Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1707-661/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-06
Bylos Nr.
2S-1707-661/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03095-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
H. M.
Atsakovas
J. P.
Trečiasis asmuo
SB „Medikas“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1707-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03095-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3;121.14; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui J. P., trečiasis asmuo SB „Medikas“ dėl nuosavybės teisės gynimo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo H. M. ieškinys atsakovui J. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų SB „Medikas“, dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas yra sklypo Nr. 27, esančio SB „Medikas“ adresu Žirgo sodų 1-oji g. 17, Vilniuje, savininkas. Sklypas Nr. 26 priklauso atsakovui. 2009 m. rugsėjo mėnesį su UAB „Altiplanas“ buvo sudaryta sutartis dėl kadastrinių matavimų. Atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti atliekant ieškovo sklypo matavimus, tačiau neatvyko. Pagal pirkimo-padavimo sutartį, privatizuojant sklypą Nr. 26, jo plotas buvo 574 arai. Ieškovo sklypas Nr. 27 1993 m. gruodžio mėn. buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir žemės sklypo bendras plotas yra 0,618 ha. Šiuo metu bendras sklypo plotas yra 0,609 ha, t.y. ribos susiaurintos kaimyninio sklypo Nr. 26 naudai. Atsakovas atsisako pasirašyti dėl tokio ieškovo sklypo įforminimo. Teismo prašo nustatyti ieškovo sklypo ribas pagal kadastrinius matavimus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0590 ha sklypas Nr. 26 adresu Žirgo sodų 1-oji g. 15, Vilniuje. Minėtą sklypą atsakovas įsigijo 1994-11-03 ir registravo viešame registre atsakovo nuosavybe. Ieškovas neteisingai nurodo, jog atsakovo įregistruoto sklypo plotas yra 0,0574 ha. 2009-08-18 atsakovas užsakė sklypo Nr. 26 kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“. Matininkė nustatė keik mažesnį, nei nurodytą NTR 590 kv.m., atsakovo sklypo faktinį 584 kv.m. plotą, tačiau atsakovui nenaudingas (-6) kv.m. skirtumas nebuvo esminis ir atitiko leidžiamas paklaidas. Ieškovas atsisakė pasirašyti atsakovo sklypo Nr. 26 matavimų 2009-08-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Ieškovui užsakius jo sklypo kadastrinius matavimus, matininkas nustatė, jog ieškovo sklypo Nr. 27 faktinis 609 kv.m. plotas yra nežymiai 9 kv.m. mažesnis už NTR įregistruotą 618 kv.m. plotą. Jo sklypo patikslintas plotas atitiko leidžiamas paklaidas. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl kadastriniais matavimais nustatytos ieškovo sklypo Nr. 27 pirminių brėžinių neesminės leidžiamo dydžio 9 kv.m. (t.y. 1,46 proc.) paklaidos. Atlikus bendrijos ribinius matavimus ir kitų gretimų ieškovo sklypui sklypų plotų patikslinimus, ieškovo sklypo plotas galimai padidėtų jo norimais 9 kv.m. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo turtinės teisės yra pažeistos būtent dėl atsakovo sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-10-17 raštu nurodė ieškovo sklypo kadastrinių matavimų trūkumus. Atsakovas nurodė, jog jis neprieštarauja kad teismas nustatytų jo sklypo Nr. 26 ir ieškovo sklypo Nr. 27 skiriamąją ribą, tačiau toks nustatymas negali be atsakovo sutikimo sumažinti NTR nustatyto atsakovo sklypo 0,0590 ha ploto. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl sklypo Nr. 27 ploto padidinimo atsakovo sklypo Nr. 26 sąskaita. Teismo prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų SB „Medikas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

2012-05-21 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas patikslino reikalavimą ir prašė teismo nustatyti ieškovo sklypo ribas pagal UAB „Altiplanas“ parengtą 2011-12-05 žemės sklypo planą. 2012-05-25 ieškovas pateikė į bylą 2011-12-05 žemės sklypo planą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Altiplanas“ būtų kvietęs atsakovą žemės sklypo ribų paženklinimui. 2012-06-15 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminės procedūros įgyvendinimą. Atsakovas pasisakė, jog dėl žemės sklypo ribų ženklinimo jis buvo kviečiamas tik 2009 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovui J. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų SB „Medikas“, dėl nuosavybės teisių gynimo paliko nenagrinėtą bei atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Teismas nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovas ikiteismine tvarka nepasinaudojo ir ja gali pasinaudoti, todėl yra procesiniame įstatyme nustatytas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ginčas dėl sklypų ribų tarp ieškovo ir atsakovo buvo nagrinėtas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakymas pateiktas 2011-10-17 raštu Nr. lSS-(10.5)-2600. Todėl išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarka buvo pasinaudota. Minimame rašte nurodyta, kad žemės sklypų Nr. 27 ir Nr. 26 ilgiai skiriasi nuo nurodytų sodo suplanavimo projekte ir pasiūlyta sklypų Nr. 26 ir Nr. 27 savininkams bendros ribos klausimą spręsti bendru sutarimu, nepavykus - teismine tvarka. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tikrina žemės sklypo kadastro duomenų teisingumą, o nenustato sklypo ribų, bendra riba nustatoma bendru sklypų savininkų sutarimu. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl bendros ribos klausimo sprendimo, tačiau bendru sutarimu sprendimo priimti nepavyko. Tai dar kartą patvirtina tai, kad išnaudojus visas galimybes nebelieka kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, jog atsakovas siekia padidinti savo žemės sklypo plotą J. P. sklypo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka konkrečių kategorijų byloms nagrinėti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ginčas dėl sklypų ribų tarp ieškovo ir atsakovo buvo nagrinėtas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakymas pateiktas 2011-10-17 raštu Nr. lSS-(10.5)-2600. Todėl išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarka buvo pasinaudota. Taip pat apeliantas teigia, kad jis ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl bendros ribos klausimo sprendimo, tačiau bendru sutarimu sprendimo priimti nepavyko.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog 2012-05-21 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė teismo nustatyti ieškovo sklypo ribas pagal UAB „Altiplanas“ parengtą 2011-12-05 žemės sklypo planą. Teismas nurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.695 (toliau tekste – Nuostatai), reikalauja, kad žemės sklypo ribos vietovėje būtų paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui ir gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems atstovams (nuostatų 32.1.1 punktas). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (nuostatų 32.1.1.2 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 (toliau tekste – Taisyklės). Byloje nustatyta, kad 2012-05-25 ieškovas pateikė į bylą 2011-12-05 žemės sklypo planą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Altiplanas“ būtų kvietęs atsakovą žemės sklypo ribų paženklinimui. Tokiu būdu apeliantas nesilaikė minėtuose norminiuose aktuose numatytų žemės savininkų informavimo reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remiantis CPK 296 str. 1 d. 1 p. ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas