Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. V., jos atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, pareiškėjo neveiksnaus D. V. atstovams J. V. ir advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, suinteresuotiems asmenims A. V. ir A. V., nedalyvaujant pareiškėjui D. V., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., A. V. ir D. V. (atstovaujamam globėjos J. V.), dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjo D. V., atstovaujamo globėjos J. V., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, D. V., A. V. ir A. V., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja D. V. ir jos atstovas advokato padėjėjas Tomas Damulis papildomai paaiškino, kad jos broliai tėvo laidotuvėse dalyvavo ir jiems buvo žinoma apie palikimo atsiradimą. Jos mama jai pasakė, kad broliams A ir A nieko nereikia, o dėl D minėjo, kad ketina tvarkyti dokumentus, bet kai pareiškėja kreipėsi į notarą, sužinojo, kad niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ji naudojosi sodu dar iki tėvo mirties. Po tėvo mirties ji iki žiemos dar pastatė tėvui paminklą ir tuo pačiu sutvarkė sode daržą. Pavasarį sodą tvarkė ir jame dirbo ji. Sklype namo nėra, tik dirbama žemė. Tėvo automobilis stovi garaže. Su pareiškėjo D. V. pareikšimu ji nesutinka, nes nepateikti pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Teismo posėdyje pareiškėjo D. V. atstovai J. V. ir advokato padėjėjas E. Bandariavičius papildomai paaiškino, kad D. V. 2011 m. buvo pripažintas neveiksniu, jo darbingumas buvo tik 10 proc. Pareiškėja D. V. su broliais nebendravo ir palikimo priėmimo kartu su jais nesiaiškino. Tai, kad pareiškėjo globėja yra serganti, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Po operacijos jai buvo sunku kurį laiką judėti. Operacija buvo padaryta kojai 2014 m. birželio mėn., tačiau po jos dar ilgai negalėjo laisvai vaikščioti, be to turėjo problemų dėl širdies veiklos ir aukštą kraujospūdį. Taip pat daug problemų sukelia neįgalaus sūnaus neadekvatus elgesys. Su pareiškėjos D. V. pareiškimu nesutinka, nes byloje nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ji faktiškai pradėjo turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų D. V. ir D. V. pareiškimai tenkintini.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. spalio 5 d. mirė K. V., įrašas Nr. 472 apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2014 m. spalio 6 d (mirties liudijimas AA Nr. 738202; b. l10). Pareiškėjai D. V. ir D. V., bei suinteresuoti asmenys A. V. ir A. V. yra palikėjo vaikai (b. l. 8, 37). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad palikėjas K. V. buvo sudaręs testamentą. Pareiškėjai po palikėjo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą per nustatytą įstatymo terminą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad palikimo atsiradimo momentu palikėjo K. V. vardu buvo įregistruotos daiktinės (nuosavybės) teisės į : 0,06 ha sodo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 20, 21).

Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2015 m. vasario 18 d. išduoto liudijimo Nr. VP-862 (b. l. 14) duomenimis nustatyta, kad po K. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, jo įpėdiniai palikimo nepriėmė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pagal CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valia priimti palikimą, paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Kaip nurodė pareiškėja D. V. ir patvirtina rašytiniai įrodymai, palikėjas K. V. savo gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai ir gyveno, dar iki mirties (2014-09-11) dovanojimo būdu perleido pareiškėjos dukrai L. C. (b. l. 9, 18). Po tėvo mirties likusiu turtu, konkrečiai – sodo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi pareiškėja. Jos paaiškinimu nustatyta, kad po laidotuvių dar iki žiemos ji sutvarkė sodo sklypą (nuėmė likusių derlių), vėliau, nors ir pasibaigus trijų mėnesių terminui, ji sumokėjo 25,57 Eur mokėtinų mokesčių sodo bendrijai „Stumbras“, iš jų – 11,30 Eur mokesčių už 2014 metus (b. l. 13). Tokie pareiškėjos veiksmai gali būti prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5,50 str. ir 5.51 str.

Suinteresuoti asmenys (palikėjo vaikai) A. V. ir A. V. bei pareiškėjo D. V. globėja J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jie per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo nesikreipė, patys nepradėjo faktiškai valdyti tėvo likusio turto, minėtame sodo sklype jie niekada nebuvo, juo nesinaudojo. Suinteresuotų asmenų ir pareiškėjo D. V. atstovų nesutikimo su pareiškėjos D. V. motyvai siejami su asmeninėmis suinteresuotų asmenų nuoskaudomis, kad pareiškėja jų asmeniškai neinformavo apie tėvo ligą bei atsiradusį palikimą, tačiau iš esmės nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų jokiais veiksmais neišreiškė savo valios priimti tėvo palikimą, pareiškėjo D. V. globėja į teismą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai pareiškėja D. V. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iki pareiškėjos pareiškimo teismui pateikimo dienos bent vienas iš palikėjo K. V. įstatyminių įpėdinių būtų išreiškę savo valią priimti palikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja D. V. po tėvo mirties priėmė kaip palikimą jo nekilnojamąjį daiktą – sodo žemės sklypą, darytina išvada, kad pareiškėja priėmė visą palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. V. priėmė palikimą, likusį po tėvo K. V. mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu. Nustatytas juridinę reikšmę turintys faktas, yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (LR CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

Kaip jau buvo minėta, veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Šiuo atveju pareiškėjas D. V. negalėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, negalėjo pats asmeniškai išsiaiškinti ir domėtis įstatymų nuostatomis bei palikimo priėmimo faktu, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus tėvui, nes dar 2011 m. birelio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-150-490/2011 jis buvo pripažintas neveiksniu (b. l. 27). Teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (Nr. 2-2044-490/2011) jo globėja ir turto administratore buvo paskirta motina J. V. (b. l. 30), kuri turėjo pareigą rūpintis neveiksnaus asmens interesais priimant palikimą po jo tėvo mirties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, pareiškėjo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėjo motina, įstatyminė atstovė, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje yra nustatyta, kad palikėjas yra pareiškėjo tėvas, pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą paveldintis jam tenkančią palikimo dalį. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėjas praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas neveiksniu, negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, pažeistų pareiškėjo interesus. Tai, kad pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jo atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjui.

Kita vertus neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, todėl teismas šiuo atveju vertina ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad ir pareiškėjo globėja J. V. yra silpnos sveikatos, jai diagnozuota hipertoninė liga su kardiopatija, sunkaus laipsnio trumparegystė, išeminė širdies liga, krūtinės angina, lėtinis inkstų nepakankamumas ir kt. (b. l. 64). 2014 m. jai buvo atlikta dešinės klubinės arterijos trombozės operacija, dėl kurios J. V. sveikatos būklė, jos paaiškinimu ilgą laiką neatsistatė, nes jai buvo sunku judėti, vaikščioti ir pan., liekamieji reiškiniai liko iki šiol.

Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovų nurodytas aplinkybes, patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, į tai, kad terminas praleistas nedaug, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis LR CPK 578 str., CK 5.57 str., jis yra atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimus patenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po tėvo K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. spalio 5 d., mirties pradėdama faktiškai valdyti K. V. turėtą turtą ir turtines teises.

Pareiškėjui D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) veikiančios pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nutartį Nr. 2-2044-490/2011, atnaujinti iki 2015 m. gruodžio 9 d. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pagal įstatymą po K. V. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. spalio 5 d., mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.