Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-1140/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-14
Bylos Nr.
1-145-1140/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21062-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Eglė Damulevičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21062-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; (S) 1.1.6.7;1.1.8.6.2;1.1.9.6;2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei, Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorams Jolantai Steponavičiūtei, Vytautui Budriui,kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Eglei Damulevičiūtei – Jakimavičienei,nukentėjusiajai R. G. ir jos įgaliotai atstovei advokatei E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) savininku ir direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2024-06-03, apie 11.50 val., adresu: (duomenys neskelbtini), R. G. odontologijos klinikos patalpose, žodinio konflikto metu su sutuoktine R. G., tyčia suėmė jai už kairės rankos ir ją spaudė, šiais veiksmais padarydamas savo šeimos narei – R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje alkūnėje.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad viskas įvyko birželio 3 d. jų bendrai kurtoje odontologinėje klinikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis į kliniką atėjo ryte, apie 11 valandą, pas įmonės akcininkę R. G., atsinešė ir turėjo spaudą ir banko kortelę. R. G. yra jo žmona ir jų įkurtos įmonės 100 procentų turinti akcininkė. Atnešus daiktus, dokumentus, buvo pokalbis registratūroje, tačiau, ką kalbėjo, nepamena. Pokalbiuose dalyvavo sesutės, bet joms nebenorint dalyvauti visuose pokalbiuose visos išėjo į kitą kabinetą, o jis jautė, kad nebeateis į kliniką, tai norėjo atsisveikinti su sesutėmis, kurioms vadovavo apie 10 - 15 metų. Jis nuėjo į kabinetą, į kurį nuėjo jos, ir kas vyko toliau, nelabai atsimena, nes buvo stresas, įtampa. G. kelis kartus ėjo į kabinetą, fotografavo, nors durys buvo uždarytos, ji vis atidarydavo duris, o jis vis uždarydavo duris. Įtampa yra dėl kitų įvykių, yra kita byla, kurioje jis kaltinamas, kad ją pastūmė. Iš principo santykiai dėl to įtempti. Jis savo namuose pusę metų negyvena, negalėjo įeiti. Į kliniką atėjo, nes buvo liepta atvežti dokumentus, jam liepė R. G.. Nebuvo konkrečiai sutarta ta diena, datą pats pasirinko. Buvo įtampa, tačiau ta įtampa jau pačioje klinikoje padidėjo. Visi žino, kad yra kita byla. Sesutės jau buvo apklaustos ir nenorėjo veltis į teisminius dalykus. Atėjo kaip buvęs direktorius. Susitiko su R. G., nes ji buvo registratūroje. Dokumentų nepavyko paduoti, nes G. pasakė, kad juos turės paduoti prie teisinio atstovo. Tada jis tų daiktų neatidavė, daiktai liko pas jį. Jis nuėjo į kitą kabinetą atsisveikinti su sesutėmis, bet nepavyko, nes nukentėjusioji daug kartų į kabinetą ėjo, fotografavo. Yra liudininkų parašyta, kad prašė neiti. Kabinetas, į kurį jis įėjo, nėra kažkam priskirtas, tuo metu niekas ten nedirbo, ten buvo tik sesutės, suėjusios. Iš pradžių nėjo į kabinetą ir nematė, ar dirbo kažkas iš daktarų. Nežino, ką R. G. fotografavo, nes jis tik iš šono matė. Atsisveikinimas su sesutėmis truko apie 1-2 min., spėjo paklausti, kaip jos laikosi, daugiau nieko nespėjo pasakyti. Sesutės pačios išėjo iš kabineto per kitas duris, ir jis išėjo į laukiamąjį. Prie rentgeno kabineto sutiko R., ir, kaip ten gavosi, tiksliai neatsimena. Pripažįsta, kad suėmė už rankos, kad sukėlė skausmą ir mėlynę. Kokiu tikslu suėmė nežino, spontaniškai viskas. Tuo metu buvo liūdnas. Liūdesys kilo iš to, kad palieka savo pastatytą, bendrai su R. G. įkurtą kliniką ir kad išmestas buvo iš bendros klinikos. Apklaustas buvo birželio 19 d., tada streso nejautė, bet būna, kad žmonės būdami strese neprisimena. Kaltę pripažįsta, gailisi, kad tai darė. Incidento metu kažkas sakė, kad kvies policiją, bet, kas tai sakė, tiksliai atsakyti negali, lyg ir R. Kad klinikoje tuo metu buvo pacientas, nežinojo. Paciento nematė laukiamajame. Tuo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir, kokios jos sąlygos, žinojo. Kol dirbo, darbo reikalais galėjo bendrauti, nes jis buvo įmonės direktorius, o ji gydytoja ir iki to rankos suėmimo prie jos nesiartino. Suprato, kad pažeidė kardomąją priemonę. Iš klinikos pasišalino tada, kai policija apklausė visus. Jis pats kvietė policiją, nes nukentėjo, jam R. sudavė į skruostą, matyt tada, kai jis už rankos sugriebė. To momento, kai sugriebė, nepamena, o kaip sudavė atsimena. Yra kita byla, kurioje konflikto metu pastūmė kitais tikslais, pagriuvo ir susižeidė, buvo mėlynės. Kitoje byloje yra 2 nusikalstamos veikos, nes buvo pastūmęs R. ir dar vieną kartą. Mano, kad dėl šito atvejo nebuvo dar atsiprašęs ir gali atsiprašyti. Labai atsiprašo, kad sukėlė skausmą, prašo atleisti. Banko kortelę prie registratūros sukarpė. Ta kortelė buvo įmonės, jo vardu, nežinojo ar ji nepasinaudos. Banko kortelė yra banko įrankis, o ne įmonės nuosavybė, o tas įrankis, kuriuo jis naudojosi ir kad nenuimtų pinigų, jo neapkaltintų, o tą padarė, kad matytų, jog ir jis pinigų nenuims. Ir padarė tai viską teisėtai. Naujas direktorius naują ir kortelę gauna. Kitoje baudžiamojoje byloje buvo nurodyta 10 metrų nesiartinti prie G. Nesitikėjo, jog sutiks R. G., nes žinojo, jog ji gulėjo priėmime ir jai lašelinė lašinama. Konfliktinėse situacijose nesimuša, nebūna agresyvus, bet, jeigu suėmė už rankos, tai gal ir agresija. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Nepamena, ar spjovė nukentėjusiajai. Kabinetas, į kurį A. G. įėjo, iš esmės buvo R. G. kabinetas, kuriame gali ir kiti dirbti, ar buvo jos asmeninių daiktų, nežino. Paprastai savo asmeninių daiktų nepalieka darbo vietoje, yra rūbinė. Erdvės priskyrimas sau nėra normalu, nesielgia kitur taip. Klinikoje nėra nuosavų erdvių, ten gali būti ir R., ir kitas daktaras. Jis to nevertintų, kaip neįleidimo į jos asmeninį kabinetą. Ji ir tame ir kitame gydo, konsultuoja. Kaip ir visuose kabinetuose yra kompiuteriai, kurie priklauso įmonei, kas dirba tam kabinete, tas naudojasi. Nežino, ar tą dieną dirbo, ar gydė. Jei gydo, tai pirmame kabinete, jei konsultuoja, tai kituose kabinetuose. Ji buvo su gydytojo apranga. Šiuo metu ne visi daiktai yra atiduoti, nes vis yra pretenzijų dėl kai kurių dalykų. Prašė, kad galutinę pretenziją surašytų, bet iš advokato, atstovaujančio įmonę, nieko negavo. Nežino, ar tą dieną ne viską atnešė ir atidavė, nepamena. Turėjo iš planšetinio kompiuterio išvalyti duomenis, kurį atnešė advokatui į kontorą. Raktai neatiduoti, nes ir nuo namų tokie patys, o ir tuoj pat buvo pakeistos spynos, tai nematė prasmės atiduoti, spaudas atiduotas. Civilinius ieškinius yra atlyginęs pilnai. Iki to įvykio birželio 3 d. santykių su G. nebuvo. Skyrybų procesas nebuvo pradėtas. Girdėjo apie ruošiamus dokumentus, bet nematė jų. Jų santykiai - nuliniai. Su R. G. vykdavo tik darbiniai konfliktai. Kai G. bandė įeiti į kabinetą, jis stovėjo ir su kulnu pastūmė duris, kiek kartų uždarė, nepamena, gal tris ar keturis, bet paskutinį kartą tik su koja uždarė, o tada su nugara užrėmė duris. A. P. G. yra jo tėvas, kalbėjo su juo kas atsitiko. Jis iš karto po įvykio, įvykusio birželio 3 d., kalbėjo su juo ir papasakojo. Sakė, kad negerai padarė. Pasakė, kad gavosi konfliktas, policija iškviesta. Pasmerkė tėtis, kad toliau pykstasi su R., kad muša moterį. Tėčiui sakė, kad buvo konfliktas ir atvyko policija. Bendrą įvykį nupasakojo. Tėtis žino, kokioje byloje yra teikiamas prašymas. Ir žino, kuo jis yra kaltinamas, kad suėmė už rankos G. Apie laidavimą neseniai pradėjo kalbėti ir tada apie rankos suėmimą pasakė. Nuo birželio 3 d., dirba savo darbą, nebuvo nedarbingas, jo atmintis gera. Turi ir piloto licenciją. Su tėčiu santykiai artimi, gyvena metai laiko kaime ir rūpinasi juo, neįgalų brolį padeda prižiūrėti. Rūpinasi jais abiem. Tėčiui 90 metų, pilno proto ir atminties. Tėtis žino apie jam taikytą intensyvią priežiūrą, apykoję. Papildomai apklausiamas 2025-02-03 A. G. parodė, kad iš tikrųjų gėda buvo pasakyti, jis prisipažįsta, kad suėmė už rankos ir gailisi. Gailisi, kad iš karto nepasakė. Išeinant iš pirmojo kabineto, einant pro rentgeno kabineto duris stovėjo ten G. ir, kaip parašyta, jis spjovė, bet iš tikro nespjovė, o imitavo apspjovimą. Tada G. ir suėmė už rankos. Suėmė už rankos, už kairės rankos žasto. Galvojo, kad nestipriai suėmė, bet vyriškai gavosi, kad suėmė. Tas suėmimas truko apie 5 sekundes. Apie alkūnę tai tikrai, nepasakys. Dėl žasto, prisipažįsta. Atsiprašė nukentėjusiosios per praėjusį posėdį. Žalos yra atlygintos. Šiai minutei neteistas. Nebesako, kad R. jam sudavė, pas jį buvo mėlynė, bet nesudavė. Prie sienos nespaudė, gal ir paspaudė tarpduryje prie staktos, bet ne prie sienos. To tiksliai negali pasakyti, gal tada taip ir buvo. Kaip kontaktavo su G., matė sesutė, buvo išėjusi. Kai pasakė, kad jai skauda, paleido. Gal norėjo supurtyti, negali atsakyti. Kai įkūrė kliniką, buvo jauni ir nepagalvojo, kad sužadėtinė turi 100 procentų akcijų ir paskui pasakė, kad jis yra atleidžiamas iš direktorių, bet tai nėra priežastis, dėl ko suėmė už rankos. Pripažįsta, kad purtė. Į klinikos patalpas turi teisę įeiti, nes jos iki šiol yra bendros. Kai atvyko policija, ji nerodė jam tos vietos, kurioje suspaudė. Ji rodė policijos pareigūnams tą vietą, o jis pasakė, kad ji pati tai pasidarė. Jam bus (duomenys neskelbtini) metai, nėra turėjęs tokių nusižengimų ir mano, kad neturės. Dabar gavosi tokia situacija, padarė išvadas. Nenori daugiau jokių procesų, čia jam pamoka. Taip išeina, kad tai buvo trečias smurtas prieš G.. Požiūris į kivirčus ir smurtą yra neigiamas, kad smurtauti prieš moterį negalima. Daugiau taip nebedarys.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad civilinis ieškinys ir bylinėjimosi išlaidos yra atlyginti. A. G. atsiprašymą priima.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes A. G. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, bei teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2024-06-03 asmens apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota nukentėjusios R. G. kūno apžiūra, gavus jos sutikimą, kurios metu apžiūrint R. G. galvą iš priekio, tai yra veidą, sužalojimų nesimato. Apžiūrint R. G. galvą iš dešinės pusės, sužalojimų nesimato. Apžiūrint R. G. galvą iš nugaros pusės, tai yra pakaušio sritį, sužalojimų nesimato. Apžiūrint R. G. galvą iš kairės pusės, sužalojimų nesimato. Apžiūrint R. G. kairę ranką, virš alkūnės matosi 30X30 mm paraudimas. Daugiau apžiūrint R. G. rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių sužalojimų, sumušimų ar odos spalvos pakitimų nenustatyta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 125-133).

Iš 2024-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu matome trijų aukštų, pilkos bei tamsiai raudonos spalvų pastatą su rudų plytų praėjimu link pagrindinių durų, kuriame yra odontologijos klinika pavadinimu (duomenys neskelbtini). Į pastatą patenkame pro baltos spalvos stiklines duris. Įėjus pro minėtas duris, pasukus į dešinę ir praėjus tiesiai, prieš save matome tris duris. Tiesiai ir dešinėje pusėje esančios durys yra stiklinės, o kairėje pusėje matome medines geltonas duris, pro kurias matosi medinė spintelė su kompiuteriu. Prie minėtų medinių geltonos spalvos durų įvyko konfliktas, kur yra pagrindinė įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu patalpoje matomos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 14-21).

Iš 2024-06-03 tarnybinio pranešimo „dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ matyti, kad jame užfiksuota, jog nukentėjusi R. G. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, bet smurtą patyrusios R. G. dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Užfiksuotas sužalojimas kairės rankos žaste. Smurtą patyrusi R. G. buvo labai susijaudinusi. Smurtu įtariamas R. G. sutuoktinis A. G., kuris buvo ramus. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Įvykio aplinkybes paaiškino R. G., kuri nurodė, kad 2024-06-03 apie 11:50 val. adresu: (duomenys neskelbtini) patalpose, žodinio konflikto metu R. G. blaivus sutuoktinis A. G. spjovė jai į veidą bei suėmė jai už kairės rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji vertina 7 balais. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai po pirminės apžiūros išvežė R. G. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių detalesne apžiūrai. Įvykio vietoje grumtynių pėdsakų nerasta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kamerų. R. G. ir jos sutuoktinis A. G. kartu negyvena, nes vyksta skyrybų procesas. Į įvykio vietą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė A. G. Į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, bet niekas nepaimta. Įvykio vietos aplinka tvarkinga. Ankščiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmens dėl fizinės būklės nebuvo galimybės sulaikyti, kadangi jis buvo greitosios medicinos pagalbos medikų išvežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių (1 t., b. l. 121-124).

Iš 2024-06-03 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad joje užfiksuota, jog R. G. 2024-06-03 11:49 val. pranešė apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi jai yra blogai po streso. Atvykę medikai apžiūrėjo R. G. ir konstatavo skausmą galvos srityje bei skausmą ir minkštųjų audinių sužalojimą kairėje rankoje. Jai paskirti vaistai: Kaptoprislis ir Ibuprofenas. Darbo vietoje įvyko konfliktas. R. G. žodžiais tariant, vyras jai suspaudė ranką ir tempė. Stebimas kairio žasto paraudimas, nežymus nubrozdinimas. Ligonė patyrė stresą, skundžiasi rankos ir galvos skausmu, yra susijaudinusi, raminamųjų atsisakė. Iškvietimo vietoje buvo policijos pareigūnai. Nustatyta preliminari diagnozė: kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena. Pacientė išvežta į specializuotą ligoninę (1 t., b. l. 141-142).

Iš 2024-06-04 specialisto išvados matyti, kad R. G. yra padarytos kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje alkūnėje. R. G. nustatyti sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2024-06-03 12.17 val. ją pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. R. G. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 9 trauminių poveikių kietais bukais daiktais. R. G. nustatyti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek jų visuma, tiek ir kiekvienas jų atskirai. R. G. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 150-151).

Iš 2024-09-02 ir 2024-09-05 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo R. P. kūno kameros apžiūra (2 t., b. l. 9-14).

Iš 2024-09-24 ir 2024-09-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota 2024-06-03 11:53:24 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės M. V. kūno kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kurios metu matome, kaip M. V. lauke eina gatve ir šaligatviu nueina prie pastato (2 t., b. l. 16-23).

Iš 2024-10-01 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinio pranešimo matyti, kad 2024-06-03 11.45 val. buvo gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (2 t., b. l. 31-32).

Iš 2024-10-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūra, kurios metu girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, kuri įrašo pabaigoje prisistato R. G., 50 metų amžiaus. R. G. operatorei nurodo, kad nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), į odontologijos kliniką. R. G. teigia: „man šokas, bijau žinokite, vyras užtąsė mane už megztinio, spjovė į veidą, dabar kaltina, kad kažką aš jam padariau, nors jisai va trankėsi į duris prie merginų, nufotografavau, kiek galėjau... (sako nesuprantamus žodžius, nes įsiterpia operatorė). Į operatorės klausimą, ar vyras yra vietoje, R. G. atsako: „taip, ir aš drebu, ir jisai sėdi va ant sofos ir kaltina, kad aš jam trenkiau, nors va rankovė išdraskyta ir yra mėlynės dar ant rankos... (sako nesuprantamus žodžius, nes moterį pertraukia operatorė). Į operatorės klausimą, ar moteriai reikalinga greitoji, R. G. atsako: „ne, bet, žinokit, šokas man yra, labai blogai jaučiuosi“. Operatorė dar kartą pasitikslina, ar tikrai moteriai nereikia greitosios, o R. G. sako: „ne, nebent raminančių reikėtų kažkokių, nežinau, nes dabar šokas yra“. Į operatorės klausimą, ar moteris tik šoką patyrė, R. G. atsako: „taip, nes nesitikėjau, kad jis mane puls“ (2 t., b. l. 33-35).

