Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-03-05 · Byla Nr. A2.6.-2376-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
A2.6.-2376-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01583-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2376-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01583-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., išnagrinėjusi G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyv. vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau faktiškai gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. gruodžio 2 d. apie 18.57 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir, važiuodama pro garažo vartus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė juos ir apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. paaiškino pilnai pripažįstanti, jog apgadino garažo vartų mechanizmą bei automobilį, tačiau neigė tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos. Išvažiuodama iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, ji per daug stačiu kampu pasuko automobilį ir kliudė sieną. Kontaktą pajuto, buvo garsas. Buvo pilnai įsitikinusi, kad kliudė sieną ir apgadino tik savo automobilį. Tai, kad toje vietoje yra garažo vartų daviklis, nematė, nes jis yra visai nedidelis. Iš automobilio neišlipo, nes buvo įsitikinusi, kad sienos neapgadino, o visi apgadinimai teko jos automobiliui. Ji pavažiavo apie 50 m ir automobilį pastatė prie namo laiptinės. Išlipusi jį apžiūrėjo, pamatė, kad jis apgadintas. Buvo susijaudinusi dėl apgadinimų. Matyt, netinkamai įvertino situaciją ir suklydo nenuėjusi apžiūrėti garažo sienos, tačiau pabrėžė, jog tikrai niekur nebėgo, tam neturėjo jokio tikslo, automobilį paliko prie laiptinės. Įvykio metu alkoholio vartojusi nebuvo, automobilis draustas tiek privalomuoju, tiek KASKO draudimais, turėjo teisę vairuoti. Kitą dieną radusi pranešimą, iš karto nuvyko į policijos įstaigą, kur jai buvo paaiškinta, kad ji apgadino garažo vartus bei pasišalino iš įvykio vietos. Tą sužinojusi iš karto kreipėsi į „Karoliniškių būstą“, nurodydama sutinkanti sumokėti visas garažo vartų mechanizmo remonto išlaidas, ką pagal pateiktą sąskaitą ir padarė. Taip pat pažymėjo, jog automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei, kurioje ji dirba, automobilis jai patikėtas naudotis tiek darbiniais, tiek asmeniniais tikslais. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, kurią ji tuo metu įvertino netinkamai, toks įvykis jai pasitaikė pirmą kartą. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi be jos ji iš karto prarastų darbą (yra Ukmergėje esančios parduotuvės vadovė, kasdien vyksta į Ukmergę). Netekus darbo, šeima atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje, kadangi vyras šiuo metu nedirba, šeima turi paimtų paskolų.

Šalies argumentai

G. B. rašytinio paaiškinimo duomenimis, ji 2014 m. gruodžio 2 d. vakare (tikslaus laiko nepamena), pro atvirus garažo vartus išvažiuodama iš požeminio garažo, neteisingai apskaičiavo išsukimo kampą ir važiuodama šiek tiek kliudė sieną. Tai, kad užkliudė sieną, suprato iš garso. Nuvažiavusi pasistatė automobilį prie namo ir pažiūrėjo, ar smarkiai jį apgadino. Kadangi važiavimo greitis buvo labai nedidelis (maždaug 5 km per valandą) ir aplink nebuvo nei kitų automobilių, nei žmonių, nei kokių nors kitų daiktų, suprato, kad brūkštelėjo į sieną, negalvojo, jog kam nors padarė kokią žalą (išskyrus, savo automobiliui). 2014-12-03, ryte rado už automobilio stiklo užkištą kvietimą atvykti į policiją, kur sužinojo, kad yra kaltinama sugadinusi garažo vartų daviklį. Tikrai nesiruošė bėgti po autoįvykio ir, jeigu būtų supratusi, kad padarė žalą, tikrai pati būtų kreipusis į policiją. Dėl šio įvykio labai apgailestauja ir yra pasiruošusi apmokėti daviklio remonto išlaidas (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

