- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-737-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- R. A. Ž.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-465/2008 pagal ieškovės R. A. Ž. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. A. Ž. prašė priteisti iš atsakovo R. G. 113 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai esant svečiuose pas dukrą N. G. adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas R. G. trenkė į veido sritį, griūdama ji atsitrenkė į sieną bei grindis. Ieškovė kreipėsi į medikus, kurie nustatė daug įvairių sumušimų, smegenų sutrenkimą ir galvos kontūziją. R. Ž. lankėsi pas gydytoją, vartojo vaistus, kentė skausmus, vėliau pablogėjo regėjimas. Ieškovė taip pat kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. prašė ieškovės R. Ž. ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė patyrė sužalojimus dėl nelaimingo atsitikimo. Jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu jis neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. G. 113 Lt turtinės žalos atlyginimą, 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 321 bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. A. Ž. naudai. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 16 d. ieškovei buvo sužalota sveikata svečiuojantis pas dukterį adresu Babinių sodų 12-oji g. 13, Vilniuje. 2007 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G5017/07 (01) nurodyta, kad ieškovei padaryta poodinės kraujosrūvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame rieše; sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o minėti sužalojimai galėjo atsirasti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Ieškovė paaiškino, kad nuo atsakovo smūgio į veidą ieškovė apsivertė ir griūdama galva atsitrenkė į sieną bei grindis, ir patyrė minėtus sužalojimus. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, t.y. kad ieškovė nepatyrė jokio atsakovo smūgio, o griuvo pati dėl nelaimingo atsitikimo. Liudytoja I. G. parodė, kad nematė ieškovės kritimo, kadangi tuo metu buvusi kambaryje, o ne laiptinės aikštelėje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visuma ir tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, jog yra labiau tikėtina, kad dėl atsakovo smūgio į veidą ieškovė apsivertė ir griūdama galva atsitrenkė į sieną ir grindis, nei nurodyta aplinkybė, jog ieškovės sužalojimai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, nesant atsakovo kaltės. Po incidento ieškovė kreipėsi į medikus, kurie jai nustatė daug įvairių sumušimų, smegenų sutrenkimą, galvos kontūziją, vėliau sužalojimams gydyti ieškovė buvo priversta pirkti medikamentus. R. A. Ž. taip pat patyrė didelę neturtinę žalą: kentė fizinius skausmus, pablogėjo regėjimas, atsirado poreikis vartoti raminančius vaistus, sutriko miegas, atsirado baimės jausmas dėl savo sveikatos ateityje bei dukters gyvenimo su atsakovu, nuolatinės mintys apie patirtą pažeminimą.
Šalies argumentai
Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, o ieškovės R. Ž. ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus paaiškinimus, išrašus iš medicininių dokumentų apie patirtus sužalojimus, 2007 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadą Nr. G5017/07 (01), nes jie visiškai nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų padarymo fakto. Ieškovės paaiškinimai turėjo būti vertinti kritiškai, nes atsakovą su R. Ž. siejo svainystės ryšiai, o tuo metu jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas teisme ginčo teisenos tvarka su atsakovės dukra. Liudytoja atsakovo duktė ir ieškovės anūkė I. G. nenurodė, kad atsakovas panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Pastaroji tik pažymėjo, kad ieškovė pradėjo necenzūriniais žodžiais provokuoti konfliktą, visa tai girdint kambaryje buvusiems mažamečiams atsakovo vaikams, dėl to ieškovę atsakovas išvedė iš kambario. 2007 m. rugsėjo 18 d. Verkių policijos nuovados nutarime nurodyta, kad N. G. iškvietus policijos pareigūnus, nebuvo nustatytas atsakovo girtumas. Tikėtino priežastinio ryšio nustatymas, kad ieškovės išvedimas iš kambario prieš jos valią, nevaldant savo emocijų ir elgesio, o atsakovui buvus labai susijaudinusiam, galėjo sąlygoti fizinės pusiausvyros praradimą, nesudaro pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Teismas netinkamai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgė į sveikatos sužalojimų nesunkų laipsnį, nei į faktą, kad atsakovas išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Nustatyta neturtinė žala yra pernelyg didelė ir prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Ieškovė R. A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Atsakovas melagingai nurodė, kad patyrė užgauliojimus iš ieškovės pusės. Atsakovo teiginiai, jog jis esąs pareigingas pilietis ir rūpestingas tėvas neatitinka tikrovės, nes skyrybų procese yra nustatinėjama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo dėl atsakovo žiauraus elgesio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistinos ieškovei neturtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto R. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remdamasi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais žodinio bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 16 d. ieškovei svečiuojantis pas dukterį N. G. , adresu (duomenys neskelbtini) buvo sužalota ieškovės sveikata. Dėl patirtų sveikatos sutrikdymų ieškovė kreipėsi į medikus, kurie nustatė daug įvairių sumušimų, t.y. riešo, žandikaulio, pakaušio srityje, smegenų sutrenkimą ir galvos kontūziją. ( b.l. 9-14). Byloje pateiktoje 2007 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G5017/07 (01) nustatyta, kad ieškovei padaryta poodinės kraujosrūvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairiajame rieše; sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o minėti sužalojimai galėjo atsirasti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ( b .l. 15). Gydymui ieškovė išleido 90,20 Lt, už specialisto išvadą sumokėjo 23 Lt. (b. l. 16). Ieškovė R. A. Ž. prašė priteisti patirtą dėl sveikatos sužalojimo turtinę bei neturtinę žalą iš atsakovo R. G. .
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Sprendžiant klausimą dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltę, padarytą žalą ir priežastinį ryšį. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai. Ji vadinama rūpestingumo pareiga, todėl žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žalos faktas reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją, todėl šiuo atveju atsakovas R. G. turi įrodyti, jog jo kaltės nebuvo. Ieškinio dalyku yra ieškovės reikalavimas atsakovui R. G. atlyginti turtinę ir neturtiną žalą. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad nuo atsakovo smūgio į veidą ieškovė apsivertė ir griūdama galva atsitrenkė į sieną ir riešu į grindis, tokiu būdu patirdama minėtus sužalojimus, užfiksuotus 2007 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G5017/07 (01). Žodinio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kūno sužalojimai buvo patirti pakaušio, riešo ir žandikaulio srityse. Taip pat iš minėtos 2007 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvados Nr. G5017/07 (01) turinio matyti, kad sužalojimai galėjo atsirasti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė buvo 2007-09-16 apie 20 val. dukters šeimos namuose, kuriuose buvo ir atsakovas, kad tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio ji buvo nugabenta dėl patirtų sužalojimų į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Patirti sužalojimai įvairiose kūno srityse galėjo tapti neteisėtų aktyvių atsakovo veiksmų - smūgio į veido sritį, pasekme. Tuo tarpu atsakovas R. G. nepateikė pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, kad ieškovės įvairių sveikatos sutrikdymų priežastis - nelaimingas atsitikimas, o ne atsakovo smūgis į veidą. Vadovaujantis nurodytų sužalojimų dislokacija, padarytų sužalojimų mechanizmu ir tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina aplinkybe tampa, kad dėl atsakovo smūgio į veidą ieškovė apsivertė ir griūdama galva atsitrenkė į sieną ir grindis, nei aplinkybė, jog ieškovės sužalojimai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo nesant atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo duktė I. G. parodė, kad nematė ieškovės kritimo, nes tuo metu buvusi kambaryje, o ne laiptinės aikštelėje. Tačiau ieškovės anūkė I. G. pažymėjo, kad ji buvo kambaryje tuo metu, kai ieškovė R. A. Ž. atėjo ir pradėjo užgauliais ir necenzūriniais žodžiais provokuoti konfliktą, dėl to liudytojos tėvas R. G. išvedė ieškovę iš kambario, nes jame miegojo atsakovo mažamečiai vaikai. (b. l. 44). Tokia situacija patvirtina, kad žala atsirado ne vien dėl skolininko R. G. kaltės, dėl žalos kilimo yra kaltos abi šalys. Įžeidžiantys bei necenzūriniai ieškovės žodžiai galėjo tapti atsakovo R. G. šiurkštaus elgesio priežastimi. Provokuojančiais veiksmais ieškovė pati prisidėjo prie žalos kilimo (CK 6.282 str.). Tačiau ši aplinkybė neeliminuoja atsakovo pareigos atlyginti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės. Kaltės forma reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo ir kitus klausimus. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Žala nėra preziumuojma, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovė R. A. Ž. . Be turtinės šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala. Remiantis CK 6.283 str. 2 d., patirtus nukentėjusiojo nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro tiesioginės išlaidos - gydymo, vaistų įsigijimo, priežiūros ir kitos. Jei įrodomos, gali būti atlyginamos ir kitos tiesioginės išlaidos, tačiau ieškovė R. A. Ž. kitokių išlaidų nenurodė ir neįrodinėjo. Sužalojimams gydyti ieškovė buvo priversta pirkti medikamentus, o sužalojimams patvirtinti ji kreipėsi specialisto išvados. Ieškovės R. A. Ž. turtinė žala reikalaujama turtinė žala sudaro 113 Lt, t.y. gydymui išleista 90,20 Lt dydžio suma, už specialisto išvadą sumokėta 23 Lt dydžio suma. Neturtine žala laikomas pakenkimas saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms - asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui, kitokios neturtinėms teisėms ir panašiai. Neturtinė žala taip pat įvertinama ir atlyginama pinigais. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes nėra nustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimali ir maksimali piniginės išraiškos riba bei dydis. Ieškovė nurodė, kad įvykio metu ji patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, po įvykio naktimis nemiegojo, vartojo raminančius vaistus, atsirado baimės jausmas dėl ateityje galimų patirtų sužalojimų komplikacijų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, turi vadovautis įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, ir atsižvelgdama į ieškovės nekultūringą elgesį, kuriuo pati sukėlė konfliktą, skolininko atsakomybę neturtinės žalos priteisimo dalyje mažina iki 1 000 Lt sumos. Teisėjų kolegija, pilnai sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų įvertinimo bei priežastinio ryšio su neigiamomis pasekmėmis įvertinimu, teismo sprendimą keičia tik priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalyje, bei proporcingai perskaičiuoja bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš atsakovo R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 000 Lt dydžio, žyminį mokestį į valstybės pajamas sumažinti iki 50 Lt.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo R. G. naudai iš ieškovės R. A. Ž. 58,39 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.