Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2013-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-175/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2K-175/2013
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00714-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vytautas Greičius (pirm.), Albinas Sirvydis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-175/2013Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00714-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2; 2.6.7.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžių.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį) ir neatliktos bausmės dalis (vieneri metai keturi mėnesiai) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams septyniems mėnesiams. Nuspręsta iš A. B. konfiskuoti 4500 Lt.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas, Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą patenkinus iš dalies, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendis pakeistas: A. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (dveji metai trys mėnesiai) ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams trims mėnesiams; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, susipažinusi su byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti:

2011 m. gruodžio 10 d., apie 10.30 val., Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai už 950 Lt įgijo 128 kanapių sodinukus vazonėliuose – 145,83 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilyje „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gabeno iš Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytos vietos į Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), tačiau 2011 m. gruodžio 10 d., apie 12.20 val., Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai, sustabdę automobilį, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendį – jo veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę šio straipsnio sankcijos ribose.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip iš esmės pažeidė jo teisę į teisingą baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata – teisingumą vykdo tik teismas – įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti ne tik nešališku arbitru, bet aktyviai veikti baudžiamajame procese siekiant nustatyti objektyvią tiesą, teisingai išspręsti asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, kaltumo klausimą. Kasatoriaus manymu, nagrinėjant bylą buvo nesilaikoma šių nuostatų, nes kvalifikuojant jo padarytą veiką buvo atsižvelgiama tik į jo įsigytų kanapių kiekį ir neatsižvelgta į kitas bylos aplinkybes. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas ar anksčiau yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ išaiškinta, kad jei psichotropinės ar narkotinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platintos, veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį tik nustačius, kad jie buvo atlikti, turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

Kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis įsigijo kanapes turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kad kanapes įsigijo sau vartoti. Tai, kad jis vartoja kanapes, patvirtina jo gyvenamojoje vietoje rasti savadarbis kaljano tipo rūkymo įtaisas ir tik keli užspaudžiami maišeliai. Akivaizdu, kad jei jis būtų turėjęs tikslą realizuoti kanapes, tokių maišelių jam reikėtų neabejotinai daugiau. Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad jo šlapime benzodiazepinų, opijatų, kanabinoidų, amfetaminų ir etilo alkoholio nerasta, tačiau tai, kad jis vartojo narkotines medžiagas, patvirtina prie kasacinio skundo pridedami dokumentai, gauti iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo ištirtos, ir tai viena iš priežasčių, dėl kurios teismai neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

Kasatorius pažymi ir tai, kad jis su savimi neturėjo paruoštų vartoti dozių, jų (taip pat ir svarstyklių, kitų įrankių, priemonių, patvirtinančių, jog jis turėjo tikslą platinti įsigytas kanapes) nebuvo rasta ir jo gyvenamojoje vietoje. Teismai, nenustatę narkotinių medžiagų platinimo fakto, padarė išvadą, jog jo įsigytų kanapių kiekis rodo, kad jas įsigijo ne savo reikmėm, o turėdamas tikslą platinti. Kasatoriaus manymu, tai yra prielaida, nepagrįsta objektyviais ir neginčijamais įrodymais. 145,83 g kanapių nėra toks kiekis, kurio jis (A. B.) negalėtų suvartoti. Kanapių kiekis ir kitos bylos aplinkybės leidžia manyti, kad kasatoriaus veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jis (A. B.) anksčiau teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu jis dirbo, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kadangi jo veikoje nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, teismų sprendimai yra keistini.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas nuteistojo argumentas, jog jis įsigydamas ir gabendamas narkotines medžiagas nenorėjo ir nesiekė jų parduoti, o įsigijo sau vartoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-442/2011). Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nors teismai nenustatė, kad pas A. B. rasta narkotinė medžiaga buvo parduota, tačiau rastų kanapių kiekis (145,83 g kanapių ir jų dalių, o vienai dozei vidutiniškai reikia 0,5 – 1 g kanapių), jų įsigijimo aplinkybės, tai, kad A. B. namuose rasti užspaudžiami maišeliai, jo šlapime nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nors jis nurodė, kad narkotines medžiagas vartoja, tik patvirtino faktą, kad A. B. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Nors kasatorius ir nurodo, kad kanapes įsigijo sau vartoti, neturėdamas tikslo jų platinti, tai prieštarauja byloje surinktiems, teismo ištirtiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms veikos aplinkybėms. Tai, kad pas A. B. buvo rastas savadarbis įtaisas (kaljanas) rūkymui, nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo ir nuteistajam A. B. paskirtos bausmės

Byloje nustatyta, kad A. B. 2011m. gruodžio 10 d. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 145,83 g. narkotinės medžiagos – kanapių, turėdamas tikslą ją platinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatyta A. B. veika visiškai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties pažymius, todėl ši BK norma, kvalifikuojant kasatoriaus veiką, pritaikyta tinkamai. Prašymą skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti, perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskiriant BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, kasatorius grindžia teismo nustatytų aplinkybių neigimu. Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines medžiagas jis turėjo tikslą jas platinti. Kasatorius tvirtina, kad minėtus veiksmus jis atliko turėdamas tikslą įgytas kanapes suvartoti pats, o už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Anot kasatoriaus, teismo išvada apie jo turėtą tikslą pagrįsta ne įrodymais, o tik prielaidomis, tai daryti draudžia tiek įstatymas, tiek teismų praktika. Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismai įrodymus įvertino netinkamai, nes byloje nustatytos aplinkybės (narkotinių medžiagų kiekis, kasatoriaus namuose surastas kaljanas, tik keletas, o ne didelis kiekis maišelių, kasatoriaus šlapimo tyrimo rezultatai) nepaneigia jo nuoseklių parodymų apie tai, kad narkotines medžiagas jis įsigijo turėdamas tikslą pačiam vartoti. Be to, anot kasatoriaus, aplinkybę, kad kanapes jis vartoja kaip narkotinę medžiagą, patvirtina ir prie kasacinio skundo pridėta medžiaga – pažymos iš laisvės atėmimo vietų.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nevertina, o tik patikrina, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus žemesniųjų instancijų teismuose, ar pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš naujo nevertina byloje esančių įrodymų, o tik pažymi, kad juos vertindami žemesniųjų instancijų teismai BPK reikalavimų nepažeidė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, prie kurių priskiriamas ir jos tikslas, nustatomi ne tik iš paties kaltininko parodymų, bet ir iš byloje surinktų objektyvių duomenų. Tokia nuostata atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje užfiksuotą reikalavimą teisėjams įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas įvertino narkotinių medžiagų būklę (A. B. įgijo, laikė ir gabeno gyvus augalus – į vazonėlius susodintas kanapes), jų kiekį (128 sodinukai, išdžiovintų kanapių svoris 145,83 g), A. B. šlapimo tyrimo rezultatus (jame narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta), jo namuose atliktos kratos rezultatus (surastas ne tik kaljanas, bet ir užspaudžiami maišeliai), aplinkybę, kad anksčiau A. B. yra platinęs narkotines medžiagas (šioje byloje tirtą nusikaltimą jis padarė, neatlikęs jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės – būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos), kaltinamojo parodymus apie narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo aplinkybes, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus ir tik po to padarė atitinkamas išvadas. Todėl nuteistojo A. B. kasacinio skundo teiginys, kad teismas savo išvadas grindė ne įrodymais, o prielaidomis, yra nepagristas.

Kasatorius teigia, kad nors jis anksčiau teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiuo laikotarpiu jis dirbo, jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tokių pagrindų bausmei keisti kasatorius skunde nenurodė, jų buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga, o klausimas, ar paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Šiuo pagrindu nuosprendis gali būti skundžiamas tik apeliacine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje tokia teise pasinaudojo prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas su bausme susijusį prokuroro apeliacinio skundo prašymą patenkino – sugriežtino nuteistajam A. B. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl to, kad ji buvo aiškiai per švelni.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Tokio pagrindo neduoda ir prie kasacinio skundo pridėtos pažymos. Pažymoje iš Pravieniškių pataisos namų nurodyta, kad 2006 m. birželio 30 d. A. B. šlapimo tyrimo testas patvirtino, kad buvo vartota marihuana. Pažymoje iš Alytaus pataisos namų nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 16 d. atliktos A. B. pirminės gydytojų apžiūros metu pažymėti žalingi įpročiai – narkotikai, ranka prirašyta: „rūkė „žolę“ kartais“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys apie tai, jog A. B. prieš penkerius metus iki šioje byloje tirto įvykio buvo vartojęs marihuaną, nepaneigia 2011 m. gruodžio 14 d. atlikto A. B. šlapimo tyrimo rezultatų, o 2011 m. gruodžio 16 d. įrašai apie „žolę“ A. B. sveikatos istorijoje padaryti iš paties nuteistojo žodžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas GreičiusAlbinas SirvydisValerijus Čiučiulka