- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1511-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00737-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1511-123/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo J. M. 53 672 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto, o jo nesant – piniginių lėšų banko sąskaitoje, areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-06-07 nutartimi ieškovo A. T. prašymą tenkino – ieškovo reikalavimui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 53 672 Lt vertės atsakovui J. M. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias bankų sąskaitose, neviršijant 53 672 Lt sumos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui ir nesudarė galimybės atsakovui pateikti atsikirtimus į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes. Mano, kad teismo nutartis yra be motyvų, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodoma kuo pasireiškia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neanalizuojama, ar ši grėsmė reali. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų prašyme išdėstytų teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir reikalingumo, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovo turto areštą. Teismas taip pat turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas palankus ieškovui sprendimas, tačiau vienintelis įrodymas, kurį pateikė ieškovas, yra raštelis, kuris nėra tinkamai patvirtintas, ir jame nėra informacijos apie pinigų perdavimo ir gavimo faktus. Paaiškino, kad ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pasirašęs ieškovo įgaliotas asmuo B. K., tačiau nepateikti įrodymai, jog šis asmuo atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atstovo pagal pavedimą požymius, todėl ieškinys ir prašymas dėl arešto taikymo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui yra pranešama tik tuomet, kai teismas mano, kad tai būtina (CPK 147 str. 1 d., redakcija, galiojanti nuo 2011-10-01). Nesant pagrindo manyti, kad toks pranešimas yra būtinas, teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos nepranešdamas atsakovui J. M. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui taikomas tik išimtiniais atvejais, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ši atsakovo nurodyta CPK 148 straipsnio 1 dalies norma nebegaliojo.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Apeliantas nurodo, kad vienintelis įrodymas, kurį pateikė ieškovas, yra raštelis, kuris nėra tinkamai patvirtintas, ir jame nėra informacijos apie pinigų perdavimo ir gavimo faktus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas J. M. 2008-10-30 pasirašė skolos raštelį, todėl preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo atsakovui nurodytina, kad skolos raštelis gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, o atsakovo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.
Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 53 672 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštas reikalavimas, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelis, atsakovo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nežinomas, apeliantas nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Apeliantas J. M. nurodo, kad ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pasirašęs ieškovo įgaliotas asmuo B. K., tačiau nepateikti įrodymai, jog šis asmuo atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atstovo pagal pavedimą požymius, todėl ieškinys ir prašymas dėl arešto taikymo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Ieškinio priėmimo klausimas negali būti skundžiamas (CPK 137 str. 1 d.) ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau apeliantui nurodytina, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2013-05-23 nutartimi buvo nustatęs ieškovui A. T. terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. nustatęs, jog A. T. ieškinį pasirašė B. K., įpareigojo pateikti rašytinius įrodymus apie B. K. turimą aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą bei artimos giminystės ryšius su ieškovu. Ieškovo patikslintas ieškinys yra priimtas 2013-06-07 teisėjo rezoliucija (b. l. 7). Dėl nurodytų aplinkybių apelianto nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją, įkeisdamas turimą turtą), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.