G. B. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio G. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-25131057-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. G. B. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. 2014-12-02 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-12-02, apie 22.27 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) požeminio parkingo dešine puse atsitrenkė į pakeliamų vartų daviklį ir namo sieną bei po įvykio išvažiavo. Po to buvo užfiksuota, kaip tas pats automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir ten sustojo. Iš automobilio išlipusi moteris apžiūrėjo automobilio sugadinimus ir užrakinusi automobilį nuėjo (b. l. 4). G. B. kaltę taip pat įrodo liudytojo V. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2014-12-02, apie 18.57 val., jis pagal namo administratoriaus sutartį nuotoliniu būdu stebėjo vaizdo kameras, įrengtas (duomenys neskelbtini). Pastebėjo pro požeminio parkingo vartus išvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas automobilis dešine puse kliudė namo sieną ir pakeliamų vartų įrangą, dėl ko buvo sugadinti vartai, kurie šiuo metu neveikia. Automobilis net nesustojęs pasišalino iš įvykio vietos. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir sustojo. Iš jo išlipusi šviesiaplaukė, apie 40-45 metų amžiaus, moteris nuėjo iš karto prie automobilio galinių dešinių durelių ir apžiūrėjo automobilio apgadinimus (b. l. 8). Pats eismo įvykio faktas užfiksuotas ir byloje esančiame vaizdo įraše (b. l. 11). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 6-7). Transporto priemonės techninės apžiūros metu užfiksuoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, kuriuos patvirtina pridėtos minėto automobilio nuotraukos (b. l. 17-18).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. B., vairuodama automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė požeminio garažo vartus (prie sienos pritvirtintą pakeliamų vartų mechanizmą, t. y. daviklį) bei juos apgadino. Tokie jos veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (atsižvelgiant į tai, kad darbovietė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajai yra suteikusi naudotis tiek darbiniais, tiek asmeniniais tikslais, transporto priemonė nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme, atitinkamai neinkriminuojant jai šio automobilio apgadinimo).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu G. B. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinusi pakeliamų vartų mechanizmą, iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog G. B., nebuvo pakankamai atidi ir, važiuodama pro garažo vartus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė vartų mechanizmą (daviklį) bei jį apgadino. Pastarosios kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu kategoriškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad D. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog G. B. neneigia pajutusi kontaktą, tačiau tvirtina, jog buvo įsitikinusi, kad kliudė tik garažo sieną ir, atsižvelgiant į tai, kad išvažiuojant greitis buvo itin nedidelis, manė jokių apgadinimų sienai nepadariusi. Esamoje situacijoje teismas yra linkęs manyti, jog D. B. dėl žmogiško suklydimo netinkamai įvertino susidariusią situaciją, neturėdama jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti kilsiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog pakeliamų vartų mechanizmas yra pakankamai nedidelis, dėl ko pilnai sutiktina, jog G. B. jo nematė ir nesuprato jį apgadinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. B. automobilį pastatė to paties namo kieme, visai netoli nuo sugadinimo padarymo vietos, kas rodo, jog tuo atveju, jei pastaroji būtų siekusi išvengti atsakomybės, neabejotinai būtų buvusi suinteresuota kuo skubiau palikti įvykio vietą bei pašalinti pasekmes, tokiu būdu apsunkinant įvykio aplinkybių nustatymą. Šiuo atveju gi, kaip minėta, automobilis liko stovėti namo kieme, policijos kviečiama G. B. iš karto nuvyko į policijos įstaigą, o, sužinojusi tikrąsias aplinkybes, nedelsdama kreipėsi į UAB „Karoliniškių būstas“, pateikdama sutikimą apmokėti visas su garažo vartų daviklio remontu susijusias išlaidas (b. l. 15), kurias pagal vėliau pateiktą sąskaitą ir padengė (b. l. 21-23). Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Automobilis buvo apdraustas tiek transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju, tiek KASKO draudimais (b. l. 29), teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina G. B. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kuri, beje, buvo stebima vaizdo kameromis, kas D. B., kaip to namo gyventojai, buvo gerai žinoma. Pastaroji praeityje keletą kartų bausta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, be to, įvertinus vairavimo stažą (14 metų), akivaizdu, kad D. B., kaip vairuotoja, nėra linkusi sistemingai pažeidinėti taisykles. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama G. B. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, dirbanti, turi galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus G. B. baudą, artimą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

G. B. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė