Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos A. B. atstovui advokatui Tomui Bukeliui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vitalijai Nagrockytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir K. B. dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (el. b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015 m. liepos 9 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-467, 2015 m. spalio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) sprendimą Nr. 68-182 ir 2016 m. sausio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimo Nr. S-6(7-260/2015) dalį, kuria liko nepanaikinti mokesčių administratoriaus nurodyti sumokėti mokesčiai, baudos ir delspinigiai.

Pareiškėja nurodė, kad, atlikus mokestinį patikrinimą, skundžiamais sprendimais jai buvo apskaičiuotos papildomos mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) sumos, šių mokesčių delspinigiai ir baudos. Paaiškino, kad mokesčių administratorius nusprendė, kad ji su sutuoktiniu K. B. 2009 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu gavo 367 501 Lt kitų pajamų iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo pateiktose GPM deklaracijose, tačiau pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius neteisingai nustatė lėšų likutį 2009 m. sausio 1 d., nepagrįstai padidino vartojimo išlaidas iki statistinio vidurkio 2011 m. ir neįskaitė dalies pajamų, gautų 2011–2012 m. bei neįvykdė pareigos pagrįsti apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjos teigimu, prie mokesčių administratoriaus apskaičiuoto 296 432 Lt likučio 2009 m. sausio 1 d. turėtų būti pridėtas skirtumas tarp deklaruojamos namo statybos kainos ir mokesčių administratoriaus nustatytos namo statybos vertės, t. y. 293 895 Lt. Be to, mokesčių administratorius nepagrindė skaičiavimais savo teiginių dėl vartojimo išlaidų 2001–2008 m. Pabrėžė, jog 27 242 Lt suma, kurią K. B. sumokėjo 2007–2008 m. UAB „Arevita“ už elektros darbus, atliktus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl į šia sumą taip pat turėtų būti atsižvelgta. Pareiškėjos skaičiavimais, likutis 2009 m. sausio 1 d. turėjo būti nustatytas ne mažesnis kaip 617 569 Lt. Be to, mokesčių administratorius neteisingai įvertino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos išlaidas 2004–2008 m. Pasak pareiškėjos, minėto namo ir kiemo statinių statybai ji su sutuoktiniu išleido apie 568 500 Lt, iš jų apie 290 000 Lt sudarė statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos. Namą statė savo šeimos reikmėms, todėl negalėjo numanyti, kad namo statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai gali būti reikalingi ateityje, todėl mokesčių administratorius neteisėtai reikalavo pateikti įrodymus apie namo statybos metu patirtas išlaidas, kurių teisės aktais neįpareigoja apskaityti, saugoti ir turėti, bei nepagristai nusprendė, kad pareiškėja nebendradarbiauja ir pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 70 str. 1 d., kurios pagrindu gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą apskaičiavo taikydamas grynosios vertės metodą. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius turėjo galimybę nustatyti mokestinę prievolę įprastine tvarka, be to, nepagrįstai taikydamas MAĮ 70 str. 1 d., pažeidė pareigą parinkti protingumo kriterijus atitinkantį metodą. Nurodė, kad mokesčių administratorius parinko keletą ginčo gyvenamojo namo statybos kaštų variantų, t. y. pareiškėjos deklaruotas patirtų išlaidų dydis, UAB „Audomaras“ lokalinėje sąmatoje nurodyta statybų kaina pridėjus prie jos gerbūvio objektų atkūrimo kaštus bei 2009 m. kadastro duomenyse pateiktus duomenis apie statybinę vertę, apskaičiuotą atkuriamųjų kaštų metodu, pagal UAB „Sistela“ 2009 m. kainynus, ir išvedė jų aritmetinį vidurkį. Tačiau UAB „Audomaras“ lokalinė sąmata buvo pradinis bendrovės pasiūlymas, nuo kurio prasidėjo derybos. Ši lokalinė sąmata buvo taisyta, o teikiant šią sąmatą bankui, ji buvo kaip maksimalių išlaidų orientyras. Tuo tarpu 1 344 170 Lt vertė, suskaičiuota pagal 2009 m. UAB „Sistela“ kainynus akivaizdžiai pažeidžia protingumo kriterijų. Atkreipė dėmesį, jog statybos darbai vyko 2004–2007 m., tačiau buvo pritaikytos 2009 m. kainos. Be to, pareiškėja nesutinka, kad gerbūvio įrengimo darbai priskiriami tik 2007 m. laikotarpiui, nors šie darbai buvo vykdomi per visą namo statybos laikotarpį.

Pareiškėjos manymu, mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 68 str. 1 d., nes realiai mokestinis patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį net nuo 2001 m. Be to, paskaičiuodamas šeimos vartojimo išlaidas 2001–2008 m., pažeidė MAĮ 67 str., nes nepagrindė savo išvados skaičiavimais. Atkreipė dėmesį, kad apyvarta banko sąskaitose buvo daug didesnė nei atsakovės nurodytos sumos. Dalis lėšų iš bankų sąskaitų būdavo išgryninama ir naudojama statybos reikmėms, tačiau esant tik bendram teiginiui apie atliktą pajamų ir išlaidų analizę, pareiškėja negali pateikti jokių konkrečių pastabų, nes nežino, kurios konkrečiai sumos mokesčių administratoriaus buvo konstatuotos kaip vartojimo išlaidos. Pabrėžė, kad pareiškėjos sutuoktinio 27 242 Lt mokėjimai UAB „Arevita“ buvo skirti apmokėti už elektros darbus ginčo name, tačiau nėra aišku, ar mokesčių administratorius šias sumas priskyrė prie 2004–2008 m. vartojimo išlaidų.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo netinkamai nustatytos vartojimo išlaidos 2011 m. ir iš UAB „Aquajazz“ gautos pajamos. Pažymėjo, kad turėtų būti vadovaujamasi 2011 m. banko sąskaitų išrašų analizės metu nustatyta vartojimo išlaidų suma, be to, į 2011–2012 m. pajamas įtrauktos iš UAB „Aquajazz“ gautos pajamos pagal skolų perkėlimo sutartis. Pareiškėjos nuomone, kadangi mokesčių administratorius neteisingai nustatė lėšų likutį 2009 m. sausio 1 d., todėl neteisingai priskyrė dalį 2009–2011 m. lėšų kaip gautas iš mokesčių administratoriui nežinomų ir nenustatytų šaltinių. Nurodė, kad patikrinimo akte nėra detalizuota, už kokį laikotarpį buvo priskaičiuoti delspinigiai, nei nuo kokių sumų jie skaičiuojami, taip pat nenurodytas pats priskaičiuotų delspinigių dydis, todėl laikytina, kad mokesčių administratorius nepagrindė apskaičiuotų delspinigių dydžio, kaip reikalauja MAĮ 67 str.

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 162–173).

Nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar pareiškėja 2009–2012 m. mokestiniu laikotarpiu turėjo pakankamai teisėtais ir apmokestintais pajamų gavimo šaltiniais pagrįstų pajamų savo turėtoms išlaidoms pagrįsti. Pažymėjo, kad išanalizavus pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamas bei išlaidas buvo nustatyta, kad sutuoktinių turėtas piniginių lėšų likutis tikrinamojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2009 m. sausio 1 d. buvo 296 432 Lt. Didžiausią reikšmę nustatant ne banke turėtą grynųjų pinigų likutį turėjo pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2004–2007 m. laikotarpiu patirtos išlaidos gyvenamojo namo statybai. Kadangi pareiškėja su sutuoktiniu nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti statybai sunaudotų medžiagų bei statybos darbams atlikti patirtas išlaidas, pareiga bendrauti su mokesčių administratoriumi buvo vykdoma formaliai, todėl gyvenamojo namo statybos išlaidos buvo nustatytos vadovaujantis MAĮ 70 str. pritaikius grynosios vertės metodą. Buvo parinkti šie duomenų šaltiniai: pareiškėjos nurodytas išlaidų dydis, UAB „Audomaras“ lokalinėje sąmatoje nurodytas dydis su aplinkos gerbūvio darbais, apskaičiuotais pagal UAB „Sistela“ sudarytus kainynus, VĮ Registrų centras pateikti duomenys apie statybinę vertę, UAB „Sistela“ sudarytų kainynų pagrindu apskaičiuota statybinė vertė. Patikrinimo metu padaryta išvada, jog sutuoktiniai 2004–2007 m. laikotarpiu gyvenamojo namo su aplinkos gerbūvio objektais statyboms patyrė 862 395 Lt išlaidų. Pabrėžė, jog MAĮ 68 str. 1 d. apribojimai nereiškia, jog mokesčių administratorius, atlikdamas mokesčių mokėtojo kontrolės veiksmus, neprivalo tinkamai įvertinti iki tikrinamojo laikotarpio nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Vertindamas sutuoktinių šeimos piniginių lėšų (grynųjų ir banko) likučio realumą tikrinamojo laikotarpio pradžioje, mokesčių administratorius privalėjo įvertinti ir iki tikrinamojo laikotarpio pradžios visas žinomas aplinkybes, galėjusias turėti įtakos piniginių lėšų likučiui. Atkreipė dėmesį, jog mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas, t. y. saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus. Tai, kad mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka yra pateikęs atitinkamas deklaracijas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad mokėtojo pareigos įvykdytos tinkamai, jeigu mokesčių mokėtojas nepagrindžia juridinę galią turinčiais dokumentais atitinkamų deklaruotų sumų susidarymo. Vertinant šeimos vartojimo išlaidas iki tikrinamojo laikotarpio pradžios buvo nustatyta, kad 2006–2008 m. per banką vartojimo išlaidos ženkliai viršijo statistines vartojimo išlaidas, todėl, vadovaujantis MAĮ 8 str. 3 d. nuostatomis, pripažinta, kad sutuoktiniai 2001–2005 m. vartojimo išlaidoms išleido Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas, o 2006–2008 m. – pagal banko sąskaitų išrašus nustatytą išlaidų sumą.

VMI paaiškino, kad sutuoktinių mokestinės prievolės už 2009–2012 metus apskaičiuotos vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 d. nuostatomis, pritaikius išlaidų metodą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą visa apimtimi (II t., el. b. l. 1).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje pareiškėja, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai nurodyta sumokėti papildomas GPM, PSDĮ ir su jais susijusias sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos GPM ir PSDĮ apskaičiavimo bei deklaravimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-295 (MGK byla, I t., b. l. 156–184), vadovaudamasi MAĮ 70 str. 1 d., apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas sumas: 8 378,71 Eur GPM ir 1 822 Eur PSDĮ. Šios sumos buvo apskaičiuotos Kauno AVMI konstatavus, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu K. B. per 2009–2011 m. gavo iš viso 36 7501 Lt kitų pajamų iš nenustatytų, mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių nedeklaravo pateiktose GPM deklaracijose. Minėtos pajamos buvo priskirtos B klasės pajamoms ir nuo jų paskaičiuotas GPM bei PSDĮ.

Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2015 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-467, be to, šiuo sprendimu pareiškėjai nurodyta sumokėti ir 3 998,03 Eur GPM delspinigių, 1 027,06 Eur PSDĮ delspinigių bei 30 proc. dydžio 2 513,61 Eur GPM baudą ir 546 Eur PSDĮ baudą (MGK byla, I t. b. l. 82–105).

Pareiškėja Kauno AVMI sprendimą apskundė atsakovei, tačiau VMI 2015 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 68-182 skundžiamą Kauno AVMI sprendimą patvirtino (MGK byla, I t., b. l. 38–46). MGK 2016 m. sausio 4d. sprendimu Nr. S-6(7-260/2015) pareiškėjos skundo taip pat netenkino, tačiau iki 10 proc. sumažino pareiškėjai paskirtas GPM ir PSDĮ baudas (MGK byla, IV t., 139–157).

Kaip minėta, papildomi mokesčiai pareiškėjai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 str. ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), konstatavus, kad pareiškėja 2009–2011 m. gavo atitinkamas sumas pajamų iš nežinomų šaltinių, nuo kurių neapskaičiuotas GPM ir PSDĮ.

Pažymėtina, kad MAĮ 70 str. nustato vieną iš specialių mokesčių apskaičiavimo būdų – kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, detaliau nurodytos Taisyklių 4 p. Vienas iš tokių pagrindų, nustatytas Taisyklių 4.1 p. – kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais.

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė mokesčių administratoriui konstatuoti, jog pareiškėja patyrė daugiau išlaidų nei deklaravo pajamų, t. y. 2009–2011 m. gavo pajamas iš nežinomų šaltinių, buvo ta, jog, mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiškėja su sutuoktiniu 2009 m. sausio 1 d. turėjo ne didesnę nei 296 432 Lt piniginių lėšų sumą, nors pareiškėjos teigimu, ši suma buvo ne mažesnė kaip 617 569 Lt. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas šią sumą, rėmėsi aplinkybe, kad 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ir jos sutuoktinis neturėjo piniginių lėšų ne banke, nes 2005 m. balandžio 22 d. pateiktoje Vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje 2003 m. gruodžio 31 d. piniginės lėšos nebuvo deklaruotos, o atlikus pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuo 2004 iki 2008 m. gautų pajamų ir patirtų išlaidų, tarp kurių ir išlaidos gyvenamojo namo statyboms, analizę buvo nustatyta, kad sutuoktiniai 2009 m. sausio 1 d. galėjo ne banke turėti 291 176 Lt.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su VMI argumentais, kad MAĮ 68 str. 1 d. nustatytas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms. Tačiau MAĮ 68 str. 1 d. nustatytas terminas mokesčiams perskaičiuoti turi suteikti stabilumo mokestiniams teisiniams santykiams, todėl net ir protingas, rūpestingas mokesčių mokėtojas, suprasdamas, kad mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė neribotą laiką tikrinti asmenį, gali pagrįstai tikėtis, jog jam nereikės neribotą laiką kaupti savo pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi tai, kad pareiškėja negalėjo pateikti visų jos išlaidas ir pajamas pagrindžiančių dokumentų už vėlesnius nei einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, negali būti traktuojama kaip nebendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi ar netinkamas pareigos tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus vykdymas. Taigi Kauno AVMI šiuo atveju nepagrįstai teigė, kad pareiškėja, nepateikdama iki 2009 m. turėtas pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pažeidė minėtas mokesčių mokėtojo pareigas.

Kadangi pagal Taisyklių 4.2 p. bendradarbiavimo pareigos nevykdymas sudaro pagrindą taikyti mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, ginčo atveju gyvenamojo namo statybos išlaidoms apskaičiuoti Kauno AVMI pritaikė MAĮ 70 str. Tačiau teismas pažymi, kad MAĮ 70 str. 1 d. nuostata reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymą, bet nėra skirta nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju MAĮ 70 str. buvo pritaikytas apskaičiuoti ne tik tikrinamo laikotarpio pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidas, o remiantis šių skaičiavimų rezultatais nuspręsta apmokestini pareiškėją dar kartą taikant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Taigi darytina išvada, kad mokestinės prievolės pareiškėjai buvo skaičiuojamos netinkamai.

Be to, teismo vertinimu, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjos 2009 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutį, padarė ir kitų pažeidimų, dėl kurių šis likutis nustatytas neteisingai.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius gyvenamojo namo su aplinkos sutvarkymo darbais statybos išlaidų 862 395 Lt sumą nustatė pagal aritmetinį vidurkį tarp mokesčių mokėtojų nurodytos gyvenamojo namo statybos išlaidų sumos (568 500 Lt), UAB „Audomaras“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos ir UAB „Sistela“ apskaičiuotų gerbūvio darbų statybos vertės (724 679 Lt), UAB „Sistela“ sudarytus kainynus nustatytos atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumos (812 231 Lt) ir nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodytos gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumos (1 344 170 Lt).

Teismo vertinimu, tokiu būdu apskaičiuota statybos išlaidų vertė neatitinka protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių administratorius nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas faktiškai buvo baigtas statyti 2007 m., tačiau vienu iš namo statybos išlaidų įvertinimo šaltinių pasirinko nekilnojamojo turto kadastro duomenyse nurodytą gyvenamojo namo atkūrimo kaštų (statybinės vertės) sumą (1 344 170 Lt), kuri apskaičiuota pagal 2009 m. galiojusius Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus (NKT 2009), parengtus UAB „Sistela“, pagal vidutines statybos medžiagų ir darbų rinkos kainas Lietuvoje, statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SVN), patvirtintus vietovės pataisos koeficientus bei VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintus masinio vertinimo dokumentus. Tai reiškia, kad minėta 1 344 170 Lt suma nustatyta remiantis kito laikotarpio, nei vyko statyba, duomenimis. Be to, kadastro duomenyse užfiksuota atkūrimo kaštų (statybinės vertės) suma apskaičiuota pritaikius pataisos koeficientą pagal vietovę, nors šiuo atveju apskaičiuojant statybos išlaidų vertę nėra reikšminga, kokioje vietovėje yra pastatytas gyvenamasis namas. Pažymėtina, kad namo buvimo vieta gali būti svarbi rinkos kainai nustatyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1 344 170 Lt atkūrimo kaštų (statybinės vertės) suma yra ženkliai didesnė už remiantis informacijos šaltiniais apskaičiuotas sumas, taigi mokesčių administratorius, be kita ko, remdamasis minėta verte, nepagrįstai padidino pareiškėjos išlaidų gyvenamojo namo statybai sumą. Teismo vertinimu, tiksliausiai pareiškėjos patirtos išlaidos statybos darbams galėjo būti įvertintos nustačius, kada ir kokie statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kiek rinkos sąlygomis tuo metu būtų galėję kainuoti analogiški statybos darbai ir medžiagos. Iš mokesčių administratoriaus sprendimų nėra matyti, kad toks įvertinimas apskritai būtų neįmanomas, tuo labiau, kad mokestinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys nustatyti ar iš dalies nustatyti statybos darbų atlikimo laikotarpius, statybų kiekius, sunaudotas medžiagas (pvz., statinio projektas, UAB „Audomaras“ sudaryta sąmata, turto apžiūrėjimo ir nustatymo dokumentai, kadastrinių matavimų duomenys, pripažinimo tinkamu naudoti aktas, UAB „Audomaras“ atliktų darbų dokumentai). Mokestinio patikrinimo metu surinkus duomenis apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio patirtas išlaidas gyvenamojo namo statybai (jų dalį), į jas taip pat turėtų būti atsižvelgiama, kadangi tai yra tiesioginiai ir svarbiausi duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtų išlaidų gyvenamojo namo statybai dalies dydį, tokių išlaidų susidarymo momentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus atliktas gyvenamojo namo (su aplinkos gerbūvio objektais) statybos išlaidų sumos apskaičiavimas, kuris yra esminis piniginių lėšų likučiui 2009 m. sausio 1 d. sumai apskaičiuoti, neatitinka protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimus ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio metu iš naujo atlikti gyvenamojo namo statybos išlaidų apskaičiavimą.

Pastebėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjos sutuoktinis K. B. teismui pateikė gyvenamojo namo dalies statybos metu atliktų statybos darbų sąnaudų apskaičiavimą, atliktą UAB „Skena“ kvalifikuotų specialistų, kuriame nurodyti duomenys apie 2005–2007 m. UAB „Audomaras“ ir kitų rangovų atliktus statybos darbus rangos būdu bei sudarytos lokalinės sąmatos siekiant įvertinti ūkio būdu atliktų darbų vertę (II t.. el. b. l. 10–27). Pagal UAB „Skena“ pateiktą išvadą, darbų, atliktų ūkio būdu, statybinių darbų vertė sudaro 81 406,43 Eur. Taigi pakartotinio patikrinimo metu šie duomenys turėtų būti įvertinti.

Iš patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius 2006–2008 m. pareiškėjos ir jos sutuoktinio vartojimo išlaidas apskaičiavo pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio bankų sąskaitų išrašus. Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius tiksliai nepagrindė, kokias išlaidas, nurodytas bankų sąskaitose, įtraukė į vartojimo išlaidas, dėl to ji negali įvertinti, ar teisingi mokesčių administratoriaus apskaičiavimai. Pareiškėja kaip pavyzdį pateikia 2007–2008 m. išlaidas UAB „Arevita“ už elektros darbus, atliktus gyvenamajame name ir teigia nežinanti, ar šios išlaidos buvo priskirtos prie vartojimo išlaidų. Pažymėtina, kad nei patikrinimo akte, nei jo prieduose, nei kitoje mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra detalizuota, kokios bankų sąskaitų išrašuose nurodytos 2006–2008 m. išlaidos buvo įtrauktos į vartojimo išlaidas, kaip buvo apskaičiuota jų suma. Tai vertintina kaip mokesčių administratoriui taikomo reikalavimo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas pažeidimu (MAĮ 67 str.), kuris kliudo pareiškėjai efektyviai naudotis teise į teisinę gynybą ir kuris taisytinas pakartotinio patikrinimo metu.

Teismas taip pat sutinka su pareiškėja, kad nenuoseklus mokesčių administratoriaus 2009–2012 m. pareiškėjos vartojimo išlaidų apskaičiavimo būdas, kai laikotarpiais, kada pareiškėjos ir jos sutuoktinio vartojimo išlaidos pagal bankų sąskaitas būdavo didesnės nei nurodytos paaiškinime, išlaidos buvo skaičiuojamos pagal bankų sąskaitų duomenis, o pagal bankų sąskaitų išrašus nustačius mažesnes išlaidas nei nurodytos paaiškinimuose, buvo taikoma didesnė paaiškinimuose nurodyta suma, neatitinka MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintų protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, iš skundžiamų sprendimų, nėra pakankamai aišku, kodėl apskaičiuojant pareiškėjos 2011–2012 m. pajamas, nebuvo įtrauktos iš UAB „Aquajazz“ gautos pajamos pagal skolų perkėlimo sutartis, taigi atliekant pakartotinį mokestinį patikrinimą turi būti atsižvelgta ir į šias teismo pastabas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies – skundžiami sprendimai naikintini ir Kauno AVMI pavedama atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2015 m. liepos 9 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-467, 2015 m. spalio 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-182 ir 2016 m. sausio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-6(7-260/2015).

Įpareigoti Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti pakartotinį pareiškėjos A. B. mokestinį patikrinimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.