Iš 2024-07-16 policijos registruojamų įvykių registro pažymos matyti, kad joje užfiksuota, jog 2024-07-16 16.12 val. pranešėja R. G. pranešė apie tai, kad jos vyras vaikšto po kiemą, bando patekti į namą. Jam taikomas orderis - nesiartinti dėl smurto artimoje aplinkoje. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Pranešėja nėra vietoje, o tai ji mato per vaizdo stebėjimo kameras. 2024-07-16 17:23 val. policijos pareigūnams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo A. G., kuriam skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pabendravus su A. G., jam buvo paaiškinta, kad šiuo metu jam yra skirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie namų ir prie žmonos R. G.. Šis teigė, kad tai suprato, tačiau atvyko pasiimti sau priklausančių daiktų. Pabendravus su R. G., ši paaiškino, kad A. G. su ja nebuvo susitikęs ir nebendravo, bet per kameras matė, kaip jis atėjo į namus (2 t., b. l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu nuketėjusiąja apklausta R. G. parodė, kad A. G. yra jos sutuoktinis. Nuo 2024 m. sausio mėnesio, tiksliai dienos ji nepasakys, su A. G. ji negyvena ir bendro ūkio neveda, nes 2024 m. sausio mėnesį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sumušimo, ir teismo buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tai yra jos, todėl jis negali prie jos artintis, gyventi jų bendruose namuose ir su ja ieškoti ryšių. A. G. ši kardomoji priemonė galioja iki šiol. Taip pat A. G. buvo (duomenys neskelbtini)direktoriumi iki 2024-05-28. Ji jį atšaukė savo sprendimu, nes yra šimtaprocentinė klinikos akcininkė, todėl ji tokią teisę turi. Jos apsisprendimą iš klinikos atšaukti A. G. lėmė tai, kad jis, dirbdamas klinikoje, ją persekiojo, prieš ją naudojo mobingą, visos šios aplinkybės yra nurodytos ir tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri buvo pradėta 2024 metų sausio mėnesį. 2024-05-28 ji raštu informavo A. G. apie jo atšaukimą iš pareigų. 2024-05-28, atvykęs į kliniką, A. G. iškėlė konfliktą, kad jis nieko nepasirašys, kad jam per trumpas laikas parengti dokumentus perdavimui. Smurto jos atžvilgiu tuo kartu A. G. nenaudojo. Po to atskiru raštu jam buvo nurodytas terminas - 2024-06-04 17 val. dėl klinikos daiktų ir dokumentų perdavimo, dalyvaujant įmonės advokatui. Ji pati A. G. neskambino ir į kliniką jo nekvietė. Visi reikalai buvo tvarkomi per darbuotojus, įmonės advokatą, jam informacija buvo siunčiama iš įmonės elektroninio pašto. A. G., iš anksto nepranešęs ir nepaskambinęs, nieko neinformavęs, atvyko į kliniką 2024-06-03 apie 11:30 val. Tuo metu registratūroje dirbo S. S. ir A. M.. A. G. atėjo jai netikėtai, pats atsirakino duris. Ji tuo metu buvo prie registratūros su anksčiau nurodytomis darbuotojomis. Ji A. G. pasakė, kad jam yra nurodyta ateiti į kliniką dėl perdavimo 2024-06-04 17 val. ir kad jis negali būti klinikoje. Ji priminė jam apie paskirtą kardomąją priemonę. A. G. jai pasakė, kad klinikoje bus, kiek reikės, ir ateis, kada norės. Jis liepė jai jam nevadovauti. Šio pokalbio metu A. G. kalbėjo pakeltu tonu, o ji kalbėjo ramiai. Darbuotojos, kaip ji suprato, išsigando A. G. sukelto konflikto, todėl iš laukiamojo, kur konfliktas vyko, pasišalino. Kur jos tiksliai nuėjo, ji nematė. Jai pasakius, kad kvies policiją, jis pasakė, kad kviestų, kad jis atėjo perduoti daiktų, nors rankose nieko neturėjo. A. G. iš piniginės paėmė įmonės banko kortelę, pasiėmė laukiamajame ant registratūros stalo buvusias žirkles ir kortelę perkirpo. Ji pasakė, kad jis palauktų, kol iškvies įmonės atstovą. Tuomet A. nuėjo ir atsisėdo laukiamajame ant kėdžių. Sėdėdamas jai A. pradėjo sakyti: „įvariau tave į kampą“, „parodysiu tau“, bet, ką jis turėjo omenyje, ji nežino. Jis buvo agresyvus, o ji jo pasakymus suprato kaip grasinimus. Bijo ji jo, nes anksčiau jis yra smurtavęs jos ir jos sūnaus atžvilgiu, dėl ko jau tyrimas yra atliekamas. Paniekinamu tonu jis jos ėmė pradėjo klausti, kokius daiktus ji jam turi grąžinti. Ji telefone atsivertusi sąrašą, pradėjo vardinti reikiamus jam pristatyti daiktus, nors jau gražintinų daiktų sąrašą buvo išsiuntusi jam elektroniniu paštu. Daiktų jis jai sakė, jog neduos, kad juos nurašė, todėl ji A. pasakė, kad geriau palaukti atstovo. A., dar truputį pasėdėjęs, atsistojo ir pradėjo eiti link jos kabineto. Ji išsigando, nes kabinete buvo palikusi svarbius įmonės dokumentus, todėl bijojo, kad jis jų nesunaikintų, kaip padarė su banko kortele. Ji taip pat sekė A. iš paskos, kuris ėjo link jos kabineto, pažymėto Nr. 1. Jos kabinete buvo darbuotojos S. S., A. M., R. J. ir E. V.. A. įėjo į jos kabinetą ir uždarė duris, laikė durų rankeną, o duris prispaudė savo kūnu, kad ji į kabinetą patekti negalėtų. Duris ji bandė atidaryti, bet jai nepavyko. A. spyrė į duris ir išrėkė: „neik“. Ji atsitraukė ir, kai pamatė, jog A. nuėjo nuo durų link jos darbo stalo, ji įėjo pro duris ir telefonu jį nufotografavo. Jis tuo metu sėdėjo ant jos darbo stalo. Darbuotojos tebebuvo kabinete. Dėl jos fotografavimo A. įsiuto, pradėjo eiti link jos, sučiupo dešine ranka jai už kairio žasto ir ranką spaudė, ją purtė. Kiek kartų jis purtė, ji tikrai nepasakys, nes buvo išsigandusi, šoko būsenoje. Jis savo krūtine prispaudė ją prie koridoriaus sienos ir sakė: „dabar tu pasigailėsi“ ir ją apspjovė. Tuo metu kabinete darbuotojų nebebuvo. Jos turėjo galimybę iš kabineto pasišalinti per kitą išėjimą. Kada jos pasišalino, ji tiksliai pasakyti negali. Jai A., suspausdamas ranką ir purtydamas, sukėlė fizinį skausmą, o dėl spjovimo ji patyrė emocinį šoką, pažeminimą, tai buvo įžeidimas. A. jos ranką paleido tik tuomet, kai ji jam pasakė, kad jai skauda, nes tikrai jai labai skaudėjo. Viskas vyko prie jos kabineto ir gretimo kabineto Nr. 2 durų. Kabineto durys Nr. 2 buvo uždarytos, kur vyko procedūra. Ji dabar negali pasakyti, kokiam pacientui, bet gydytoja G., (duomenys neskelbtini), pacientės vardą ir pavardę galės pateikti vėliau. Taip pat ir darbuotoja K. B. atliko procedūrą. Apspjovęs ją, A. pradėjo šaukti, kad ji jį muša. Iš kabineto Nr. 2 išėjo K., kuri teigė, kad yra pacientas ir kad vyksta procedūra, todėl jiems liepė netriukšmauti. Ji tuo metu buvo prisispaudusi nugara prie sienos, abi rankas laikė prie savo krūtinės sugniaužusi, o rankoje laikė telefoną, nes bijojo, kad A. jį atims. A. tuo metu buvo atsitraukęs nuo jos. Jis buvo atstumu nuo jos per ištiestą ranką. Ji matė, kad kabinete Nr. 2 buvo pacientė - moteris, kurios vardo ir pavardės ji nežino, kuri buvo pakėlusi galvą ir žiūrėjo į jų pusę. Iš akių ji suprato, kad ši yra išsigandusi. Po to, kai K. uždarė kabineto Nr. 2 duris, A. išėjo laukiamojo link. Ji tebestovėjo prie sienos. K. atidarė kabineto duris ir paklausė, ar saugu išvesti pacientę. Ji pasakė, kad dėl jos saugu. Ji ėjo į tualetą, kur reikėjo jai eiti pro laukiamąjį, todėl matė, kaip A. nuo registratūros stalo nuėjo lik kėdžių ir atsisėdo. Jis pasakė, kad iškvietė policiją. Ji nesuprato, kodėl jis ją kvietė, bet ji pati taip pat paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu ir policiją išsikvietė į kliniką. Ji buvo greitosios medicinos pagalbos išvežta į VŠĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę dėl patirto skausmo rankoje, kurį ji įvertino 7 balais. Toje vietoje, kurioje A. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nėra, bet ji yra toliau nuo jos kabineto, bet ji nepasiekia fiksuoti vaizdo iki jos kabineto. Tą dieną visoje klinikoje vaizdo stebėjimo kameros neveikė, taip pat nebuvo įrašymo įrenginio. Jos nuomone, jas atjungti galėjo A. G., nes 2024-05-28 jis po atšaukimo iš pareigų pasiliko klinikoje, o jo niekaip išprašyti negalėjo Be to, jis klinikos raktų nepridavė iki šiol, bet po jų konflikto, buvo pakeisti durų kodai, spynos, taip pat buvo atnaujintos vaizdo stebėjimo kameros. Į medicinos ekspertizę ji vyko. Tolesnis gydymas dėl rankos sužalojimo nėra tęsiamas (1 t., b. l. 28-32).

Iš 2024-07-11 akistatos protokolo matyti, kad jame užfiksuota akistata tarp įtariamojo A. G. ir nukentėjusiosios R. G. (2 t., b. l. 113-117).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad A. G. ji pažįsta, nes jis buvo jos darbdavys. Jis anksčiau dirbo direktoriumi R. G. odontologijos klinikoje, kur ji dirba (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma, A. G. šiuo metu jau yra atšauktas iš direktoriaus pareigų. R. G. žino, nes ši yra klinikos, kurioje ji dirba, vadovė. 2024 m. birželio 3 d., laikotarpiu nuo 11 iki 12 val., tiksliai laiko ji nepasakys, papietavusi ji iš klinikos rūsio nuėjo į klinikos registratūrą, esančią pirmame aukšte. Ten prie registratūros stalo, išorinėje pusėje, stovėjo R. G.. Taip pat buvo registratūros patalpoje A. G., tačiau, kurioje tiksliai vietoje jis buvo, ji dabar jau nepamena. Registratūroje, vidinėje pusėje, sėdėjo klinikos darbuotoja A. M.. Daugiau klinikos registratūroje jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kai ji atėjo į registratūrą, niekas nekonfliktavo, bent jau ji negirdėjo, tačiau, registratūroje jai pabuvus iki 5 minučių laiko, R. G. ir A. G. pradėjo konfliktuoti dėl klinikos dokumentacijos perdavimo, bent jau taip iš šių konflikto ji suprato, tačiau šių konflikto žodis į žodį ji tikrai neatkartos. Tiek R., tiek A. kalbėjo pakeltu balso tonu. A. gal net labiau buvo pakėlęs balso toną. Kadangi tarp šių asmenų yra buvę ir anksčiau konfliktų, tai ji ir vienam, ir kitam buvo pasakiusi, kad į šių ginčus nesivels ir, išgirdusi, kad jie konfliktuoja, išeis iš patalpos, todėl tą ji ir padarė. Ji iš registratūros patalpos išėjo į kitą kabinetą. Tą patį padarė ir A. M.. Jos abi nuėjo į kabinetą Nr. 3 ir užsidarė kabineto duris, todėl, kas toliau vyko registratūroje, ji tikrai negirdėjo. Minutės bėgyje ji ir A. nuėjo į kabinetą Nr. 1, kur buvo kolegė R. J. ir, jeigu neklysta, jau buvo E. V.. Ar uždarė kabineto duris, ji nepamena, bet jokio triukšmo iš registratūros patalpos ji negirdėjo. Kabinetas Nr. 1 yra R. G. darbo vieta, o su šia kartu šiame kabinete dirba R. J.. Ji ir A. į R. kabinetą atėjo pasižiūrėti odontologinių medžiagų, tai yra atėjo įprastais savo darbo reikalais. Kabinete ji nė su viena kolege nekalbėjo apie tarp R. ir A. vykstantį konfliktą. Neilgai trukus, gal poros minučių bėgyje, į kabinetą Nr. 1 atėjo A. G.. Ar jis užėjęs pilnai uždarė kabineto duris. ji nepamena, bet kad duris darė, tai tikrai ji matė. A. atsirėmė į stalą, pusiau sėdėdamas buvo prie kabineto durų, ir, kreipdamasis į jas visas keturias paklausė: „kaip sekasi?“ Gal kažkuri kažką atsakė, bet dabar ji nepamena. Netrukus pro stiklines kabineto duris ji pamatė ateinančią R. G., kuri darė duris. Kaip ši jas darė, ar suėmusi už rankenos, ar už stiklo, ar darė delnu, ar kita kūno vieta, ji nepamatė. A. G., stovėdamas prie durų, savo dešinės rankos delnu pastūmė duris, stiklo vietoje, ir taip neleido R. įeiti. Ji nematė, ar durys lietė R. R. vėl ketino įeiti, tada A. duris pastūmė koja, o kai trečią kartą R. ėjo į kabinetą, jis vėl duris stūmė koja ir taip neleido šiai įeiti. R. nieko nesakė, bent jau ji negirdėjo, arba ji nepamena, tačiau A., stumdamas duris, aiškiai pasakė: „neik“. Kiek kartų jis pasakė, ji nepamena, bet vieną kartą tą ji girdėjo aiškiai. Po trečio karto, kai A. koja užtrenkė duris, ji ir jos kolegės visos keturios per kitas duris išeidinėjo iš R. kabineto, bet išeidama ji matė, kad A. atidaro duris, už kurių stovėjo R. Kol ji buvo kabinete Nr. 1, ji nematė, kad į jį būtų įėjusi R., nematė kad ji rankoje būtų laikiusi telefoną ar su juo fotografavusi. Kiek ji matė, R. buvo už durų, nors durys yra stiklinės, bet jos yra nepilnai peršviečiamos, tik ant durų yra horizontalios skaidrios juostos, per kurias ir matė, kad už durų stovi R. Kai ji išėjo iš kabineto, tai kabineto duris uždarė ir, būnant praėjime į kitą kabinetą, išgirdo R. balsą, kuri sušuko, bet, ką tiksliai, ji dabar nepamena, bet lygtai: „skauda, ar paleisk“, ji tikrai dabar nepasakys. Iš R. kabineto ji išėjo, lygtai, antra. Kas ėjo prieš ją ir kas už jos, ji nepamena. Nors R. šaukė, tačiau ji nesustojo, neatsisuko, o ėjo į kitą kabinetą, kaip ir jos kolegės. Kabinete nieko apie A. ir R. konfliktą jos nekalbėjo. Nė viena nebuvo nuėjusi atgal į R. kabinetą. Kad A. šauktų, ji negirdėjo. Ji sužalotą R. matė. Šiai buvo kraujosruva ant kairės rankos, vietoje nuo peties iki alkūnės. Ši pati jai tai rodė. Ji negali pasakyti tiksliai, kuriuo metu ši jai tai rodė, ar iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai, ar tuomet, kai ši grįžo į kliniką po medikų apžiūros. Ji negali pasakyti, ar ant R. rankos kraujosruva buvo iki įvykio. Ji jos negalėjo matyti, nes R. vilkėjo megztuką ilgomis rankovėmis. Ar A. kūne buvo kokių sužalojimų, ji nežino. Ji matė po šio įvykio jį sėdintį registratūroje ant sofos, bet arti jo nebuvo priėjusi ir su juo nebendravo, todėl apie jokius sužalojimus jo kūne nieko pasakyti ji negali. Jos liudijimui nei R., nei A. jokios įtakos neturi (1 t., b. l. 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad ji dirba R. G. odontologijos klinikoje. A. G. ji žino, kuris buvęs jos direktorius, nes anksčiau dirbo šioje klinikoje. R. G. yra klinikos direktorė ir jos vadovė. 2024 m. birželio 3 d., apie pietų metą, tačiau tikslaus laiko ji nepasakys, į R. G. odontologijos klinikos patalpas atėjo A. G.. Ji tuo metu buvo klinikos registratūros patalpose ir išgirdo, kad kažkas rakina duris, bei pamatė, kad pro jas į vidų atėjo A. Ji buvo informuota jau iš anksčiau, kad A. G. neturi teisės užeiti į patalpas, nes jau buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Taip jas informavo R. Tuo metu, kai atėjo A., registratūroje, savo darbo vietoje, buvo ji, o prie jos, vidinėje stalo pusėje, stovėjo R. A. priėjo prie registratūros stalo, stovėdamas stalo išorinėje pusėje, pasisveikino su ja, klausė, kaip jai sekasi. R. G. pasakė A., kad jis negali čia būti. A. kažką atsakė, tačiau, ką,- ji nepamena. A. atėjo tuščiomis, tai yra su savimi neturėjo jokių dokumentų ar kitų daiktų. A. nuėjo ir atsisėdo registratūros patalpoje ant sofos. Netrukus į registratūros patalpą atėjo kolegė S. S., kuri atėjo po pietų iš klinikos rūsio. Ši priėjo prie jos, ir jos abi užsiėmė įprastiniais darbiniais reikalais. Neilgai trukus prie stalo vėl priėjo A. ir pradėjo su R. kalbėtis. Po to tarp šių įsiplieskė konfliktas, bet, dėl ko,- ji nelabai suprato, nesiklausė. S. pasakė, kad šių konflikto nesiklausys, ir iš registratūros patalpos išėjo. Ji taip pat pakilo nuo savo darbo kėdės ir išėjo paskui S. Jos abi nuėjo į klinikos kabinetą Nr. 3. Ten abi dirbo įprastinius savo darbus. Jos apie A ir R konfliktą nekalbėjo. Atlikusios darbus kabinete Nr. 3, jos nuėjo į kabinetą Nr. 1 susižiūrėti odontologinių medžiagų. Kabinete Nr. 3 jos pabuvo iki 2 minučių laiko. Būnant šiame kabinete, ji jokio triukšmo negirdėjo, nes kabineto durys buvo uždarytos, o ar buvo koks triukšmas, jai ir S einant į kabinetą Nr. 1, ji nepamena. Kabinete Nr. 1 buvo R. J. ir E. V., kurios ten dirbo. Kabinetas Nr. 1 yra R kabinetas, o R. J. yra R asistentė, kuri šiame kabinete dirba kartu su R. Ko buvo atėjusi E, ji nežino. Nei su R. nei su E. apie G. konfliktą ji nekalbėjo. Jai ir S. žiūrint odontologines medžiagas, į kabinetą Nr. 1 užėjo A. G.. Jis atėjo į kabinetą gana greitai, kai ji ir S. atėjo į šį kabinetą, gal 2 minučių bėgyje. A. pasisveikino su merginom ir paklausė, kaip sekasi. Ar kažką kas atsakė, ji dabar nepamena. A. G. kabineto durų pilnai neuždarė, buvo nedidelis tarpas, o pats pusiau atsisėdo ant stalo, kuris kabinete yra netoli durų. Netrukus pro stiklinių durų horizontalius skaidrius tarpus ji pamatė ateinat žmogų. Iš pradžių ji nesuprato, kas tai, bet pagalvojo, kad R., nes be šios niekas tuo metu užeiti negalėjo, visi dirbo, o pašaliniai asmenys į kliniką įeiti negali, nes ji rakinama. A. rankos plaštaka pastūmė duris ir pasakė: „nei“. Dabar ji nepamena, ar jis dūris stūmė sėdėdamas ant stalo, ar jau buvo atsistojęs. Tuomet ji suprato, kad už durų yra tikrai R., nes ji kažką pasakė, bet ką,- ji nesuprato, nors šią atpažino iš balso. R. vėl bandė įeiti į vidų. Tuomet A. stovėdamas nugara į duris, dešinės kojos kulnu spyrė į duris ir vėl pasakė: „neik čia“. Jis spyrė agresyviai. Ji išsigando. Durys buvo stiklinės, todėl ji bijojo, kad jos nedužtų. Į duris A. spyrė du kartus, bet tarp spyrių buvo kelių sekundžių tarpas. Po antro spyrio ji ir jos kolegės: S., R. ir E. per kito išėjimo duris išėjo lauk iš kabineto Nr. 1. Jos ėjo į kabinetą Nr. 4. Einant į šį kabinetą, ji girdėjo R. šūktelėjimą, tačiau, ar tai buvo garsas, ar žodis, ji tikrai nepamena. Ji buvo išsigandusi, todėl ji net neatsisukdama ėjo į kabinetą Nr. 4. Nė viena iš jos kolegių grįžusi atgal į kabinetą Nr. 1 nebuvo, o visos suėjo į kabinetą Nr. 4 bei duris uždarė. Kas vyko toliau tarp A. ir R., ji nematė ir negirdėjo. Kad šauktų A. G., ji negirdėjo. Su kolegėmis kabinete Nr. 4 apie šį incidentą ji nekalbėjo. Iš kabineto Nr. 4 ji išėjo maždaug po 10 minučių laiko ir ėjo į registratūros patalpą. Registratūroje buvo pacientė, kuriai klinikoje buvo atliekama procedūra, kurios vardo ir pavardės ji šiuo metu nepamena. Taip pat registratūroje buvo A., kuris sėdėjo ant sofos. R. ji, lygtai, nematė, bent jau ji nepamena. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Ji suprato, kad kažkuris iš G. tarnybas iškvietė. Kad R. yra sužalota, ji matė tik vakare, kai ši grįžo iš ligoninės po medikų apžiūros. R. pati rodė savo kairiąją ranką, vietą už alkūnės, kuri buvo pamėlusi. Iki įvykio ji nepastebėjo jokių sužalojimų. Ji nepamena, ką R. dėvėjo. R. iki įvykio nesiskundė, kad jai skauda ranką, ar kad ji būtų šiai sužalota. R. sakė, kad kraujosruvą kairėje rankoje jai padarė A., kuris jai ranką buvo sugriebęs. Taip pat sakė, kad ji laikė rankose telefoną, kurį buvo prispaudusi prie savo krūtinės, nes bijojo, kad A. iš šios jį atims. Ar A. dar kokius smurtinius veiksmus atliko R. atžvilgiu, ji nežino, nes daugiau R. nieko nesakė, o ji pati iš viso šio smurto nematė. Ar R., stovėdama prie kabineto Nr. 1, laikė mobiliojo ryšio telefoną, ji nematė. Ar ši juo fotografavo, ji nematė. R., jai esant kabinete Nr. 1, į jį įėjusi nebuvo. Su A. G. ji po šio įvykio nekalbėjo. Nei A. G., nei R. G. jos liudijimui jokios įtakos neturi (1 t., b. l. 59-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. parodė, kad R. G. ji žino, kuri yra klinikos, kurioje ji dirba, direktorė, o A. G. žino, nes jis yra buvęs tos pačios klinikos direktorius. Kiek jai žinoma, A. G. R. G. klinikos direktoriumi nebėra nuo 2024 m. gegužės mėnesio vidurio, bet tiksliai nuo kada, ji nepasakys. Apie tai, kad A. G. nebėra klinikos direktoriumi, niekas iki įvykio nebuvo pranešę. Taip pat niekas nesakė, kad jis negali lankytis klinikoje. Konfliktas tarp A. G. ir R. G. įvyko 2024-06-03, tiksliai laiko ji nepasakys, bet metas buvo iki pietų. Ji buvo savo darbo vietoje, tai yra klinikos kabinete Nr. 1. Ten taip pat yra R. G. darbo vieta. Ji stovėjo prie stalo, kuris yra netoli durų, o išėjus pro šias duris, yra koridorius. Iš šio koridoriaus patenkama į kabinetą Nr. 2 ir rentgeno kabinetą. Jai būnant savo darbo vietoje, atėjo E. V., kuri tarėsi dėl odontologinių medžiagų. Vėliau į kabinetą atėjo A. M. kartu su S. S.. E. atrodė įprastai, o A. ir S. jai pasirodė išsigandusios, bet ji šių nieko neklausė, o šios nieko jai nepasakojo. Kad kažkas būtų įvykę registratūros patalpoje, šios neužsiminė. Šių merginų darbo vieta yra registratūroje. Merginos taip pat atėjo susižiūrėti odontologinių medžiagų, kalbėjosi tik darbo reikalais, jokių pašalinių pokalbių nebuvo. Maždaug minutės bėgyje po A. ir S. atėjimo į kabinetą Nr. 1 atėjo A. G.. Jis atrodė įprastai. Ji nepastebėjo, kad jis būtų piktas ar susinervinęs. Įėjęs į kabinetą, jis stiklinių kabineto durų pilnai neuždarė, buvo toks plyšys tarp durų, kad, būdama prie stalo, ji puikiai matė, kas ateina koridoriumi. Ilgo pokalbio su A. nebuvo. Jie persimetė keliais žodžiais, o daugiau pakalbėti nespėjo, nes koridoriumi link kabineto Nr. 1 atėjo R. G.. Ji nepastebėjo, ar ši rankose kažką turėjo, ar, - ne. R. G. norėjo atidaryti kabineto duris, tačiau A. G. buvo arti durų, tai ranka pastūmė duris ir pasakė R: „neik“. Ar R. į tai ką pasakė, ji nepamena. A. duris uždarė pilnai. R. vis tiek darė duris, bet tuomet A. atsistojo prie durų taip, kad į jas buvo atsisukęs nugara, bet į jas nugara neatsirėmė, o tik stovėjo nuo jų atstumu gal kokių 10 cm. R. bandant įeiti į kabinetą, jis stipriai atbula koja spyrė į duris. Jis spyrė tikrai ne vieną kartą, o kelis kartus, tačiau, kiek tiksliai, ji nepasakys. Ji tų spyrių į duris išsigando, pasimetė, pamatė, kad kolegės, tai yra A., E. ir S. eina pro kitas duris lauk. Kažkuri iš jų pasakė: „einam“, todėl ji su jomis išėjo kartu. Ji ėjo paskutinė, o išeidama iš kabineto Nr. 1, atsisuko ir pamatė, kad kabinete nebėra A. Durys buvo jau uždarytos. Iš to ji suprato, kad A. yra išėjęs į koridorių, kur buvo R. Ji nesustojo, o išėjusi pilnai iš kabineto, ji išgirdo išsigandusios R. riksmą: „kvieskit policiją“. Ji ir jos kolegės negrįžo į patalpą, nė viena nesustojo, o nuėjo į kitą kabinetą. Ar jos kolegės girdėjo šį R. riksmą, ji nežino. Ji su jomis apie tai nekalbėjo, bet ji tai aiškiai girdėjo. Kad šauktų A., ji negirdėjo. Dėl ko R. prašė kviesti policiją, ji nesuprato. Kad A. R. suduotų smūgius, ji nematė. Ji nematė, ar jis šią buvo prirėmęs prie sienos. Ji nematė, ar jis šią apspjovė ir ar spaudė šiai ranką. Kad R. sužalota ranka, tai yra, kad ant šios rankos buvo stiprus paraudimas, ji matė tą pačią dieną po įvykio, dar neatvykus policijai, po įvykio praėjus kokių 2 minučių laiko tarpui. Kai ji nuėjo į registratūrą, A. sėdėjo laukiamajame ant sofos, o R. ateidinėjo iš koridoriaus link kabineto Nr. 1. R. pati ranką parodė ir sakė, kad A. ją apspjovė ir į kampą prirėmė. Apie tai, kad A. spaudė ranką, ši neminėjo. Kuri sužalota ranka buvo R., ji dabar nepamena, bet vieta buvo virš alkūnės. Įvykio dieną R. dėvėjo megztuką ilgomis rankovėmis, tačiau, kai jai rodė sumuštą vietą, megztuką buvo nusivilkusi. Kai R. jai rodė sužalojimą rankoje, A. sėdėjo laukiamajame, nieko nekomentavo, nežino, ar matė, kad R. jai rodo sužalojimus. R. sužalojimus jai rodė iki atvykstant policijos pareigūnams. Kai R. sužalojimus jai rodė, ji nepamena, ar kartu registratūroje buvo S. ir A. Policijos pareigūnai labai greitai atvažiavo. Kaip ji suprato, A. juos kvietė. Ji girdėjo, jog jis policijos pareigūnams nurodė, kad R. jį mušė. Kad A. būtų buvęs sužalotas, ji nepastebėjo. Parodymus ji davė teisingus, juos davė savo valia, jokios įtakos jos parodymas niekas nedarė, o ji pasakė tai, ką matė ir girdėjo (1 t., b. l. 65-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. B. parodė, kad R. G. ji pažįsta, nes ši yra jos darbdavė, o A. G. yra buvęs klinikos, kurioje ji dirba, direktorius. 2024-06-03 apie 11 val. ji buvo kabinete Nr. 2, kur dirbo su gydytoja G. K., kuri yra (duomenys neskelbtini), todėl lietuviškai mažai kalba. Kabinete taip pat buvo pacientė, tačiau jos vardo ir pavardės ji nepamena. Ji tuo metu dirbo gydytojos asistente. Kabineto, kuriame dirbo, durys yra stiklinės, matinės, peršviečiami horizontalūs dryžiai yra durų stikle. Pro durų skaidrius tarpus yra galimybė įžiūrėti žmonių siluetus ir juos atpažinti. Jai būnant minėtame kabinete, ji matė judesį koridoriuje, tačiau, kas ten vaikščioja, ji nematė, tiesiog nestebėjo. Neilgai trukus po šio judesio koridoriumi, ji išgirdo triukšmą, tai yra žmonių balsus pakeltu tonu ir stiklo garsą, tarytum į durų stiklą kažkas trankytų. Buvo du ar trys tokie daužymo garsai. Ji išsigando, nepatogiai pasijuto, taip pat nesmagu buvo prieš pacientę. Ji dar tuo metu nėjo iš kabineto, o sėdėjo prie pacientės. Vietoje, kur ji sėdėjo, koridoriaus vaizdas jai nesimatė. Po durų daužymo garso praėjus labai trumpam laiko tarpui, jos manymu, gal iki 10 sekundžių laiko, ji išgirdo R. G. riksmą, bet, ką ši šaukė, ji nepamena, ji neišgirdo aiškiai, bet tuo metu jai pasirodė, jog R. kviečiasi pagalbos. Ji greitai atsistojo nuo kėdės, sparčiu žingsniu priėjo prie durų. Ji matė pro stiklines duris tamsų žmogaus siluetą. Ji duris staigiu judesiu atidarė. A. G. stovėjo nugara į ją, o jo abi rankos buvo sulenktos per alkūnes. R. stovėjo nugara atsirėmusi į priešpriešinę sieną, o šios kūną dalinai užstojo A., bet iš dalies kūno, plaukų ir balto megztinio ji suprato, kad tai R. Vos jai atidarius duris, A. nuo R. sukosi kairiu šonu į ją šaukdamas: „tu mane mušei ir aš turiu nufilmavęs“. Jis tiesė savo ranką, bet, kurią,- ji nepamena. Ji matė, kad joje yra mobiliojo ryšio telefonas. A. šaukė garsiai, demonstratyviai. Jai pasirodė, kad jis nori, jog visi girdėtų. Jos susidaręs įspūdis buvo toks, kad A. buvo prispaudęs R. prie sienos ir ją rankomis kažkur laikė, nes, vos A. pasisukus, ji pamatė R., kuri buvo išsigandusi, akys išsiplėtusios, tarytum netekusi amo. Ši buvo prisispaudusi nugara prie sienos, o savo abi rankas laikė sulenkusi ir prispaudusi prie krūtinės. Ji matė, kad ši rankose laikė suspaudusi mobiliojo ryšio telefoną, kokio modelio ji nežino, kuris buvo tamsios spalvos. R. tuo metu neverkė, bet ji matė, kad buvo labai išsigandusi. Į A. pasakymą: „tu mane mušei ir aš turiu nufilmavęs“, ši pasakė: „tai tu mane apspjovei ir mušei“. Daugiau A. nieko nesakė ir nuėjo link registratūros. R. tebestovėjo prie sienos ir pasakė: „merginos, kvieskit policiją“, bet ji, pamačiusi, kad A. nueina, grįžo į kabinetą Nr. 2 , o įeidama užsidarė duris. Ji nepastebėjo, ar tuo metu, kai buvo išėjusi iš kabineto Nr. 2, kabineto Nr. 1 durys buvo atidarytos, ar uždarytos, bet ji yra įsitikinusi, kad šalia daugiau žmonių tikrai nebuvo. Kai ji grįžo į kabinetą, jai drebėjo rankos, nes ji labai išsigando, susijaudino nuo matyto vaizdo. Paciento kėdėje sėdinti pacientė taip pat buvo susijaudinusi, matė, kad šiai virpėjo apatinė lūpa. Pacientė ir gydytoja apie šį įvykį jos neklausinėjo, nieko apie tai nekalbėjo. Po kelių minučių gydytojos paliepimu ji nuėjo pažiūrėti iki registratūros, ar saugu išleisti pacientę. Ji matė, kad A. sėdi registratūroje ant sofos ir naudojasi telefonu, o R. stovėjo prie registratūros, tačiau tarp jų konflikto nebebuvo. Išleidusi pacientę, susitvarkiusi savo darbo vietą, išeidama iš kabineto ji pastebėjo atidarytas R. kabineto duris, o jame buvo R. Ji R. paklausė, kas nutiko, o ši pasakė, kad A. šią sužalojo, ir, pakėlusi savo kairę ranką, ši atitraukė megztinį. Ji matė, kad kairėje rankoje, žasto vietoje, buvo didelis paraudimas. Daugiau ji R. nieko neklausė, nes iš R. manierų suprato, kad ši apie tai nenori kalbėti. Kad būtų sužalotas A., ji nematė. Tuo metu, kai jis šaukė, jog R. jį mušė į veidą būtent iš kairės pusės, nes tuo metu šia veido puse jis buvo atsisukęs, ji įdėmiai pažiūrėjo, bet jokio sužalojimo nematė. Taip pat registratūroje ji stebėjo jį, sėdintį ant sofos, bet jokių akivaizdžių sužalojimų jo veide nematė. Ji pasakė tai, ką matė ir girdėjo (1 t., b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. V. parodė, kad R. G. ji pažįsta, nes ši yra odontologijos klinikos, kurioje ji dirba burnos higieniste, direktorė, o A. G. R. G. odontologijos klinikos, kurioje ji dirba, buvęs direktorius, kuris klinikoje nebedirba nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžios, bet tiksliai nuo kada,- ji tikrai nepasakys. 2024 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai dienos ji nepamena, iki pietų, tačiau tiksliai valandos ji taip pat nepasakys, ji buvo odontologijos klinikoje, kabinete Nr. 1, kur buvo nuėjusi pas R. J. apsitarti dėl odontologinių medžiagų. Šiame kabinete dirba R. ir R. G.. Ji šiame kabinete užsibuvo tikrai iki 10 minučių, gal net ir ilgiau. Kabinete taip pat buvo A. M. ir S. S., tik nepamena, ar, kai ji atėjo į kabinetą, šios jau buvo, ar atėjo vėliau. Ar klinikoje buvo atėjęs A. G., ji iš pradžių nematė. Ji nežino, ar jam buvo uždrausta ateiti į kliniką. Kabinete Nr. 1 jokio pokalbio su merginom apie tai, kad klinikoje, prie registratūros, vyksta konfliktas tarp R. ir A. G. nebuvo. Apie ką vyko pokalbis šiame kabinete, ji nepamena. Joms keturioms būnant kabinete, į jį atėjo A. G. ir paklausė, kaip sekasi. Ar jis, užėjęs į kabinetą, uždarė duris, ar jas šiek tiek paliko pravertas, ji dabar nepamena. Ar jam atėjo kas iš paskos, ji nežino. Už durų buvo žmogaus siluetas, nors durys yra stiklinės, bet stiklas nėra visiškai skaidrus, todėl neįžiūrėjo žmogaus, bet iš balso atpažino, kad tai R. G.. Ką ši sakė, ji dabar nepamena. A. taip pat kažką pakeltu tonu pasakė. Ji labai išsigando, bet, ką pasakė, ji tikrai neatkartos. Ji dar išgirdo stiklinių durų trenksmą, kurio taip pat ji išsigando, todėl per kitas duris šalinosi iš kabineto Nr. 1. Ji ėjo iš kabineto net neatsisukdama, todėl, kas ten vyko, ji nežino. Su ja kartu išėjo ir kitos merginos. Ji nenorėjo matyti G. konflikto. Merginos taip pat nieko apie jį nekalbėjo. Ji tikrai labai išsigando, jai buvo nemalonu, o dėl kitų merginų ji nieko pasakyti negali. Kad R. G. ir A. G. muštųsi, ji nematė. Apie tai, kad tarp šių vyko kažkokios muštynės, niekas klinikoje nekalbėjo, o ji apie tai nieko nežino. Lygtai kitą dieną po įvykio ant R. rankos, tik kurios,- ji nepasakys, ir tiksliai nepamena, kurioje rankos vietoje, buvo kraujosruvos. Ar pati ji matė, ar R. jai rodė ranką, ji dabar nepamena. Ji neprisimena, ar sakė, iš kur pas šią yra kraujosruvos, tikrai tokių smulkmenų ji nepamena, ji neįsidėmi tokių dalykų. Ji nepamena, ar po šio įvykio matė A. Ar jam buvo padaryti kokie sužalojimai, ji nežino (1 t., b. l. 81-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad ji lankėsi R. G. odontologijos klinikoje. Visada apsilankymai būdavo sklandūs, išskyrus vieną. Ji pamina, kad paskutinį kartą, kai lankėsi odontologijos klinikoje, girdėjo triukšmą. Prieš atvykdama į apklausą ji pažiūrėjo į atsiųstas odontologijos klinikos žinutes dėl vizito, tai pamatė, kad tai buvo 2024-06-03. Jos vizitas buvo 11.00 val. Įvykis buvo į vizito pabaigą, galėjo būti apie 12.00 val. Ji pamena, kad, būdama gydytojos kabinete, iš pradžių išgirdo kalbančius žmones. Kiek buvo žmonių, kad kalbėjo, tai yra vyras ar moteris, ir kiek jų buvo, ji negalėjo identifikuoti. Ji tiesiog girdėjo, kaip kažkas kalba garsiau nei įprastai, o viskas kalbama šalia kabineto, kur ji buvo, durų. Tada ji dar nesuprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Ji pamena, kad, prasidėjus triukšmui, seselė, kurios nei vardo, nei pavardės ji nežino, atsitraukė nuo jos ir, priėjusi prie durų, jas atidarė. Kaip seselė atidarė duris, tai yra palengva ar greitai, ji nepastebėjo. Tuo metu ji sėdėjo odontologo kėdėje, o išėjimo durys jai buvo dešinėje pusėje. Kai seselė atidarė duris, jai atrodo, kad ši liko stovėti tarpduryje. Dabar nėra tuo visiškai įsitikinusi, tačiau jai atrodo, kad ši nuo durų niekur nenuėjo. Kai ši atidarė duris, ji pati pamatė išsigandusį gydytojos R. veidą. Gydytoją R. žino ji matymo, kadangi kažkada ši yra ją apžiūrėjusi dėl gydymo. Kur tiksliai stovėjo gydytoja, ji negali pasakyti, bet, jai atrodo, kad ši buvo šiek tiek atsitraukusi nuo sienos, o šalia šios buvo vyras. Vyras, kurio ji nepažino, stovėjo atsisukęs į gydytoją. Ji matė tik jo nugarą. Gydytoja R. tuo metu iš veido jai atrodė išsigandusi. Kaip tiksliai atrodė jos veidas, kokia buvo mimika ir panašiai, ji nepasakys, bet jai įstrigo tai, kad ši atrodė išsigandusi. Kažkuriuo metu ji išgirdo, kaip gydytoja pasakė kažką panašaus: „jūs man spjovėt į veidą“. Dar ji girdėjo, kaip kažkuris iš koridoriuje buvusių asmenų sakė: „kviečiam policiją“. Iš viso konteksto ir įvykių eigos ji suprato, kad gydytoja tuos žodžius pasakė priešais stovėjusiam vyrui. Tada nugara į ją stovėjusio vyro ji nepažino. Iki šiol ji nežino, kas ten toks buvo. Kaip elgėsi ir ką darė kabineto duris atidariusi seselė, ji nepasakys, nes nepamena. Jos gydytoja odontologė visą laiką sėdėjo šalia jos, niekur nebuvo išėjusi. Kas tiksliai vyko tarp gydytojos R. ir vyro, kuris buvo šalia šios, ji nežino. Įvykio metu ji nieko tiksliai nematė, nes buvo odontologės kabinete. Tik atidarius duris, ji pamatė gydytoją R. ir vyrą, stovintį šalia šios. Iki tol ji girdėjo tik garsiai kalbančius žmonės. Kas ten vyko, ji negali pasakyti. Be to, ji galėjo ne viską girdėti, kadangi tuo metu vyko danties gydymo procesas, tai buvo gręžiamas, plaunamas ir siurbiamas dantis. Dėl šių garsų ji galėjo daug ko neišgirsti ar nesuprasti. Tikslių įvykio detalių ji nepamena, nes, tik supratusi, kad vyksta kažkas neįprasto už durų, tai yra panašu į konfliktą, ji pati išsigando, nes tada buvo nejauku. Tai buvo pirmas kartas, kai gydytojo kabinete išgirdo šalia vykstantį konfliktą. Iš šalia sklindančių garsų ji suprato, kad viskas vyko šalia kabineto, kuriame ji buvo. Pro uždarytas duris ji nieko nematė, nes visų pirmą ji gulėjo atvožusi galvą, o gydytoja odontologė, kuri yra (duomenys neskelbtini), buvo atsisukusi į ją, o nugara,- į duris. Seselė, pravėrusi duris, neilgai pastovėjo tarpduryje ir netrukus, uždariusi duris, grįžo, o gydytoja tęsė gydymą. Ar seselė, grįžusi prie jos, ką nors sakė gydytojai, ji nežino. Gal ir kalbėjo, tačiau ji rusiškai nesupranta. Jeigu ką ir sakė, tai ji nieko nesuprato. Kelių minučių bėgyje baigus gydymą, ją seselė palydėjo iki registratūros, kur ji susimokėjo ir greitai išėjo lauk. Eidama koridoriumi, ji matė, kaip kažkoks vyras stovėjo koridoriaus kampe. Ar tai buvo tas pats vyras, kurio nugarą pamatė, kai seselė atidarė duris, ji nėra tikra. Tuo momentu ji nesistengė įsižiūrėti, ji tiesiog norėjo kuo greičiau išeiti. Po įvykio praėjus apie mėnesiui, gal trumpiau, dabar tiksliai nepasakys, jai paskambino gydytoja R. ir atsiprašė už įvykį klinikoje. Gydytoja apie įvykį nieko detaliai nepasakojo, tik atsiprašinėjo, kad buvo sukelti nepatogumai, bei pranešė, kad jos kontaktai buvo perduoti policijai, kad ji nenustebtų, jog būtų kviečiama į apklausą. Pokalbio metu gydytoja jos neprašė ko nors pasakyti, ar nesakyti. Ši tik bendrai informavo, kad ji nenustebtų, jog dėl įvykio ji bus kviečiama į apklausą. Pačio įvykio ji nematė, o tiksliai, kas buvo sako ar kalbama, ji negirdėjo, o tik durims atsidarius, ji pamatė išsigandusią gydytoją R. Vyro, kuris stovėjo priešais šią, ji nepažįsta ir abejoja, kad galėtų atpažinti, nes jį ji matė labai trumpai, o be to, ji neįsidėmėjo, kaip jis atrodo (1 t., b. l. 90-93).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. K. parodė, kad ji apie 2 metus dirba R. G. odontologijos klinikoje gydytoja odontologe. Dirbdama odontologijos klinikoje, ji nėra pastebėjusi kokie yra R. G. ir šios vyro A. G. santykiai. A. buvo direktorius, kai ji įsidarbino klinikoje. Kada buvo įvykis, dėl kurio ji kviečiama liudyti, ji nepamena, bet galėjo būti šiais metais, maždaug prieš 3-4 mėnesius. Ji pačio konflikto nematė, nes gretimame kabinete buvo su pacientu. Jos kabineto numeris 2. Ji nebuvo išėjusi iš kabineto. Būdama kabinete, ji girdėjo, kaip garsiau nei įprastai buvo trankomos durys. Pagal garsą ji suprato, kad trankomos gretimai esančios R. kabineto durys. Taip pat, būdama kabinete, ji iš balso pažino, kalba R. ir A. Jie tarpusavyje kalbėjo garsiau nei įprastai. Iš balsų ji suprato, kad jie kaip ir dviese kalba. Iš to, kad kalba garsiau nei įprastai, ji suprato, kad vyksta konfliktas. Apie ką jie kalbėjo, ji nesuprato, nes nesupranta lietuviškai, ir dėl to, kad tuo metu dirbo su paciente. Dirbant šalia veikė aparatai, ir ji tiksliai neklausė, kas ir ką sakė, bet suprato, kad vyksta konfliktas. Būdama kabinete, ji pati negirdėjo jokių pašalinių garsų, tokių kaip grumtynių ar panašiai. Dirbant su pacientu kartu buvusi seselė K. B., girdėdama žodinį konfliktą, išėjo pažiūrėti, kas vyksta, nes buvo negražu ir nemandagu, kad viską girdėjo kabinete buvęs pacientas. Savo išėjimu K. B. norėjo, kad šią pamatytų, ir R. su A. baigtų konfliktuoti. Savo išėjimu ši tiesiog norėjo parodyti, kad kabinete vyksta darbas su pacientu. Kai seselė išėjo iš kabineto, ji pasiliko kartu su pacientu, niekur nėjo. Kai seselė atidarė kabineto duris, ji nieko nematė, kas vyksta koridoriuje. Nematė dėl to, kad sėdėjo toliau nuo durų, o iš jos vietos nesimato koridoriaus. Pacientai yra arti durų, todėl, pakėlę galvą, jie gali pamatyti, kas yra koridoriuje. Kai seselė išėjo, ji girdėjo, kaip ši kažko paklausė, tačiau ji nesuprato apie ką kalba, kadangi lietuviškai nesupranta. Seselė greitai, maždaug po 30 sekundžių, grįžo į darbo vietą, kadangi ši tik atidarė duris, kažko paklausė ir grįžo atgal. Grįžusi į kabinetą, seselė jai rusiškai pasakė, kad tarp R. ir A. buvo konfliktas. Ar konfliktas buvo tik žodinis, ar buvo imtasi ir fizinių veiksmų, seselė jai nieko nesakė. Grįžus seselei, jos baigė pasienietės gydymą. Baigus gydymą, pacientė lyg ir pati išėjo iki registratūros, bet to ji tiksliai nepamena. Po įvykio ji kalbėjo su K. B., kuri jai pasakė, kad tarp R. ir A. buvo konfliktas. Ši tik pasakė, kad buvo konfliktas, tačiau nesakė, ar buvo fiziniai veiksmai, ar,- ne. Apie įvykį nei su R., nei su A. ji nekalbėjo. Daugiau ji su niekuo neaptarinėjo, kas įvyko, nes be jos seselės K. tik higienistė E. kalba rusiškai, tačiau su ja neaptarinėjo, kas įvyko tarp R. ir A. Ji pati girdėjo tik žodinį konfliktą tarp R. ir A. Iš šių kalbos ji suprato, kad konfliktas vyksta šalia jos kabineto, nes šalia yra R. kabinetas. Ar kas nors konflikto metu buvo sužalotas, bei, kas ir kokius veiksmus atliko, ji nežino. Ji stengiasi nesikiši, kur jai nereikia, o tiesiog dirba savo darbą (1 t., b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. V. parodė, kad ji dirba Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. 2024 m. pavasario pabaigoje - vasaros pradžioje, tikslios datos ji nepasakys, ji su kolegomis R. P. ir K. J. reagavo į pranešimą, kuriame lyg buvo nurodyta, kad odontologijos klinikoje konfliktuoja sutuoktiniai. Dabar ji nepasakys, kaip tiksliai buvo įvardinta, tačiau pranešimas buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje. Nuvykus pagal nurodytą adresą, odontologijos klinikos duris atidarė G., kurio vardo ji nepamena. Ar jis buvo pranešėjas, ji dabar nepasakys. Įėjus į klinikos vidų, kolegos pradėjo aiškintis aplinkybes. R. P., jei gerai ji pamena, labiau bendravo su G., o kolega K. J. labiau bendravo su G., kurios vardo ji nežino. K. J. su G. kalbėjo atskirame kabinete. Ji asmeniškai visą laiką buvo klinikos priimamajame, kur buvo G.. Kiek ji pamena, G. jiems teigė, kad jam žmona sudavė į veidą. Ji neįsidėmėjo, ar jis nurodė kaip sudavė, kuo sudavė ir kiek kartų. Jis kalbėjo apie veido sužalojimą. Ar tuo metu ant G. veido matėsi koks nors sužalojimas, ji negali pasakyti, nes to nepamena. Jeigu buvo sužalojimas, tai jis tikriausiai buvo mažas ir neryškus, kadangi didesnį sužalojimą tikrai būtų prisiminusi. Aiškinantis įvykio aplinkybes, G. visą laiką kalbėjo ir elgėsi ramiai. Jis neatrodė jai labai susijaudinęs, kaip būna po didelių konfliktų ar streso. Kaip atrodė jo žmona G., ji nepasakys, nes ją matė labai trumpai, o dabar šios net neatpažintų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, kai kolega R. P. kažkur išeidavo, ji visą laiką stovėjo šalia G., kuris daugiausia laiko sėdėjo priimamajame ant sofos. Ji nepastebėjo, ar G. rankose ar kur kitur su savimi būtų turėjęs kokius nors raktus ar kitus daiktus. Jei neklysta, jis su savimi turėjo tik mobilaus ryšio telefoną. Kai jie su kolegomis atvyko aiškintis įvykio aplinkybių, nuo to momento G. nei trumpam nebuvo paliktas vienas. Visą laiką ji arba kolegos buvo šalia jo arba matė jį savo akiratyje. G. visą laiką elgėsi ramiai. Kaip elgėsi G., ar ji buvo sužalota, ir kokias įvykio aplinkybes ši nurodė, ji nepasakys, nes G. matė labai trumpai. Iš įvykio įsiminė tai, kad iš pradžių G. teigė, kad jam greitosios medicinos pagalbos nereikia, tačiau po kiek laiko persigalvojo ir teigė, kad jam vis dėl to reikia greitosios medicinos pagalbos, kuri jį išsivežė į Priėmimo skyrių. Įvykio metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 111-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju. 2024 m. vasaros pradžioje, tikslaus laiko jis nenurodys, dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju K. J. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiąja patrule M. V.. Dirbdami pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, dienos metu, laiko jis nepasakys, jie gavo pranešimą, kad odontologijos klinikoje yra smurtas artimoje aplinkoje ar kažkas panašaus, dabar tikslai jis nepasakys. Gavę pranešimą, jie kartu su kolegomis nuvyko nurodytu adresu. Norint patekti į odontologijos klinikos vidų, reikėjo, kad juos įleistų, nes durys iš vidaus buvo užrakintos. Duris atidarė vyras, kuris ir pranešė apie įvykį. Jis žino, kad šio vyro pavardė yra Ge., o vardo jis nepamena. Pradėjus aiškintis aplinkybes, G. iš karto pasakė, kad jį sumušė sutuoktinė, kurios pavardė G., o vardo jis nepamena. Pranešęs, kad žmona prieš šį smurtavo, šis iš karto nedetalizavo, kaip prieš šį smurtavo. Tik eigoje klausiant, kaip ir kas įvyko, G. papasakojo kaip konkrečiai žmona jį sužalojo. Kokias sužalojimo aplinkybes šis nurodė, jis nepamena dėl įvykių gausos ir dėl to, kad šis įvykis buvo prieš kelis mėnesius. Iš įvykio jam labiausiai įstrigo tai, kad G., pasakodamas apie patirtą smurtą, buvo gana ramus, viską pasakojo tarsi apgalvodamas. Be to, jei gerai jis pamena, keletą kartą perklausus, kaip konkrečiai prieš jį G. smurtavo, G. skirtingai papasakodavo įvykio aplinkybes. Jis matė ant šio veido, ties akimi, tačiau nepasakys kuria, sužalojimą - įdrėskimą ar kraujosruvą. Jis žino, kad kažkas tikrai matėsi. Įvykio metu, jis prisimena tai, kad šis negalėjo būti klinikoje, nes šiam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie žmonos G. Be to, pokalbio su G. metu jam įsiminė tai, kad prie jų priėjo G. Ji atrodė akivaizdžiai išsigandusi, lyg verkė. G. taip pat teigė, kad G. prieš ją smurtavo. Ar ant jos matėsi kokie sužalojimai, ir kaip tiksliai prieš ją smurtavo G., jis nepasakys, nes daugiau su G. kalbėjo jo kolega K. J.. Jis labiau bendravo su G. Aiškinantis įvykio aplinkybes, odontologijos klinikoje, prie registratūros, buvo daugiau nei dvi darbuotojos, kurių pasiteiravus, ar jos ką nors matė, visos teigė, kad nieko nematė, nes, tik išgirdusios konfliktą, nuėjo į kitą kabinetą. Kaip viskas vyko, detaliai užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įraše (1 t., b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. J. parodė, kad jis dirba Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėju. 2024-06-03, apie vidudienį, dabar tikslaus laiko jis nenurodys, jis dirbo su kolega R. P. ir M. V.. Dirbdami kartu, jie gavo pranešimą, kad odontologijos klinikoje lyg buvo smurtas artimoje aplinkoje. Kaip tiksliai buvo įvardintas pranešimas, jis nepamena. Jis žino, kad netrukus, nuvykus nurodytu adresu, kažkas juos įleido į klinikos vidų. Klinikos viduje buvo G., kurio vardo jis nežino, ir G., kurios vardo jis taip pat nežino, ir dar kelios moterys - klinikos darbuotojos. Kiek buvo darbuotojų ir, kas jos tokios, jis nepasakys. Tik pradėjus aiškintis aplinkybes, jis su kolega R. P., kuris tuo metu buvo vyresnysis, atskyrė G. nuo G.. Jis išėjo į kitą kabinetą, o kolega pasiliko klinikos priimamajame su G.. Kur buvo kolegė M. V., jis nepasakys. Pradėjus aiškintis su G., kas nutiko, ši jam papasakojo, kad G. prieš ją smurtavo. Pradėjęs bendrauti su G., jis dar neturėjo informacijos, kad G. taip pat galimai nukentėjo. G. užduodant klausimus, ji jam atrodė pasimetusi ir išsigandusi. Ant kažkurios G. rankos, virš alkūnės, buvo paraudimai. Pasak G., konflikto metu jos vyras G. ranka sugriebė jai už rankos ir taip sukėlė fizinį skausmą. G. apie įvykį pasakojo nuosekliai, matėsi, kad ji susijaudinusi, tačiau jos nurodytos aplinkybės nesukėlė jam abejonės, kad ji pasakoja ne tiesą. Pasakojimas atitiko jos sužalojimą. Ką dar apie konfliktą pasakojo G., jis dabar nepasakys, nes detalių nepamena. Viskas turėjo būti užfiksuota tarnybiniame pranešime ir vaizdo bei garso įraše, kuris buvo daromas viso įvykio vietos apžiūros metu. Aiškinantis įvykio aplinkybes, kadangi buvo užfiksuotos sužalojimo žymės, G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ir pasiteiravo, ar G. vyks į Priėmimo skyrių, G. lyg sudvejojo, ar vykti, tačiau netrukus persigalvojo ir išvyko į Priėmimo skyrių. Aiškinantis įvykio aplinkybes, jis su G. bendravo labai mažai. Kiek jis pamena, bendraudamas su G., jis nepastebėjo ant šio veido ar kitų matomų kūno vietų kokių nors sužalojimų. Jei ir buvo sužalojimai, tai jie galėjo būti maži, neatkreipiantys dėmesio. Kokias sužalojimo aplinkybes nurodė G., jis dabar nepasakys, nes nepamena. Esmė ta, kad šio teigimu, prieš šį smurtavo žmona G. G. apie įvykį pasakojo, būdamas ramus, be jokių emocijų. Šis kalbėjo lėtai, su pauzėmis, gerai apgalvodamas, ką sako. G. jam asmeniškai nebuvo panašus į smurtą patyrusį asmenį. Be to, jis pamena, kad G. įvykio metu galiojo kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium ir nebendrauti su sutuoktine, tačiau šis tuo metu lankėsi odontologijos klinikoje, kur buvo jo žmona G. G. dar informavo, kad tuo metu tarp jos ir G. buvo prasidėjęs skyrybų procesas (1 t., b. l. 117-120).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. G. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo A. G. parodymai bei visiškas prisipažinimas teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. G. duoti parodymai apie A. G. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, kurie patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, užfiksuotais jos pranešime bendrajam pagalbos centrui, GMP kvietimo kortelėje, policijos registruojamų įvykių registro pažymoje, akistatos, įvykio vietos, kitų objektų, asmens apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų S. S., A. M., R. J., K. B., E. V., R. M., G. K., policijos pareigūnų M. V., R. P., K. J. parodymuose, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-06-03, apie 11.50 val., R. G. odontologijos klinikos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė sutuoktinei už kairės rankos ir ją spaudė, taip padarydamas R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje alkūnėje. Atsižvelgiant į tai, kad A. G., smurtaudamas savo šeimos nario – sutuoktinės R. G., atžvilgiu, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal kilusius padarinius, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 40 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato, vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 63-67), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 69-74), dirbantis (2 t., b. l. 75-77). Teismas taip pat atsižvelgia į A. G. duotus paaiškinimus teisme ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą A. P. G. Byloje gautas A. P. G. prašymas atleisti jo sūnų – kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jo atsakomybėn pagal laidavimą (3 t., b. l. 107-108).

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. P. G. paaiškino, kad A. G. yra jo sūnus. Žino, kad sūnus pastūmė R. ir įvyko kūno sužalojimas. Neturi pagrindo netikėti medikų išvadomis ir sutinka, kad sūnus yra kaltas. Negali būti šeimoje, kad taip elgiamasi naudojant jėgą. Stengiasi suprasti jo elgesį, kiek gali. Tarpusavyje jie sutaria, vienas kito klauso ir mano, kad daugiau taip nepasikartos. Jis gailėjosi, sakė, kad atsiprašė R. Nežino, kaip čia gavosi, kad jie nesusitarė, jog viskas iki bylos priėjo. Jis suprato, kad pasielgė netinkamai. Pajamos tik senatvės pensija – 790 eurų, socialinių išmokų negauna. Supranta, kad reikia stebėti ir jeigu darosi sunkesnė kritinė situacija, paveikti visą įtampą nuimti ir viską galima spręsti taikiai. Prižada, kad prižiūrės sūnų, kad taip nepasikartotų. Jeigu teisiškai įmanoma, norėtų, kad atleistų nuo atsakomybės. Automobilį vairuoja, kai yra būtinybė, teisės galiojančios. Sveikata, kaip tokiam amžiuje nelabai ypatinga, bet pakenčiama. Dabar jam (duomenys neskelbtini). Neseniai gulėjo ligoninėje su infarktu, dėjo stentus širdyje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kelsis į (duomenys neskelbtini), kitas sūnus yra neįgalus, reikalinga globa, socialinis darbuotojas, kaime tokio dalyko neišeina. Su kaltinamuoju A. G. šiuo metu gyvena kartu dabar ir, kai persikraustys į (duomenys neskelbtini), gyvens visi kartu. Su jo sveikata ir antro sūnaus sveikata, reikalinga priežiūra, kol kas dar savo atmintimi, situacijos suvokimu, negali skųstis, tikrai galės rūpintis savo sūnumis. Neįgalumas nenustatytas. Finansinės galimybės užstatui nelabai ką leidžia. Jeigu reikės užstato, ieškos. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, ne kartą buvo rinkimų komisijos nariu, dalyvavo nuo (duomenys neskelbtini), šešis kartus buvo komisijoje.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. G. su tėvu A. P. G. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. P. G. vertas teismo pasitikėjimo – neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., 143-144), pensininkas, yra kaltinamojo tėvas, artimas A. G., galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (3 t. 109-111, 113-116). Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamasis A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. P. G. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato ir nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – 20 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalie nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (...), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Šiuo atveju, be kitų bylos aplinkybių, įvertinus kaltinamojo vartoto fizinio smurto intensyvumą, atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis iki pirmojo teisiamojo posėdžio atlygino nukentėjusiajai (ir civilinei ieškovei) bei civiliniam ieškovui padarytą žalą, taip pat ir atstovavimo išlaidas, kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas, proporcingas ir pakankamas vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), neskiriant kaltinamajam antros prokurorės prašytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 142-145), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5 230 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų teisme atlyginimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio jai atlygino sutartą žalos sumą (3 t., b. l. 112), o likusios dalies priteisti ji neprašo, atsisako nuo likusios dalies civilinio ieškinio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiai visas patirtas atstovavimo išlaidas (3 t., b. l. 118), ką patvirtino ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu. Teismas šį nukentėjusiosios atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio (įskaitant ir atstovavimo išlaidas) nutraukia.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikštas civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 68,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė rašytinius įrodymus, kad žalą atlygino (pateikė tai patvirtinančius dokumentus). Teisme 2025-02-03 gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodyta, jog civilinis ieškinys dėl 68,08 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui atlygintas, todėl atsisako byloje pareikšto ieškinio. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civiliniams ieškiniams užtikrinti, 2024-10-14 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias A. G. sąskaitose: 1. 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 2. 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 3. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 4. 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 5. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 6. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini). Apribojimo pagrindas - civilinių ieškinių (bendroje sumoje 5 298,05 Eur) užtikrinimui. Neišieškomos sumos (NS) – 924,00 Eur; nuo 2024-10-14 iki 2025-04-14 (2 t., b. l. 89-91). Kadangi byloje civiliniai ieškiniai atlyginti, toliau pagrindo taikyti A. G. lėšoms laikiną nuosavybės teisių apribojimą pagrindo nėra, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. G. turtui naikinamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės laikmenos su vaizdo, garso įrašais, esančios vokuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo A. P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 (vieno tūkstančio) Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. G. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio (ir atstovavimo išlaidų) ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio (įskaitant ir atstovavimo išlaidas) nutraukti.

Priimti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024-10-14 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias A. G. sąskaitose: 1. 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 2. 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 3. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 4. 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 5. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini), 6. 70440, AB SEB bankas sąskaitoje, Nr.: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dvi kompaktines laikmenas su vaizdo, garso įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. G., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. G. ir laiduotojui A. P. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Gintarė Bunikienė