Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
1S-512-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-512-238/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu A. Č. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams.

3. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio ir 2 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad jis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas septynis kartus, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, jam nuo 2018 m. liepos 23 d. suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, dalyvauja įvairiose programose, socialinės reabilitacijos renginiuose, dengia civilinius ieškinius, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tęsia darbinę veiklą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Nuteistasis yra pateikęs pažymą dėl įdarbinimo jeigu būtų paleistas lygtinai, UAB „Alicante“ sutinka nuteistąjį priimti dirbti virėju. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 6. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje teismas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymą, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Apylinkės teismo nutartyje pažymėtina tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net aštuonis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin grubius pažeidimus, už ką jam buvo taikytos septynios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, o tai, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį (tyčinis smurtinis nusikaltimas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio), taip pat padarytų pažeidimų pobūdį (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, psichotropinių medžiagų vartojimas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), bei Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, kad nuteistasis dėl nemalonios savo padėties linkęs kaltinti alkoholį bei provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, teigia, kad laisvėje alkoholinius gėrimus vartodavo saikingai, tačiau pataisos įstaigoje keturis kartus buvo sulaikytas neblaivus, taip pat už apsvaigimą nuo psichoaktyvių medžiagų buvo pašalintas iš reabilitacijos centro, betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių nuteistasis vis dar nevertina adekvačiai ir kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Pagal OASys metodiką A. Č. nustatyta žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai sudaro 17 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksniai – mąstymas ir elgesys (kadangi nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, spręsdamas problemas negebėjo pasirinkti tinkamų jų sprendimo strategijų, neapgalvojo savo elgesio pasekmių); lėšų tvarkymas ir pajamos ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis A. Č. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

6. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti riziką nusikalsti mažinantys veiksniai. Pažymima, kad nuteistasis atliko didesnę nei numatyta įstatyme laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. faktiškai jis atliko 2/3 laisvės atėmimo bausmės, kad būtų galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas, įvertinus OASys metodiką, yra 24 balai, taigi ši rizika priskiriama žemai, o bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 59 svertinių, nes nuteistasis kelia sau konkrečius ir įgyvendinamus planus, neįžvelgiama kriminalinį elgesį laikančių nuostatų, išreiškia aukštą motyvaciją dirbti tiek įstaigoje, tiek laisvėje, palaiko socialinius ryšius, vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas bei pozityvaus užimtumo priemones. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus bei dokumentus, reikšmingus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bei netinkamai taikė teisės aktus. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kadangi nuteistojo atžvilgiu teismas neišsamiai ir neobjektyviai, kaip to reikalauja įstatymai, vertino visas svarbias aplinkybes taikant lygtinį paleidimą. Nurodoma, kad nutartyje buvo remiamasi niekuo nepagrįstais faktais, interpretacijomis ir taip pakeičiant nutarime išdėstytas aplinkybes prieš nuteistąjį. Skunde nurodoma, kad lyginant Komisijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, aiškiai matyti, kad apylinkės teismas įžvelgia tik neigiamai charakterizuojančias aplinkybes apie nuteistąjį, t. y. socialiai, psichologiškai ir teisiškai nesubrendusį, asocialų asmenį, kadangi nuteistojo manymu, teismas neteisingai vertino visus bylai pateiktus dokumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skunde cituojama Komisijos nutarimo dalis, kurioje nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Skunde teigiama, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2018 m. liepos 23 d. jam suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Nuteistasis teigia, kad yra išsikėlęs tikslus, žino būdų, kaip jų sieks. Pažymi, kad teismo nutartyje pateiktos menamojo pobūdžio aplinkybės su interpretacijomis ir logiškai nesutinkančios su įstatymo normomis, o Komisijos nutarime pateiktos realios faktinės aplinkybės, tačiau nuteistojo atžvilgiu, jų netaikė. Teigiama, kad teismas nutartyje aiškiai viršijo įstatymų ribas, kurios galėjo turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo. Teismo samprotavimai apie įstatymų išbrauktas aplinkybes ne tik padaro lygtinio paleidimo institucijos taikymą neįmanomą, bet ir klaidingai pateikiami realieji pagrindai. Teigiama, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes kitaip bus iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, prasilenkia su demokratinės teisinės valstybės samprata. Skunde pažymima ir tai, kad apylinkės teismo teiginiai dėl neatliktos bausmės dalies dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, nuteistojo manymu, neturi jokio pagrindo, kadangi teismas nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis ir tai prasilenkia su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame aiškiai įstatymų leidėjų nurodyta, kokiu atveju gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai vertino, arba išvis nevertino faktinių aplinkybių, kurios teigiamai charakterizavo nuteistąjį Komisijos nutarime, tačiau taikė išskirtinai didelį dėmesį neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Nuteistasis teigia, kad teismo išvados apie jo kriminogeninius veiksnius, blogą elgesį ir neigiamai charakterizuojamas aplinkybes yra neobjektyvios, nepagrįstos ir neturinčios jokio teisinio pagrindo ir tai yra tik teismo „šabloninė“ nutartis, kuri taikoma kiekvienam nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. Č. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. Č. nustatoma žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 59 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 17 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad A. Č. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis anksčiau neteistas ir pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymą, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. Č. vidaus tvarkos taisykles pažeidė aštuonis kartus, iš jų septynis kartus baustas drausmine tvarka, 4 kartus už šiurkščius pažeidimus – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, už ką jam buvo paskirtos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Taip pat vieną kartą paskirta drausminė nuobauda už psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir buvo pašalintas iš reabilitacijos centro. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, padarymą, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai manyti, jog priklausomybė alkoholiui vis dar yra, ir kad nuteistasis dėl nemalonios savo padėties linkęs kaltinti alkoholį. Taigi teismo neįtikina, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį teigiama linkme šioje paskirtoje laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m. liepos 19 d., kuomet jam buvo panaikinta paskutinioji skirta drausminė nuobauda už alkoholinių ir jų surogatų vartojimą, vėliau buvo skirti penki paskatinimai už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2014 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja.

12. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

13. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis A. Č., atlikdamas bausmę yra linkęs daryti pažeidimus, nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, padengė dalį priteisto civilinio ieškinio. Nuo 2018 m. liepos 23 d. jam buvo suteikta teisė vykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. Č. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. Č. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

14. Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami iš esmės tik statiniai riziką nusikalsti skatinantys veiksniai – mąstymas ir elgesys bei nuostatos ir lėšų tvarkymas ir pajamos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys, jam bausmę atliekant nuo 2013 m. birželio 6 d., stebimas tik nuo 2017 m. liepos 19 d., kuomet buvo panaikinta drausminė nuobauda anksčiau laiko už nuteistojo pataisos įstaigoje numatytos vidaus tvarkos bei režimų reikalavimų pažeidimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ankstesniais priežiūros laikotarpiais į priežiūrą reagavo tik minimaliomis pastangomis. Nuo bausmės atlikimo pradžios nuteistasis sistemingai baudžiamas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų, tai pat psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos namuose. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad labai sunkų nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nuteistojo A. Č. pažanga pataisos namuose eliminuojant alkoholio sukeliamą riziką jo nusikalstamam elgesiui nebuvo pakankama. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiajam. Įvertinus aptartus argumentus, galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje, nėra pakankama.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. Č. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. Č. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė