Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei E. C. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovo J. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovei E. C. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieškovas prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl sutuoktinės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes. Ieškinį ieškovas grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: sudarant santuoką atrodė, kad yra skirti vienas kitam, tačiau pradėjus gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, paaiškėjo, kad jie yra labai skirtingi, nesutapo charakteriai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą kartu, išryškėjo kultūrų ir mentalitetų skirtumai. Porai gyvenant Lietuvoje dirbo vienas ieškovas, o sutuoktinė negalėjo susirasti darbo. Sutuoktinė nesirūpino šeima, neieškojo darbo, nesitvarkė namuose, negamino valgyti. Vakarais išvažiuodavo su ieškovui nežinomais draugais, dažnai grįždavo paryčiais, todėl pradėjo pyktis. Ieškovas bandė kalbėtis, sakė kad jam tai nepatinka, kad šeimoje reikia derintis ir ieškoti kompromisų. Sutuoktinė turėjo savo nuomonę šiuo klausimu ir nekreipė jokio dėmesio į ieškovo bandymus keisti situaciją ir bandyti išsaugoti santuoką. Vėliau, nieko nesakius atsakovė išvyko į Rusijos Federaciją, ir ieškovą informavo sms žinute, kai jau buvo Rusijoje. Po kelių mėnesių ieškovas priėmė pasiūlymą dirbti Norvegijoje. Su atsakove vėliau dar susiskambino, pasikalbėjo, atsakovė nieko nenorėjo aiškintis, bet pasiūlė skirtis. Ieškovas, supratęs, kad šeimos nepavys išsaugoti, sutiko. Iš pradžių skyrybų dokumentus paruošė advokatas, bet atsakovė atsisakė juos pasirašyti ir atsiųsti ieškovui, vėliau atsakovė susisiekė su ieškovu ir pasakė skirkis kaip nori, pasakė, kad ieškovas nebeskambintų ir neieškotų, nes ji vyksta į kitą šalį dirbti. Apie savo planus ieškovui nesakė, vėliau pakeitė telefono numerį, į jokį kontaktą nėjo. Ieškovas per bendrus pažįstamus bandė gauti žinių apie atsakovę, bet nesėkmingai. Prieš kelis mėnesius ieškovo draugai pamatė atsakovę Vilniuje Lazdynų mikrorajone, todėl mano, kad ji ir dabar gyvena Lietuvoje. Jau 2 metus ir penkis mėnesius sutuoktiniai gyvena atskirai, veda atskirą buitį. Ieškovas gyvena Norvegijoje, atsakovė minėjo, kad po skyrybų negrįš į Lietuvą. Bendro turto sutuoktiniai neįgijo, įsipareigojimų kreditoriams neturi, bendrų vaikų neturi (b. l. 1–3).

2. Atsakovei E. C. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir vertimu į rusų kalbą, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo su vertimu į rusų kalbą) siųsti teismui žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Lietuvos paštas“ juos grąžino kaip neįteiktus arba neatsiimtus per jų saugojimo terminą. (b. l. 36, 49). Atsakovei skirti procesiniai dokumentai, taip pat teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu 2022 m. sausio 19 d. (b. l. 37–39). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuotoliniu vaizdo konferencijos rengiamame teismo posėdyje nedalyvavo.

3. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Norvegijoje gyvena ir dirba apie 3 metus. Su atsakove susipažino internetu, su ja susitikdavo ir bendraudavo periodiškai atvykdamas į Lietuvą. Atvykęs į Lietuvą apsistoja tėvų bute (duomenys neskelbtini), arba viešbutyje. Atsakovė santykius galutinai nutraukė išvykdama gyventi į Rusiją, ieškovas dar bandė bendrauti, tačiau atsakovė pasakė, kad nieko jam neaiškins, gyventi kartu su juo neketina, yra Rusijoje. Šiuo metu jokių atsakovės kontaktų ieškovas neturi, santykių nepalaiko. Prašė sprendimo kopiją jam išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

4. Liudytojas I. Š., ieškovo brolis, paaiškino, kad jis ir jo brolis (ieškovas) Norvegijoje gyvena viename bute, liudytojas jau seniau dirba ir gyvena Norvegijoje, ieškovas atvyko vėliau. Yra matęs atsakovę, kai viešėjo Lietuvoje, kuomet brolis dar bendravo su atsakove. Prisimena, kad atsakovė tuomet dėl kažko nervavosi, stresavo. Dabar jau maždaug dvejus metus brolis (ieškovas) nepalaiko santykių su sutuoktine. Žino apie tai, nes anksčiau teiravosi, brolis jam pasakė, kad santykiai nutrūko. Pastaruoju metu neklausinėja brolio apie tai, turi savo gyvenimą. Pastaruosius dvejus metus nėra girdėjęs, kad brolis būtų telefonu ar internetu bendravęs su sutuoktine. Atsakovė niekuomet nėra atvykusi į Norvegiją.

5. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vitebsko m., Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, ir atsakovė E. C., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietė, susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus m. CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 7, 8).

Dėl santuokos nutraukimo

6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.).

7. Ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės jos kaltę siejo su tuo, kad atsakovė nesirūpino bendrais šeimos poreikiais, nesiekė dirbti, laiką leisdavo su kitais asmenimis, dažnai grįždavo paryčiais, nekreipė dėmesio į ieškovo bandymus kurti šeiminiu ryšius ir išsaugoti santuoką, galiausia nieko nesakiusi išvyko į Rusiją, neteikė ieškovui kontaktų apie savo buvimo, gyvenamąją vietą. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškovo ieškinį neteikė, ieškovo nurodytų teiginių dėl santuokos iširimo bei sutuoktinės kaltės neginčijo. Laikytina, jog yra nustatyta, kad šalys gyvena skyriumi, ieškovas dėjo pastangas išsaugoti šeimą, o atsakovė nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos materialinio gerbūvio, palikusi sutuoktinį viena išvyko gyventi į kitą valstybę, pasakydama, kad nieko sutuoktiniui neaiškins. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jos nelojalumo šeimai, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos šeimai nebuvimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis)

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

8. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jam turimą pavardę, atsakovei palikti jos turimą pavardę. Prašymas tenkinamas.

9. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienas iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

11. Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, taip pat nėra duomenų, kad turėtų įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 5, 6, 18, 19, 32). Atsižvelgiant į tai, registruotino turto padalijimo ir prievolių vykdymo klausimai nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis, ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 140 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. liepos 28 d. mokėjimas UAB Medicinos banke). Už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nesant turtinio pobūdžio reikalavimų, 2021 m. liepos mėn. turėjo būti mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, ieškovui grąžinama 40 Eur (140 Eur –100 Eur) žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį tenkinus visa apimtini, ieškovui iš atsakovės priteistina 100 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.

14. Byloje patirta 21, 26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 21,26 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

1. Nutraukti ieškovo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. C., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės E. C. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Š.“, atsakovei – „C“.

3. Priteisti iš atsakovės E. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. Š., a. k(duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4. Priteisti iš atsakovės E. C., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 21, 26 Eur (dvidešimt vieną eurą, 26 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

5. Grąžinti ieškovui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Eur (keturiasdešimt eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. liepos 28 d. UAB Medicinos banke. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis įsiteisėjusiu sprendimu, asmeniui pateikus prašymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.