- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-56-655/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ainora Kornelija Macevičienė (pirm.), Virginija Liudvinavičienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- B. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės (kolegijos pirmininkės), Stasio Lemežio, Virginijos Liudvinavičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo B. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 59-214, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo B. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 59-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, nustatant baudžiamojo poveikio priemones.
Šalies argumentai
1.1. Nuteistasis skunde nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas nutartyje subjektyviai aptarė jo asmenį, galimybes integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimą, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Skundžiama nutartis labiau atlieka fakto konstatavimo funkciją, nes detaliai aptariami B. K. teistumai ir aktualizuojamos įvykdytos nusikalstamos veikos, ką jau įvertino teismas, skirdamas bausmę. Nė viena jo įvykdyta nusikalstama veika nėra priskirtina prie sunkių nusikalstamų veikų, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą, neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visumą: atliktos bausmės dalis didesnė nei 2/3, vieną kartą skatintas, pataisos namuose dirba, atlieka neatlygintinus gerbūvio darbus, dalyvavo jam pasiūlytose socialinės reabilitacijos programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su dalimi artimųjų, yra garbaus amžiaus – 65 metai.
1.2. B. K. nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino daugelio Komisijos nustatytų ir itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių. Jis yra įvykdęs jam pasiūlytas socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, turi suformavęs aiškius pasiekiamus ateities tikslus, aktyviai ieško sprendimų. Kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų nepastebima. Atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei – 67 balai, toks kriterijus formaliai šalina pagrindą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei nėra akivaizdžios pažangos šį rodiklį sumažinti. Tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 2017 m. kovo 6 d., o per laikotarpį iki svarstymo Komisijoje, jis gavo paskatinimą, todėl vien tas faktas rodo, jog šis rodiklis sumažėjo. Teismo teiginys, kad B. K. nepripažįsta turintis problemų dėl alkoholio, vertintinas kritiškai, nes šiuo metu jis lanko AA grupės užsiėmimus (juose lankytųsi ir laisvėje), baigė „Įžanginę grupę“. Šios aplinkybės jį teigiamai charakterizuoja, rodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį. Teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui.
1.3. Nuteistasis skunde nurodė, kad teismas nenurodė argumentų, kurių pagrindu priėmė neigiamą sprendimą, o nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, jog nuteistasis būdamas laisvėje nusikals. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Pasak nuteistojo, bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose įrodo, kad nusikalstamas elgesys laisvėje nėra jam priimtinas.
1.4. B. K. pažymėjo, kad jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę ji įrodė, jog bausmės paskirtį yra jau realizavęs. Jis pilnai yra įvykdęs Komisijos rekomendacijas ir jam gali būti pritaikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio sąlygos, kas sudaro prielaidas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
1.5. Nuteistasis nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovaujasi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir pan., todėl teismas sprendimą paleisti jį lygtinai grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą.
Motyvuojamoji dalis
2. Nuteistojo B. K. skundas atmetamas.
2.1. Iš Vilniaus apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu B. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 232 straipsnį ir jam paskirtas areštas keturiasdešimt penkioms paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas trisdešimčiai parų.
2.2. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu B. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams ir dvidešimčiai dienų, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
2.3. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir B. K. buvo pasiųstas atlikti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
2.4. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu B. K. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir B. K. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
2.5. B. K. bausmės vykdymo pradžia 2015 m. gruodžio 2 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. lapkričio 27 d. B. K. 1/3 bausmės dalį atliko 2016 m. lapkričio 27 d.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau tekste – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 59-214 nutarė taikyti nuteistajam B. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti nuteistajam nustatyti nutarime nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 59-214 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. K., tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis iš esmės savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau duomenų, kurie nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, yra žymiai daugiau, B. K. pastangos mažinant nusikalstamumo riziką nėra tokios ženklios, kad būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo B. K. asmens byla, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties motyvais ir nuteistojo skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį B. K. iš pataisos namų nėra pagrindo.
6. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos bet ir socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
7. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
8. Iš skundžiamo nutarties argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį B. K. teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y., kad už neatlygintiną ir geranorišką darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo skatintas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktai, kad B. K. dirba, dalyvauja įvairiose programose, yra išlaikęs socialinius ryšius su dalimi artimųjų, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo priimti keturi apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu jis atlieka galutinę bausmę, paskirtą pagal tris apkaltinamuosius nuosprendžius. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už dešimties nusikalstamų veikų, iš kurių šešios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o keturios apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Dalis B. K. nusikalstamų veikų, už kurias pastarasis nuteistas, susijusios su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį arba grasinimu jį panaudoti. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pobūdis rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti visuomenėje nustatytai tvarkai, laikytis teisės aktų reikalavimų, jis yra pakankamai pavojingas.
10. Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. K., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu B. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė nustatytos pareigos - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, darė naujus teisės pažeidimus (administracinius teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie faktai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia teigti, jog pastarasis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio.
11. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo elgesio pokyčius teigiama linkme, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų, neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, yra žymiai daugiau. Taigi, nors B. K. pataisos namuose vieną kartą skatintas, neatlygintinai dirbo gerbūvio darbus, tačiau jis, bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė net trylika kartų ir dvylika kartų jam buvo skirtos nuobaudos (šiuo metu nebegaliojančios). Net ir paskyrus nuobaudas už padarytus pažeidimus, nuteistasis kartodavo panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus (pvz., nuteistasis buvo ne kartą baustas už turto gadinimą, draudžiamų daiktų laikymą). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, jog B. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimas), padarymą. B. K. elgesys pataisos įstaigoje 2016 m. liepos 4 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. charakteristikose buvo įvertintas neigiamai. Nors Komisijos nutarime yra nurodoma, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo buvusia žmona, sūnumi, pusbroliu, tačiau sprendžiant iš D. K. 2016 m. gruodžio 21 d. paaiškinimo turinio, jos ir nuteistojo ryšiai negali būti vertinami kaip pozityvūs, nes D. K. nurodė, jog B. K. jai skambina ir įžeidinėja, ji ir visa jos šeima bijo nuteistojo, jos vertinimu, nuteistasis kelia grėsmę jai ir artimiesiems.
12. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis yra įvykdęs jam pasiūlytas socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, pasižymi žema tolerancija frustracijai, gali greitai susierzinti. Konfliktinių situacijų metu yra pasielgęs agresyviai (naudojo smurtą, grasino nužudyti, gadino daiktus), tačiau smurtinio elgesio naudojimą kategoriškai neigia. Kalbėdamas apie savo nusikalstamą elgesį susierzina, kaltina artimuosius (nukentėjusiuosius). Nuteistasis pateisina savo nusikalstamą elgesį, lygindamas jį su kitais nusižengimais (seksualine prievarta ar nužudymu). Nuteistojo buvusi žmona dėl nuteistojo smurtinio elgesio naudojimo artimoje aplinkoje nenori kartu gyventi su nuteistuoju. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia nuteistojo skunde nurodytus argumentus, kad jis yra iš esmės pakeitęs savo elgesį teigiama linkme ir bausmės tikslai jį pataisyti jau yra pasiekti.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad B. K. priklauso vidutinei rizikos grupei – 66 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai – 46 balus. Praeito svarstymo metu buvo nustatyti 67 balai, taigi, rizika sumažėjo tik 1 balu.
14. Taigi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik aplinkybę, ar asmuo yra pasitaisęs ir jau pasiruošęs integruotis į visuomenę, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžia teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.
15. Pažymėtina ir tai , kad Komisija taip pat neturėjo vieningos nuomonės dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo - viena Komisijos narė pareiškė atskirąją nuomonę ir siūlė netaikyti B. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes jo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį B. K. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta jam paskirtos bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu ir tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.
17. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis B. K. dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų ir padaręs tinkamų išvadų, kad yra pasiruošęs deramu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys ir ateityje nenusikals. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip tikrai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aptartoms nuteistąjį neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, o būtent tai, kad jis, atlikdamas bausmę už kelių smurtinių nusikaltimų padarymą, nemano, kad nusikalto ir yra įsitikinęs, kad jo grasinimai smurtu arba nužudyti nėra nusikaltimai, kritikuoja ir sumenkina BK, vadina jį „durnių kodeksu“, bausmės atlikimo metu buvo daug kartų baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, išlieka pavojus, jog B. K., būdamas laisvėje, gali vėl nusikalti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, B. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino suteikto pasitikėjimo. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes jis nesugeba identifikuoti kylančių problemų, jo neteisėtą elgesį nulemiančių veiksmų, tuo pačiu jis negali efektyviai jų spręsti bei savarankiškai keisti savo elgesio modelio.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo B. K. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo B. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.