Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsisakymu perskaičiuoti jo senatvės pensiją, į socialinio draudimo pensijų stažą įtraukiant stažuotės laikotarpį, nurodo, kad pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Teigia, kad atsakovui pateiktoje jo charakteristikoje esantys duomenys patvirtina, jog jis ginčui aktualiu laikotarpiu realiai ir faktiškai atliko tarnybą vidaus reikalų sistemoje (būdamas statutiniu milicijos eiliniu pareigūnu palaikė viešąją tvarką) ir už tai jam buvo mokamas atlyginimas. Pažymi, kad šią charakteristiką pasirašė vyr. inspektorius S. B., o savo parašu ir herbiniu antspaudu patvirtino (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV nei viename sprendime nėra paneigę, jog mokymosi/tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu, į kurį įeina ir stažuotės laikotarpis, kai jis buvo (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos klausytojas, jis buvo statutinis pareigūnas ir jam buvo mokamas atlyginimas. Taigi, nors charakteristika nėra nurodyta Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai), 6.4 papunktyje, kaip dokumentas, kurio pagrindu gali būti įrodomi stažui prilyginami laikotarpiai, tačiau ji atitinka visus tokių dokumentų kriterijus. Vien tai, kad dokumento pavadinimas neatitinka Nuostatų 6.4 papunktyje išvardintų dokumentų, negali būti pagrindas pripažinti, jog jis nėra tinkamas, nes turi būti vertinamas tokio dokumento turinys.

Pažymi ir tai, kad jo nepertraukiamas tęstinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažas nuo 1975 m. sausio 8 d. iki 1993 m. kovo 29 d., įskaitant mokymosi/tarnybos laiką (duomenys neskelbtini) mokykloje, į kurį įeina ir stažuotės laikas, įrašytas jo darbo knygelėje. Pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio, 10 straipsnio 7 dalies, 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatas šis laikotarpis prilyginamas stažui, įgytam iki 1990 m. kovo 11 d. Nurodo, kad jo Aprūpinimo pinigais asmens kortelėje ir Atlyginimo už 1976 m. asmens kortelėje už visą mokymosi/tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį, į kurį įeina ir stažuotės laikas, yra nurodyta, kad jam buvo mokamas atlyginimas (alga), o 1980 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos viršininko įsakymu Nr. 366ms jam buvo suteiktas milicijos leitenanto laipsnis ir paskirtas jau 120 rub. dydžio atlyginimas, bei suteiktos kasmetinės eilinės apmokamos atostogos, toliau būnant klausytoju aukštojoje mokykloje.

Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 50 straipsniu, 45, 46 , 48 straipsniais, 10 straipsnio 7 dalies, 2 priedo 2.5 papunkčiu, 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP5-918, dalį jo mokymosi/tarnybos laikotarpio su atostogomis nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d., kai jis buvo (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos klausytojas, įskaitė į tarnybos ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažą. Kadangi aukščiau nurodytas mokymosi/tarnybos laikas įskaitytas į tarnybos ir senatvės pensijos stažą, pareiškėjas mano, kad stažuotės laikas, kuris įeina į likusį mokymosi/tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d. laikotarpį (duomenys neskelbtini) aukštojoje mokykloje, turi būti pripažintas jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažu, nes (duomenys neskelbtini) mokyklose mokymosi/tarnybos laikotarpis yra sudedamoji nepertraukiamo tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažo pensijai gauti dalis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentai (pvz., Tarnybos lapas), išskyrus darbo knygelę, kuriais vadovaujantis mokymosi/tarnybos nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. laikotarpis įskaitytas į jo tarnybos ir senatvės stažą, pagal savo pavadinimus taip pat nėra nurodyti Nuostatų 6.4.1 – 6.4.13 papunkčiuose, nepaisant to, buvo vertinami kaip tinkami stažui pagrįsti, tačiau šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV elgiasi priešingai, ginčijamuose sprendimuose nenurodydami jokių argumentų dėl šio dokumento netinkamumo.

Pareiškėjas, lingvistiškai aiškindamas Pensijų įstatymo (2018 m. sausio 1 d. redakcija) 50 straipsnio nuostatas, nurodo, kad įstatymų leidėjas pensijos gavėjui paliko alternatyvą pasirinkti – pateikti tik vien stažo duomenis, ar tik vien darbo užmokesčio duomenis, kurių pakanka iš naujo perskaičiuoti pensiją. Pabrėžia, kad jis atsakovui pateikė tiek dokumentus (duomenis) apie jam 4 metus, įskaitant ir už stažuotę, nuolat mokėtą atlyginimą, tiek ir duomenis dėl stažuotės, kurie yra užfiksuoti darbo knygelėje, charakteristikoje, baigiamojoje atestacijoje ir visuose kituose tarnybiniuose dokumentuose. Mano, kad charakteristika, darbo knygelė ir joje esantys įrašai prilyginami Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytiems dokumentams, patvirtinantiems darbo stažą.

Pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis tik darbo knygelės ir Tarnybos lapo duomenimis, tą patį mokymosi/tarnybos nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos laikotarpį įskaitė į I. M. tarnybos vidaus reikalų sistemoje ir invalidumo pensijos stažą.

Nurodo, kad VSDFV atsisakė pateikti atsakymą į jo 2019 m. balandžio 19 d. skunde pateiktą klausimą, kodėl I. M. laikotarpis nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1980 m. gegužės 31 d., į kuri įeina stažuotės nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d. laikas, viešosios tvarkos palaikymo laikas olimpinių žaidynių metu nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir kartu suteiktos atostogos šiam asmeniniu yra įskaityti į socialinio draudimo bendro darbo stažą, o jam ne, motyvuodama tuo, kad jis nepateikė įgaliojimo atstovauti I. M. ir nėra atstovaujamo asmens sutikimo teikti informaciją apie jo stažo apskaičiavimą, išmokas. Pareiškėjas pažymi, kad jis neprašė jokios informacijos apie I. M., o tik kėlė klausimą, kodėl esant tai pačiai faktinei situacijai, pateiktiems tiems patiems dokumentams, priimti skirtingi sprendimai. Atsakymo į šį klausimą jis negavo.

Teigia, kad nėra atsakyta ir į klausimą, ar jo darbo knygelėje padaryti įrašai nuo 1975 m. sausio 8 d. iki 1993 m. kovo 22 d. atitinka Nuostatų 6.4. papunkčio nuostatas. Fondo valdybos teiginys, kad ne visi vidaus tarnybos laikotarpiai prilyginami pensijų socialinio draudimo stažui, todėl sprendžiant dėl asmenų, tarnavusių vidaus reikalų sistemoje, pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo vertinami ne tik įrašai jų darbo knygelės apie tarnybos laikotarpius, bet ir kiti Nuostatų 6.4. papunktyje nurodytų juridinių asmenų (sistemos, kurioje asmuo tarnavo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir kt.) pateikti dokumentai (tarnybos lapas, tarnybos kortelė, įsakymai ir t. t..), yra abstraktus ir pareiškėjui nesuprantamas.

Nurodo, kad Fondo valdyba taip pat nepateikė atsakymo į jo skundo teiginius dėl VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų veiksmų 2019 m. liepos 31 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teigia, kad Fondo valdybos sprendimas (individualus administracinis aktas) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3, 6, 4, 8 straipsnų reikalavimų, nes nėra motyvuotas ir pagrįstas įstatymu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas tik dėl to, ar jo pateikti dokumentai pensijai iš naujo paskirti atitinka Nuostatų 6.4 papunkčio reikalavimus, fakto, kad jis atliko stažuotę VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV neginčija. Pareiškėjas kritiškai vertina VSDFV teiginį, (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto 1980 m. dieninių studijų klausytojų asmens sąskaitų kortelių ir įsakymų bylos Lietuvos ypatingajam archyvui saugoti neperduotos. Pažymi, kad jis baigė (duomenys neskelbtini) aukštąją mokyklą 1980 m. rugsėjo 1 d., kai šios mokyklos Vilniaus fakultetas dar nebuvo įkurtas. Taigi, minimos mokyklos Vilniaus fakultetas niekaip negalėjo Lietuvos ypatingajam archyvui perduoti nurodytų dokumentų. Visus duomenis, įsakymus, asmens korteles dėl stažo ir uždarbio bei kitus stažą įrodančius dokumentus pareiškėjas iš minimos švietimo įstaigos išreikalavo savo iniciatyva.

Atsakydama į skundo teiginius, kad jos sprendime nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl analogiškomis aplinkybėmis I. M. buvo įskaitytas stažuotės laikas į pensijos stažą, Fondo valdyba pažymėjo, kad jos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3235 pareiškėjui jau buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių jam negali būti teikiama informacija, susijusi su I. M. stažo apskaičiavimu, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą), Fondo valdyba pirmiau minėtus reikalavimus atsisakė nagrinėti, kaip pakartotinius. Be to, atkreipė teismo dėmesį, kad informacijos apie kitą asmenį neteikimas nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų.

Dėl pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme reiškiamo klausimo, kodėl priimant 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-52798 darbo knygelė nebuvo laikoma dokumentu, kurio pagrindu įrodomas ir nustatomas stažas, Fondo valdyba paaiškino, kad ne visi vidaus tarnybos laikotarpiai prilyginami stažui, todėl sprendžiant dėl asmenų, tarnavusių vidaus reikalų sistemoje, stažo apskaičiavimo vertinami ne tik įrašai jų darbo knygelėse apie tarnybos laikotarpius, bet ir kiti Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytų juridinių asmenų (sistemos, kurioje asmuo tarnavo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir kt.) pateikti dokumentai (tarnybos lapas, tarnybos kortelė, įsakymai ir t. t.). Fondo valdyba pažymėjo, jog įrašai pareiškėjo darbo knygelėje ir tarnybos kortelėje, kurios kopiją 2009 m. sausio 9 d. raštu Nr. P2-275 pateikė Lietuvos ypatingasis archyvas, buvo įvertinti priimant Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE_SP1-23614. Tuo tarpu priimant Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-52798 Fondo valdybos Vilniaus skyriuje buvo vertinami tik kartu su pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. prašymu papildomai pateikto dokumento – charakteristikos – duomenys ir papildomai gauti iš Lietuvos ypatingojo archyvo duomenys (2019 m. liepos 16 d. raštas Nr. P4-558-(4.23E)).

Atsakydamas į skundo teiginius, kad nebuvo atsakyta į klausimą dėl 2019 m. liepos 31 d. pokalbio su VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojomis ir šio pokalbio metu jam pateiktos informacijos, Fondo valdyba nurodo, kad ginčijamame sprendime pažymėjo, jog pokalbiai su klientais Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose neįrašomi, todėl ji neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjo apsilankymo 2019 m. liepos 31 d. VSDFV Vilniaus skyriuje metu jam buvo suteikta neteisinga arba jį klaidinanti informacija. Fondo valdyba kartu pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų, su kuriomis jis bendravo 2019 m. liepos 31 d. apsilankymo metu (vyriausioji specialistė N. M. ir Pensijų skyriaus patarėja E. J.), paaiškinimuose nurodytos apsilankymo skyriuje aplinkybės (bendravimas, elgesys, aplinkybių, susijusių su pareiškėjo senatvės pensijos skyrimu, aiškinimai ir kt.) skiriasi nuo pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme aprašytų aplinkybių. Kartu pažymi, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukelia VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (10.1) DV_S-52798, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Fondo valdybos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1286, o ne VSDFV Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų veiksmai (bendravimas su pareiškėju).

Pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu, kuriame, be kita ko, reiškė reikalavimą įskaityti į jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažą ir socialinio draudimo senatvės pensijos stažą (jeigu būtina, išreikalauti dokumentus iš Vidaus reikalų ministerijos ir archyvų) laikotarpį nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d., kai jis buvo klausytojas-stažuotojas (duomenys neskelbtini) skyriuje (I t., b. l. 155-162; II t., b. l. 23-30). Prie šio prašymo pareiškėjas pateikė charakteristikos kopiją su vertimu į lietuvių kalbą (I t., b. l. 163-165; II t., b. l. 31-32).

VSDFV 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. (6.3E)I-4439 pavedė VSDFV Vilniaus skyriui patikslinti pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su jo stažuote (duomenys neskelbtini) skyriuje, ir kuo skubiau kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą ir į Lietuvos Respublikos vidaus rikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyrių dėl dokumentų, patvirtinančių J. V. stažuotės (duomenys neskelbtini) skyriuje inspektoriaus pareigose laikotarpį ir tuo laikotarpiu turėtą darbo užmokestį. Gavus atsakymą, prašė spręsti dėl J. V. senatvės pensijos tikslinimo. VSDFV apie gautą atsakymą ir priimtą sprendimą prašė informuoti raštu pareiškėją (II t., b.l .21).

VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. (10.1E)DV-S-48317 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus rikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyrių su prašymu atsiųsti dokumentus, patvirtinančius J. V. stažuotę (duomenys neskelbtini) skyriuje laikotarpiu nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d., pridedant dokumentų apie tuo laikotarpiu turėtą darbo užmokestį patvirtintas kopijas. Nurodė, kad duomenys reikalingi socialinio draudimo pensijos skyrimui (II t., b. l. 92). Lietuvos Respublikos vidaus rikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyrius minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus raštą persiuntė Lietuvos ypatingajam archyvui (II t., b. l. 91-92).

Lietuvos ypatingasus archyvas 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. P4-558-(4.23E) informavo atsakovą, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vydkomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vidaus reikalų skyriaus archyviniame fonde Nr. L-4/46 saugomose 1980 m. darbuotojų asmens sąskaitų kortelių ir 1980 m. įsakymų asmeninės sudėties klausimais bylose J. V. (J. V.), gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d. asmens sąskaitų kortelių ir įsakymų apie darbą nerasta. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto 1980 m. dieninių studijų klaustytojų asmens kortelių ir įsakymų bylos Lietuvos ypatingajam archyvui saugoti neperduotos, duomenų apie J. V. (J. V.) 1980 m. kovo 12 d. – 1980 m. balandžio 17 d. gautas pajamas ir darbą nėra (II t., b. l. 94-95).

VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-52798 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos“, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo kartu su 2019 m. birželio 6 d. prašymu pateikta charakteristika Nuostatų 6.4 papunktyje nėra nurodyta kaip dokumentas, patvirtinantis asmens pensijų socialinio draudimo stažą, bei tai, kad iš Lietuvos ypatingojo archyvo nebuvo gauta dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) skyriuje laikotarpiu nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d., atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti jo pensiją pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį (II t., b. l. 89-90).

Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į Fondo valdybą su skundu, kuriame reiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-52798 ir prašė: 1) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti jo senatvės pensiją pagal nurodytus Pensijų įstatymo straipsnius ir Nuostatų reikalavimus; 2) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių stažuotės Vilniaus m. nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d. laiką įskaityti į tarnybos ir socialinio draudimo sentavės pensijos stažą; 3) atsakyti į klausimą, kodėl remiantis jo darbo knygelės įrašais tarnybos stažo VRM sistemoje, taip pat ir ypač stažuotės Vilniaus m. laikas jam nėra įskaitytas į socialinio draudimo senatvės pensijos stažą ir tarnbos stažą, o I. M. besąlygiškai mokymosi/tarnybos laikas, taip pat ir stažuotės laikas, yra įskaitytas į socialinio draudimo invalidumo/nefarbingumo pensijos stažą, remiantis jo darbo knygelėje padarytais įrašais dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje; 4) atsakyti į klausimą, kodėl priešingai nei I. M. į jo socialinio draudimo ir tarnybos pensijos stažą įskaitytas tik tarnybos laikas nuo 1980 m. gegužės 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d.; 5) atsakyti į klausimą, kodėl priimant 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-52798, darbo knygelė nelaikoma dokumentu, kurio pagrindu įrodomas ir nustatomas socialinio draudimo pensijos stažas, taip pat ir ginčo stažuotės laikotarpis; 6) nurodyti, ar jo darbo knygelė, kurioje yra įrašai (įsakymai dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo), patvirtinti VRM įgalioto atstovo antspaudu ir parašu, atitinka Nuostatų 6.4 ir 6.4.1 papunkčių reikalavimus ir laikoma dokumentu, kurio pagrindu įrodomas įrodomas ir nustatomas socialinio draudimo pensijos stažas, taip pat ir ginčo stažuotės laikotarpis. Pareiškėjas taip pat prašė Fondo valdybos į šį skundą atsakymą pateikti pagal Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 ir kt. straipsnių reikalavimus ir kartu šį skundą laikyti atskiru skundu dėl jame aprašyto 2019 m. liepos 31 d. įvykio N. M. kabinete (II t., b. l. 7-10).

Fondo valdyba 2020 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašymo, kuriame konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_­­­­S-52798 pagrįstai atsisakė įtraukti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą 1980 m. kovo 12 d. – 1980 m. balandžio 17 d. laikotarpį ir tikslinti jo senatvės pensijos dydį. Fondo valdyba šiuo sprendimu taip pat pateikė atsakymus į pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašymo 3-6 punktuose nurodytus klausimus, atkreipdama dėmesį, kad ne visi vidaus tarnybos laikotarpiai prilyginami pensijų socialinio draudimo stažui, todėl sprendžiant dėl asmenųų, tarnavusių vidaus reikalų sistemoje, pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo vertinami ne tik įrašai jų darbo knygelės apie tarnybos laikotarpius, bet ir kiti Nauostatų 6.4 papunktyje nurodytų juridinių asmenų (sistemos, kurioje asmuo tarnavo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir kt.) pateikti dokumentai (tarnybos lapas, tarnybos kortelė, įsakymai ir t. t.). Pažymėjo ir tai, kad įrašai pareiškėjo darbo knygelėje ir tarnybos knygelėje, kurios kopiją 2009 m. sausio 9 d. raštu Nr. P2-275 pateikė Lietuvos ypatingasis archyvas, buvo įvertinti priimant VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. PE SP1-236-14. Priimant 2019 m. liepos 25 d. sprendimą VSDFV Vilniaus skyriuje buvo vertinami tik kartu su 2019 m. birželio 6 d. prašymu papildomaoi pateikti dokumento – charakteristikos – duomenys (II t.; b. l. 18-22).

Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai jo pateiktą charakteristiką laiko neatitinkančia Nuostatų 6.4 papunkčio reikalavimų dokumentu. Tvirtina, kad charakteristika kartu su įrašais jo darbo knygelėje bei kitais jo pateiktais dokumentais patvirtina jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką, į kurį įeina ir stažuotė, bei tai, kad už tarnybą jam buvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad turi būti vertinamas ne dokumento pavadinimas, o jo turinys. Teigia, kad kitam asmeniui analogiškomis aplinkybės buvo įskaitytas stažuotės laikas tuo pačiu laikotarpiu į stažą pensijai skirti, todėl jam nėra suprantama, kodėl jo atžvilgiu priimtas visiškai priešingas sprendimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al-670 (toliau – Nuostatai). Asmens stažas nustatomas ir apskaičiuojamas vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsniu ir Nuostatų 6.4-6.5, 15-26 punktais. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Pensijų įstatymo 10 str. 7 d.).

Nuostatų 6.4 papunktyje nustatyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais, nurodytais Nuostatų 6.4.1. – 6.4.13 papunkčiuose. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šis dokumentų sąrašas yra baigtinis. Be to, Nuostatų 6.4 papunktyje nurodyti subjektai, kurie gali išduoti šiuos dokumentus, ir reikalavimai, kuriems turi atitikti stažą įrodantys dokumentai, pvz.: darbo knygelės, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) turi būti patvirtintos darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 papunktis; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymos turi būti patvirtintos vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (Nuostatų 6.4.4 papunktis).

Pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 50 straipsnio nuostatas, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) stažo darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir individualioji dalys nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis. Jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys pradedamos mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis, pirmos dienos.

Iš nurodytų teisės normų nuostatų darytina išvada, kad pagrindas iš naujo perskaičiuoti asmens pensiją atsiranda tada, kai yra pateikiami papildomi stažo ir (ar) stažo darbo užmokesčio duomenys (dokumentai) už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, kurie atitinka Nuostatų 6.4 papunkčio reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. kartu su prašymu Fondo valdybai kaip papildomus duomenis apie stažą, įgytą laikotarpiu nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d., pateikė charakteristiką, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) aukštosios mokyklos klausytoju-stažuotoju stažavosi (duomenys neskelbtini) skyriuje (VRS) nuo 1980 m. kovo 12 d. iki balandžio 17 d., eidamas VRV inspektoriaus pareigas, būdamas tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) skyriaus (KPS) vyriausiajam inspektoriui, milicijos kapitonui S. I. B. Charakteristiką pasirašė KPS vyriausiasis inspektorius (duomenys neskelbtini), revizavo (duomenys neskelbtini) viršininkas milicijos papulkininkas (duomenys neskelbtini). Dokumentas patvirtintas apvaliu antspaudu.

Kaip matyti, charakteristika nėra nurodyta Nuostatų 6.4 papunktyje, kaip vienas iš dokumentų, pagrindžiančių asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius. Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad ji pasirašyta įstaigos vadovo ir patvirtinta antspaudu, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Apie tai, kad charakteristika nėra dokumentas, įrodantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede nurodytus stažui prilyginamus laikotarpius pareiškėjas informuotas Fondo valdybos 2019 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4513.

Pareiškėjo skunde nurodyto argumentai, kad be charakteristikos, jo stažuotę ir už ją gautą darbo užmokestį patvirtino kiti jo VSDFV Vilniaus skyriui pateikti dokumentai – darbo knygelės įrašai, tarnybos lapas ir kt., todėl atsakovas nepagrįstai stažuotės laiko neįskaitė į jo stažą pensijai gauti, yra nepagrįsti, kadangi remiantis bylos duomenimis atsakovas šiuos dokumentus jau įvertino pareiškėjui skirdamas pensiją 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu. Duomenų, kad šis sprendimas buvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Šiuo gi atveju buvo vertinami tik pareiškėjo 2019 m. birželio 6 d. pateikti papildomi stažo ir (ar) stažo darbo užmokesčio duomenys už laikotarpį nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d.

Taigi, tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek Fondo valdyba ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad pagal Pensijų 50 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją, remiantis 2019 m. birželio 6 d. kartu su prašymu pateikta charakteristika, bei nesant kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo darbą (stažuotę) laikotarpiu nuo 1980 m. kovo 12 d. iki 1980 m. balandžio 17 d.

Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu Fondo valdybos sprendimu, be kita ko, grindžia ir tuo, kad Fondo valdyba neatsakė į jo 2020 m. sausio 28 d. prašyme keliamus klausimus, dėl ko šis sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3, 8 straipsnių reikalavimų.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. prašyme Fondo valdybai pareiškėjas klausė, kodėl remiantis jo darbo knygelės įrašais dėl tarnybos stažo VRM sistemoje, tame tarpe ir, ypač, stažuotės laikas Vilniaus m., jam nėra įskaitytas į stažą, o I. M. yra įskaitytas. Pareiškėjas taip pat klausė, kodėl jam stažuotės laikas nėra įskaitomas, kai tuo tarpu I. M. laikotarpis nuo 1980 m. gruodžio 31 d. iki 1980 m. rugsėjo 1 d. ir stažuotės laikas įskaitytas į šio asmens stažą.

Ginčijamame sprendime Fondo valdyba pareiškėjui paaiškino, kad Fondo valdybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-3235 jam jau buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių jam negali būti teikiama informacija, susijusi su I. M. stažo apskaičiavimu, todėl, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą), pirmiau minėtus reikalavimus atsisakė nagrinėti, kaip pakartotinius.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. prašyme klausė, kodėl priimant 2019 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.1) DV S-52798 jo darbo knygelė nebuvo laikoma dokumentu, kurio pagrindu įrodomas ir nustatomas stažas.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. prašyme taip aprašė lankymosi VSDFV Vilniaus skyriuje 2019 m. liepos 31 d. aplinkybes. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl N. M. nepagarbaus ir neetiško elgesio. Nurodė, kad N. M. kabinete nebuvo nei vienos kėdės lankytojams/interesantams prisėsti, tačiau jam buvo pasiūlyta prisėsti ir apsvarstyti jo klausimą dėl charakteristikos. Be to, N. M. jo akivaizdoje reiškė pretenzijas savo pavaldinei, o jam nurodė, kad, jei jis nebūtų rašęs skundų, jam taip pat būtų įskaitytas stažas, kaip ir I. M.

Kaip matyti iš ginčijamo Fondo valdybos sprendimo, ji įvertino pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme nurodytas aplinkybes „dėl 2019 m. liepos 31 d. įvykio N. M. (ir kt.) kabinete“. Fondo valdyba paaiškino pareiškėjui, kad pokalbiai su klientais Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose neįrašomi, todėl teigti, kad pareiškėjo apsilankymo 2019 m. liepos 31 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje metu jam buvo suteikta neteisinga arba jįklaidinanti informacija, neturi pagrindo. Fondo valdyba pažymėjo ir tai, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų, su kuriomis pareiškėjas bendravo 2019 m. liepos 31 d. (vyriausioji specialistė N. M. ir Pensijų skyriaus patarėja E. J.), paaiškinimuose nurodytos jo apsilankymo skyriuje aplinkybės (bendravimas, elgesys, aplinkybių, susijusių su pareiškėjo senatvės pensijos skyrimu, aiškinimai ir kt.) skiriasi nuo pareiškėjo 2020 m. sausio 28 d. prašyme aprašytų aplinkybių.