- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- eI2-1267-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03725-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- UAB "Pubas ir ko"
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pubas ir ko“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo taikyti ekonominę sankciją (baudą) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Pubas ir ko“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. ATK2-161/19 taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.
Nurodo, kad nesutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjos įrašas „Šiandien sugalvojau akciją irgi padaryt. Visų akcijų, kurių darėme finalas :) Merginoms gėrimai nemokamai (2 pirmi), vaikinams two 4 one. Slaptažodis prie baro: Myliu šitą barą:)“, kuomet taip pat pateikta foto nuotrauka, kurioje matosi durys su užrašu „Vytauto76“, socialiniame tinkle Facebook yra laikytinas alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme.
Pareiškėja cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką byloje (LVAT išplėstinės kolegijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimas adm. byloje Nr. eA-914-525/2016, LVAT 2019 m. vasario 27 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-242-822/2019, LVAT 2018 m. spalio 10 d. sprendimas adm. byloje Nr. eA-1420-525/2018) ir nurodo, kad šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar tekstinis įrašas pareiškėjos socialinio tinklo paskyroje laikytinas reklama, jeigu reklama – tai, ar alkoholio, jeigu alkoholio reklama – tai konkrečiai kokių alkoholinių gėrimų reklama. Taip pat būtina nustatyti jos atlygintinumo požymį.
Pažymi, kad ginčo tekstinis įrašas, kurį sukūrė pareiškėja, buvo paskelbtas ribotos prieigos Facebook paskyroje „76vytautostreet“. Asmeninės virtualios pareiškėjos skelbimų lentos turinys matomas tik prie paskyros prijungtiems pareiškėjos „draugams“ arba specialiai joje apsilankius. Todėl teigti, kad ginčo tekstinis įrašas ir jo paskelbimo būdas atitinka abu reklamos požymius, nėra jokio pagrindo. Pažymi, kad reklamos neužsakė, jos niekas nepagamino, niekur specialiai netransliavo. Tekstiniu įrašu pareiškėja tik priminė sekėjams apie savo egzistavimą ir kad bare, be kita ko, vis dar prekiaujama gėrimais.
Nurodo, kad tekstinis įrašas nėra alkoholio reklama, nes šiuo įrašu vartotojai nėra skatinami įsigyti ar vartoti alkoholinius produktus. Be to, tekstas paskelbtas ne specialiomis reklamai skirtomis priemonėmis.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (e.b.l. 22–26). Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas skleidė savo paskyroje nustatyto turinio tekstinę informaciją, ši informacija buvo pasiekiama viešai. Nors pareiškėjas tvirtina, kad tekstinė informacija buvo prieinama tik riboto skaičiaus vartotojams, tačiau tai, Departamento nuomone, alkoholio reklamos pažeidimo sudėties nepaneigia.
Pažymi, kad Departamentas neinkriminavo Pareiškėjui išorinės alkoholio reklamos pateikimo, todėl Departamentas nesutinka su papildomai įrodinėtinomis aplinkybėmis dėl išorinių reklamos priemonių požymių. Reikalavimai išorinei alkoholio reklamai buvo įtvirtinti Įstatymo 29 str. 4 ir 5 p. redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šios sąvokos buvo panaikintos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus absoliučiam alkoholio reklamos draudimui. Nepaisant pakitusio teisinio reguliavimo, teigia, kad alkoholio reklamos sąvokos aiškinimas, kuris suformuotas LVAT praktikos ir Konstitucinio teismo jurisprudencijos, turėtų išlikti toks pats. Tačiau Departamentas nesutinka su alkoholio reklamos interpretacija – tokia, kokią ją pateikia pareiškėja. Pareiškėja cituoja teismo sprendimus, o vėliau juos netiksliai ir neteisingai aiškina. Suformuota nuoseklia LVAT praktika nagrinėjamoje byloje įrodinėtini šie privalomi alkoholio reklamos elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla.
Pirmojo alkoholio reklamos elemento egzistavimą patvirtina aplinkybės, jog vidutinis vartotojas, įvertinęs pateiktą tekstinę informaciją, kurioje aiškiai nenurodyta, kad akcija taikoma tik nealkoholiniams gėrimams, susidarys įspūdį, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje taikoma akcija alkoholiniams gėrimas (arba ir alkoholiniams gėrimams): merginoms 2 pirmi gėrimai nemokamai, vaikinams du už vieno kainą. Vidutinis vartotojas, įvertinęs pateiktą tekstinę informaciją iš pirmo įspūdžio ją sies su alkoholiniu gėrimu. Pažymėtina, kad vidutinis vartotojas bare, kuriame siūloma akcija gėrimams, pirmiausia ją sies su alkoholiniais gėrimais, nes jo supratimu didžioji dalis asortimento baruose yra alkoholiniai gėrimai. Pateikiama informacija apie akciją vidutiniam vartotojui sukelia teigiamas emocijas ir suponuoja naudą įsigyjant alkoholinius gėrimus pigiau, todėl skatins atvykti jį į pareiškėjos barą ir įsigyti alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu pareiškėja viešina informaciją apie save, kaip įmonę, prekiaujančia alkoholiniais gėrimais. Toks pareiškėjos viešojo maitinimo vietos kaip baro, kuriame prekiaujama gėrimais (įskaitant ir alkoholinius gėrimus) žinomumo didinimas, skatina įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus (arba ir alkoholinius gėrimus).
Antrojo alkoholio reklamos elemento egzistavimą patvirtina aplinkybės, jog tokie pareiškėjos veiksmai tiesiogiai susiję su pareiškėjos ūkine, finansine ir komercine veikla, kadangi bare parduodant alkoholinius gėrimus, didinama finansinė nauda pareiškėjai. Nustačius abiejų alkoholio reklamos elementų egzistavimą, konstatuotinas alkoholio reklamos draudimo pažeidimas.
Pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių ir būdų, kuriais negalima skleisti alkoholio reklamos. Priešingai nustatė, kad bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija gali būti alkoholio reklama. Socialinio tinklapio paskyros, kuriomis naudojasi ūkio subjektai nelaikytinos įmonės interneto svetainėmis, todėl pateikta informacija, atitinkanti alkoholio reklamos apibrėžimą, laikytina alkoholio reklama. Be to, socialiniuose tinklapiuose jų nariai įmonių skelbiamą informaciją apie alkoholinius gėrimus gali dalintis, ją skleisti savo kontaktams ir pan., tokiu būdu šią informaciją gautų kiti vartotojai nepriklausomai nuo jų valios ar noro (pvz., vienam iš draugų pasidalinus tam tikru įmonės pranešimu ar foto nuotrauka, pasinaudojus pamėgimo funkcija ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr.ATK2-161/19, kuriuo nuspręsta taikyti UAB „Pubas ir ko“ ekonominę sankciją (2 896 Eur baudą) už galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą (toliau – Nutarimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėja, kuri turi išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. EA-10-(18), išduota 2018 m. rugpjūčio 23 d., pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavus, nes atliko tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. 20.12 val. pareiškėjai priklausančioje socialinio tinklo Facebook paskyroje „76vytautostreet“ (toliau – paskyra) patalpintame įraše pateikiama tekstinė informacija: „Šiandien sugalvojau akciją irgi padaryt. Visų akcijų, kurių darėme finalas :) Merginoms gėrimai nemokamai (2 pirmi), vaikinams two 4 one. Slaptažodis prie baro: Myliu šitą barą:)“, prie kurios taip pat pateikta foto nuotrauka, kurioje matosi durys su užrašu „Vytauto76“, už ką pareiškėjai skirta 2 896 eurai bauda.
Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama.
Kaip teisingai nurodo atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant AKĮ įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, konstatuota, kad šią sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju, šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-398/2013). Kiti pareiškėjo atstovo nurodomi reklamos požymiai nesudaro būtinųjų jos elementų tam, kad reklama būtų pripažinta alkoholio reklama AKĮ 2 str. 10 dalies prasme. Pagal galiojantį AKĮ alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.
Aiškindamas AKĮ 29 straipsnyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Tad galiojantis alkoholio reklamos draudimas apima bet kokios formos skleidžiamą informaciją, jie ji susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji tik priminė sekėjams apie tai, kad bare prekiaujama gėrimais. Vartotojai nebuvo skatinami įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Atsakovas ginčijamame nutarime nurodo, kad vidutinis vartotojas bare, kuriame siūloma akcija gėrimams, pirmiausia ją sies su alkoholiniais gėrimais, nes jo supratimu didžioji dalis asortimento baruose yra alkoholiniai gėrimai. Pateikiama informacija apie akciją vidutiniam vartotojui suponuoja naudą įsigyjant alkoholinius gėrimus pigiau, todėl skatins atvykti jį į pareiškėjos viešojo maitinimo vietą ir šiuos gėrimus įsigyti. Tokiu būdu pareiškėja viešino informaciją apie save, kaip įmonę prekiaujančia alkoholiniais gėrimais. Toks pareiškėjos viešojo maitinimo vietos - baro, kuriame prekiaujama gėrimais (įskaitant ir alkoholinius gėrimus) žinomumo didinimas, skatina įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus (arba ir alkoholinius gėrimus). Tokie pareiškėjos veiksmai tiesiogiai susiję su pareiškėjos ūkine, finansine ir komercine veikla, kadangi bare parduodant alkoholinius gėrimus, didinama finansinė nauda įmonei.
Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai, kad įrašas paskelbtas Facebook paskyroje, kad tekstas paskelbtas ne specialiomis priemonėmis ir reklamai nepritaikytinomis priemonėmis, yra teisiškai nereikšmingi, konstatuojant galiojančios redakcijos AKĮ 29 str. 1 dalies pažeidimą. Pareiškėja įrašą paskelbė paskutinio vasaros mėnesio vakare, kada žmonės vakarais yra linkę lankytis kavinėse, baruose. Be to pareiškėjos, kaip baro įstaigos, įraše vartojame žodžiai „akcija“ ir „gėrimai“ vidutiniam vartotojui pirmiausia asocijuojasi su alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja turi jai išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl pareiškėjos skunde nurodomi teiginiai, kad pareiškėja siekė priminti sekėjams apie tai, kad bare prekiaujama gėrimais, tik patvirtina, o nepaneigia, kad pareiškėja tokiu įrašu socialiniame tinkle Facebook (kaip reklamos forma) siekė pritraukti daugiau vartotojų, kad pastarieji įsigytų alkoholinių gėrimų, pasidalintų šia žinute su kitais vartotojais. Pareiškėja atsakovui 2019 m. rugsėjo 7 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad vartotojai buvo vaišinami tik nealkoholiniais gėrimais, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. ji vaišino vartotojus, kaip nurodo, nemokamai nealkoholiniais gėrimais ir kad aptariama reklama socialiniame tinkle buvo gėrimų, išskyrus alkoholinius gėrimus, reklama, nepatenkanti į AKĮ 29 str. 1 dalyje įtvirtintą draudimą.
Pareiškėjo skunde pateikiama teismo praktikos išaiškinimai nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi nurodomose LVAT nutartyse ir šioje byloje nesutampa faktinės ginčo aplinkybės: pareiškėjos nurodomose LVAT 2019 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje eA-242-822/2019, ir 2018 m. spalio 10 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018, buvo tiriama užsakomoji reklama žurnale ir jos atitiktis ankstesnės redakcijos AKĮ nuostatoms; LVAT išplėstinės kolegijos 2016 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-914-525/2016 priimtas aiškinant išorinės reklamos sąvoką pagal ankstesnės redakcijos AKĮ nuostatas, esant faktinėms aplinkybėms, kuomet gėrimai buvo eksponuojami įmonės vitrinoje.
Taip pat atsakovo teisingai nurodoma atsiliepime, kad pareiškėjos reklaminio turinio žinutė socialiniame tinkle nepriskiriama prie AKĮ 29 str. 2 dalyje numatytų veiklų, kurioms netaikomas absoliutus alkoholio reklamos draudimas (pvz., internetinės parduotuvės).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus jai priklausančiojoje socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbusi alkoholio reklamą, kuri yra draudžiama. Pareiškėjai paskirta minimali bauda, tad pagrindo jos mažinti, pareiškėjai nenurodant to pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Pubas ir ko“ skundą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.