-01-29, kai Marijampolės žemėtvarkos skyrius buvo priėmęs pažymas dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai. Tuo metu dar nebuvo priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suteikimo, tačiau ieškovės proceso nesustabdė, Marijampolės AVA 2008-01-29 pažymų neginčijo, todėl praleido ABTĮ nustatytus administracinių aktų apskundimo terminus. Ieškovėms laiku pateikti prašymą dėl žemės suteikimo niekas netrukdė. Ieškovės žinojo, kad atsakovai tvarkosi dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, nes ne kartą apie tai kalbėjo, tačiau ieškovės nepageidavo susigražinti žemės. Nei atsakovai, nei valstybinės institucijos neprivalėjo rodyti iniciatyvos, kad ieškovės pateiktų prašymus. Kiekvienas asmuo pats apsisprendžia dėl savo teisių ir jų įgyvendinimo (77-80 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius paaiškino, kad ieškinys turi būti tenkinamas atsižvelgiant į tai, kad valstybė buvusio savininko F. K. šeimai grąžino žemę, dėl to ir savininko mirusiųjų vaikų paveldėtojai, turėtų teisę į šios žemės dalį. Gyvieji šeimos nariai turėtų pasidalinti sugražinta žeme ir su mirusiųjų šeimos narių palikuoniais. Patvirtino, kad ginčo nėra, jog ieškovės nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat ginčo nėra, kad ieškovė L. K. ir O. N. nebuvo žemės savininko F. K. šeimos nariais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas S. K., su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad F. K. yra jo tėvas. 1941 metais tėvas su vaikais L. K., S. K., I. K., F. K. iš Lenkijos Suvalko krašto buvo perkelti į Lietuvą. Lietuvoje gimė atsakovas S. K., G. K., O. K.. I. K., F. K. gyvena Rusijoje yra šios valstybės piliečiai. Ieškovė L. K. mirusio brolio L. K. žmona ir O. N. mirusio brolio G. K. dukra nebuvo perkeliamų iš Lenkijos į Lietuvą asmenų šeimos nariai, tuo metu, nes L. K. santuoką su jo broliu sudarė jau Lietuvoje. F. K. gimė taip pat Lietuvoje. Brolis L. K. norėdamas atgauti tėvo žemę Lenkijoje, planavo tvarkyti nuosavybės atkūrimo procedūras. Taip pat planavo vykti į Lenkijoje esančius archyvus gauti reikiamus dokumentus, visi pas giminių buvę dokumentai buvo saugomi pas brolį L. K.. 1995 metais brolis mirė, nepradėjęs tvarkyti procedūrų, todėl buvo kreiptasi į brolio žmoną L. K., jog ji atiduotų pas brolį buvusius dokumentus. L. K. atsisakė dokumentus grąžinti bei paaiškino, kad jai žemės nereikia ir dokumentų neatiduos. Negavęs dokumentų, atsakovas S. K. su kitais norėjusiais atstatyti nuosavybę vyko į Marijampolės žemėtvarkos įstaigas, Lenkijos archyvus rinko reikiamus dokumentus bei atlikinėjo kitas procedūras reikalingas nuosavybės atstatymui. Ieškovė L. K. žinojo, kad yra atliekamos procedūros atkuriant nuosavybę į jos mirusio vyro tėvo žemę, tačiau jį šios žemės atsisakė. O. N. mirusio brolio dukra su atsakovais nebendravo, jokių ryšių nepalaikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. K., su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad ji yra S. K. sutuoktinė, vyras mirė 2012-02-28. Vyras bendravo telefonu su L. K., brolio L. K. sutuoktine bei jų dukra N. D., siūlė tvarkytis procedūras dėl žemės atkūrimo. Vėliau paaiškėjo, jog nuosavybės į žemę atkuriamos tik gyviems pretendentams. L. K. bei jos dukra N. D. nesikreipė dėl žemės atkūrimo. Jų elgesį suprato, kaip nenorą atkurti nuosavybės teises į F. K. žemę. O. N. su tėvo giminaičiais nebendravo.

Teismo posėdžio metu atsakovės N. B. atstovė Tatjana Nikolajeva, su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad atsakovai tvarkė žemės susigražinimo procedūras, turėjo daugybę išlaidų, eikvojo savo laiką. Atkūrus nuosavybės teises į žemę ieškovės tik tada pradėjo reikalauti žemės. Su L. K. buvo bendraujama nuo pat pradžių, jos buvo prašoma atiduoti pas jos mirusį vyrą L. K. pasilikusius dokumentus, reikalingus žemės atkūrimui. L. K. atsisakė šiuos dokumentus atiduoti, teikdama, kad jai nereikia žemės ir kiti jos negaus. Atsakovai negavę dokumentų, jų ieškojo Lietuvos ir Lenkijos archyvuose. Ieškovė O. N. yra pusseserė, su ja buvo bendraujama nuo pat žemės atkūrimo procedūrų pradžios, ji taip pat žinojo, kad giminės nori susigražinti žemę, tačiau jokio suinteresuotumo nerodė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atsakovų atstovė Vita Litinskienė prašė ieškinį atmesti, priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1200 Lt už atsiliepimą į ieškinį paruošimą, 450 Lt už susipažinimą su bylos medžiaga, įstatymų studijavimą, atstovavimo teisme išlaidos 350 Lt.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiškino, kad N. B. yra jos mama, Tatjana Nikolajeva yra jos sesuo. Santykiai su ieškovėmis žemės atkūrimo procedūrų pradžioje buvo geri, tačiau L. K. atsisakė atiduoti pas jos mirusį vyrą L. K. buvusius dokumentus, kuriuos reikėjo pristatyti į žemėtvarką. Šių dokumentų buvo prašoma ir jos dukros N. D.. Dokumentai nebuvo atiduoti, todėl teko atsakovams vykti į Lietuvos bei Lenkijos archyvus. S. K. ir S. K. bendravo su L. K., ji žinojo apie ketinimus susigražinti žemę, tačiau ji to nepageidavo. Žemėtvarkos skyriuje jiems buvo išaiškinta, kad kiekvienas pretendentas privalo asmeniškai kreiptis dėl nuosavybės atkutimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad S. K. yra jo draugas, netoliese yra jų sodai. Toje vietoje sodą turi ir S. K. mirusio brolio žmona L. K.. Girdėjo, kad buvo kalbama dėl žemės grąžinimo, tačiau L. K. žemės nepageidavo. S. K. pats tvarkė žemės gražinimo reiklus, L. K. jokios iniciatyvos nerodė.

Išvadą teikti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą mirusiojo piliečio, nors ir atitinkančio visus įstatymo reikalavimus, vardu negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypas. Terminas „šeima", taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnį, turi būti suprantamas kaip - žmonių grupė susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Ieškovė O. N. yra F. K. mirusio sūnaus G. K. dukra ir paveldėtoja, o ieškovė L. K. yra F. K. mirusio sūnaus L. K. sutuoktinė ir paveldėtoja, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, joms negalėjo būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypas. Ieškiniu keliami atsakovams reikalavimai - nepagrįsti ir atmestini (94-96 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės. F. K. buvo 3,64 ha žemės, buvusios Suvalkų apskrityje, Krasnopol rajone (valsčiuje), R. R. kaime, savininkas, kuris turėjo: sūnų S. K., gim. 1951-05-07, Klaipėdoje (31 b.l.); sūnų G. K., gim. 1942-11-26, mirė 1995-10-25 (11 b.l.); L. K., gim. 1933-12-24, Lenkijoje, Suvalkų krašte, mirė 1996-02-05 (15-16 b.l.); S. K., gim. 1940-08-15, Lenkijoje, Suvalkų krašte (34, 35, 58 b.l.); dukrą N. B., gim. 1948-04-28 (52 b.l.). Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma patvirtina, kad 1941 metais L. K., K. S. buvo perkelti iš Rasakotin k., Krasnapol, Lenkija į Marijampolės apskritį (34 b.l.).

Ieškovė O. N., gim. 1970-02-20 yra G. K., dukra (9, 10 b.l.). Ieškovė L. K. nuo 1957-04-03 buvo L. K. sutuoktinė (14 b.l.).

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2008-01-29 pažyma Nr. PS-10-160, patvirtina, kad S. K. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,21 ha žemės į buvusio savininko F. K. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities, Krasnopol r., R. R. kaime nekilnojamąjį turtą – 3,64 ha žemės (26 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu 2010-11-26 Nr. S12-1093, S. K. suteikti neatlygintinai du žemės sklypai 0,76 ha ir 0,45 ha (40 b.l.). Atsakovės N. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į 0,7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu po S. K. mirties (58 b.l.). Atsakovės N. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į 0,4500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu po S. K. mirties (59 b.l.).

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2008-01-29 pažyma Nr. PS-10-159, patvirtina, kad S. K. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,21 ha žemės į buvusio savininko F. K. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities, Krasnopol r., R. R. kaime nekilnojamąjį turtą – 3,64 ha žemės (25 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu 2011-12-14 Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2416, S. K. suteiktas neatlygintinai du žemės sklypai 1,19 ha ir 0,02 ha (43 b.l.). Atsakovo S. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į 1,1900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (56 b.l.).

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Marijampolės žemėtvarkos skyriaus 2008-01-29 pažyma Nr. PS-10-161, patvirtina, kad N. B. turi teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,22 ha žemės į buvusio savininko F. K. nuosavybės teisėmis valdytą Suvalkų apskrities, Krasnopol r., R. R. kaime nekilnojamąjį turtą – 3,64 ha žemės (27 b.l.).Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu 2012-05-07 Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-764, N. B. suteiktas neatlygintinai žemės sklypai 1,22 ha (47-48 b.l.). 2012-06-19 N. B., žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė (52-54, 57 b.l.).

Dėl teisės atkurti nuosavybės teises įgyvendinimo.

Žemės reformos įstatymo 6 str. (2010 06 18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, ją suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, tvarką bei sąlygas, nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Įgyvendinti ar ne savo teisę, sprendžia pats asmuo. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų - dispozityvumo principas - suteikia teisę asmeniui laisvai apsispręsti, ar realizuoti savo teisę ar nuo jos atsisakyti ir ją perleisti kitam asmeniui.

Ieškovės įrodinėja, kad jos niekada nebuvo atsisakiusios į savininko F. K. nuosavybės teise turėtą 3,64 ha žemę, buvusią Suvalkų apskrityje, Krasnopol rajone (valsčiuje), R. R. kaime. Teismas pripažįsta, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės būtų kreipusios į žemėtvarkos institucijas su prašymais dėl buvusio savininko F. K. žemės neatlygintino suteikimo. Teismo posėdžio metu atsakovas S. K., N. K., atsakovės N. B. atstovė Tatjana Nikolajeva (dukra), liudytojai L. P. (atsakovės N. B. dukra), V. K. patvirtino, kad ieškovėms buvo siūloma kreiptis dėl žemės susigrąžinimo, tačiau ieškovės jokių veiksmų neatliko. Be to, ieškovė L. K. atsisakė atsakovams perduoti pas ją po vyro L. K. mirties likusius dokumentus, kurių reikėjo nuosavybės atkūrimui. Pretenzijas dėl žemės, ieškovės pareiškė tik po to, kai atsakovai atgavo neatlygintinai nuosavybės teises į buvusią F. K. žemę. Šių aplinkybių atsakovės nepaneigė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2010 06 18 įstatymu Nr. XI-914 redakcija) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus gauti nuosavybėn neatlygintinai valstybinę žemę nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 7 p. numatyta, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į tą patį turtą keli piliečiai galėjo pateikti kartu arba atskirai; prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai. Byloje nustatyta, kad ieškovės neįgyvendino savo teisių dėl neveikimo, nėra konkrečių duomenų, kad joms sukliudė neteisėti atsakovų ar kitų asmenų veiksmai. Tokiu būdu ieškovės neįrodė, kad pastarosios būtų siekusios realizuoti savo galimas teises į neatlygintiną žemės suteikimą iki šias teises realizavo atsakovai.

Dėl Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.

Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto (Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, redakcija įsigaliojusi nuo 2007-05-29, 2007-05-10 įstatymas Nr. X-1121).

Iš šio reglamentavimo matyti, kad yra numatytos trys sąlygos, kurių visuma sąlygoja neatlygintiną žemės perdavimą nuosavybėn, tai yra asmuo turi būti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) jo šeima turėjo būti įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų; 3) piliečio šeima iki įkeldinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise turėjo turėti ūkį, iš kurio buvo įkeldinta. Taigi, neatlygintinas žemės suteikimas nuosavybėn yra siejamas su konkrečios šeimos, kuriai priklausė žemė, nario statusu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-704-04).

Ieškovė O. N., gim. 1970 metais ir L. K., kuri santuoką su L. K. (buvusio žemės savininko F. K. sūnumi) sudarė 1957 m., nebuvo F. K. šeimos nariais įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją momentu. Nei Žemės reformos įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikytinas „šeimos“ sąvokos apibrėžimas, tačiau konstatuotina, kad „šeimos sąvoka“ Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytais atvejais turėtų būti aiškinama remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, t.y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo <...> išaiškinimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-1189-07 nurodė, kad „terminas „šeima“, taikant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 str. turi būti suprantamas taip, kaip jis suprantamas bendrinėje kalboje, t. y. „šeima“ – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 802 psl.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius pripažino, kad ginčo nėra, jog ieškovės nebuvo savininko F. K. šeimos nariai, jos nebuvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos tuometinėje teritorijoje. Kadangi ieškovės nebuvo buvusio savininko F. K. šeimos nariai, todėl pastarosios neturėjo teisės į šio savininko žemę.

Šioje byloje neginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu atsakovams buvo suteikti neatlygintinai žemės sklypai. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad šie administraciniai aktai kada nors ieškovų būtų buvę ginčijami. Administraciniai teisės aktai, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams, kol jų teisėtumas nenuginčytas, negali būti kvestionuojamos atsakovų teisės į ginčo turtą. Nepagrįsto praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiškas civilinės teisės institutas (CK 6.237-6.242 str.), teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju skolininkas negali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų remdamasis savo teisių į turtą įgijimo teisiniu pagrindu (titulu), nes nėra tokio teisinio pagrindo. Dėl to ginčo teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai prašo priteisti 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidas (105-106 b.l.). 2013-12-09 atsakovas S. K. pateikė 800 Lt atstovavimo išlaidų (105 b.l.). 2013-12-18 atsakovai S. K., N. B., N. K. pateikė 1200 Lt atstovavimo išlaidų (106 b.l.). Ieškinį atmetus iš ieškovių priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1d.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - 39,57 Lt, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

2013-12-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuojant atsakovo S. K., vardu įregistruotą 1,1900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. K., vardu įregistruotą 0,7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ieškovės O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (šešis šimtus Lt) atsakovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus Lt) atsakovei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus Lt) atsakovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 19,77 Lt (devyniolika Lt 77ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24730001011239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas