Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. M. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 22 d. nutarties, kuria atmestas V. M. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 04 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2009 07 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-406-09 pagal sodininkų bendrijos “(duomenys neskelbtini)” pareiškimą, pasirašytą valdybos pirmininkės V. M., dėl sodininkų bendrijos kitų narių L. G., R. Š., L. S., G. M., V. A. veiksmų, atliekant vandentiekio rekonstrukciją, pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

2012 03 01 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-406-09 nutraukė, nes nepadaryta veika, numatyta BK 182 str. 2 d. ir 183 str. 1 d.

2012 04 16 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro nutarimu toks pareiškėjos skundas netenkintas, atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-406-09, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., 182 str. 2 d., 202 str. 1 d., 223 str., nes sodininkų bendrija leido atlikti vandentiekio rekonstrukcijos darbus iniciatyvinei grupei, nebuvo nustatyta aiškių ribų, iškilo ginčai dėl turto valdymo, o tai yra civilinės teisės dalykas.

Nesutikdama su priimtu vyr. prokuroro 2012 04 16 d. nutarimu V. M. minėtą nutarimą apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, prašydama vyr. prokuroro nutarimą panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 05 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir 2012 04 16 d. vyr. prokuroro nutarimą pripažino kaip pagrįstą ir teisėtą.

Skunde ginčijama ir ta apylinkės teismo išvada, kad L. G. ir R. Š. veiksmų negalima vertinti kaip ūkinės, komercinės veiklos. Nesuderinus vandens kainos nei su jį naudojančiais gyventojais, nei su valdyba, nepagrįsto dydžio mokesčio už kubinį metrą ėmimas, papildomų mokesčių (vandentiekio įvedimo, siurblio aptarnavimo, abonentinio mokesčio), buhalterijos nevedimas rodo, kad tai buvo normali ūkinė veikla. Apylinkės teismas neatsakė, kaip L. G. ir R. Š. veikla atitinka Lietuvos Respublikos geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įstatymo nuostatas. Susidaro įspūdis, kad apylinkės teismas neįsigilino į skundo argumentus, o tiesiog patvirtino prokuroro nutarimą. Skunde pažymima, kad teismas neatsakė ir į kitą argumentą, kad BK 202 str. ir 223 str. numatytose veikose iš esmės negali būti civilinių santykių. Pareiškėja tikisi, kad apygardos teismas išsamiai atsakys, ar įmanomi civiliniai santykiai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 str. ir 223 str.

Skunde cituojamas kitas apylinkės teismo argumentas, kad 2002 07 13 d. iniciatyvinės grupės vandentiekiui rekonstruoti visuotinio susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad sodininkai savo valia sudarė grupę, kuri rūpinosi vandentiekio rekonstrukcija, nustatė mokesčius tiems tikslams pasiekti, numatė atlygį rekonstrukcijos darbų vykdytojams. Pareiškėjos manymu, toks teismo argumentas yra, kaip ji nurodo, ne į temą. Nei liudytojai, nei patys L. G. ir R. Š. nepasakė, kad 2009 m. pinigus iš gyventojų jie rinko už 2002 m. įvykdytą vandentiekio įrengimą.

Pareiškėja skunde pakartojo ir anksčiau išdėstytus argumentus, kad prokurorė nutarime konstatavo, jog tarp pareiškėjos ir pareiškime nurodytų asmenų susiklostė civiliniai santykiai, tačiau kokios rūšies civiliniai santykiai susiklostė, prokurorė nenurodė, todėl, pareiškėjos manymu, prokurorės išvada yra deklaratyvi. Svarbu nustatyti ir tų santykių būtinuosius požymius ir ar santykių šalys tinkamai vykdė susitarimą, nes netinkamas civilinių santykių vykdymas gali sukelti baudžiamąją atsakomybę. Pinigų surinkimas ir jų pavertimas savo nuosavybe be jokio pagrindo negali būti kvalifikuotas kaip civilinis santykis.

Skunde pažymima, kad išvada, jog netikslinga atlikti tyrimą dėl BK 202 str. 1 d. ir 223 str. numatytų nusikalstamų veikų, nes tiriamu atveju yra kilęs civilinis ginčas, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas. Komercinis geriamo vandens tiekimas yra ūkinė komercinė veikla, kuria užsiimti ne juridiniams asmenims ir neįgijus teisės vykdyti geriamojo vandens tiekimo paslaugas yra uždrausta. Būtent tokia veikla ir užsiėmė L. G. ir R. Š. Taip pat jie nevedė jokios buhalterinės apskaitos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. M. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus pareiškėjos V. M. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-406-09 medžiagą, daroma išvada, jog skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 03 01 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-406-09 nutrauktas, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-406-09 medžiagoje esančių dokumentų, pareiškėjos skundo argumentų analizė, todėl prokurorų 2012 03 01 d. ir 2012 04 16 d. nutarimuose bei ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 05 22 d. nutartyje nurodyti pareiškėjos skundų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-406-09 medžiagos matyti, kad V. M. pareiškime nurodytoms aplinkybėms ištirti buvo surinkti duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, t. y. apklausti liudytojai, išreikalauti reikiami dokumentai, surinkti kiti duomenys, reikšmingi procesinio sprendimo priėmimui, kurie, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai įvertinti. Pareiškime nurodytos aplinkybės ištirtos išsamiai. Vien tai, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo profesionalumu ar nešališkumu, jų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumu, juolab, kad ir pareiškėja skunde nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 03 01 d. nutarime išdėstytais argumentais, lėmusiais ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-406-09 nutraukimą, nenustačius nusikalstamų veikų požymių, taip pat ir su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 04 16 d. nutarimu, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 22 d. nutartį.

Vadovaujantis BPK 2 str., prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į skundo apygardos teismui turinį, darytina išvada, kad pareiškėja V. M. L. G. ir R. Š. veiksmus vertina kaip nusikalstamus pagal BK 182 str., BK 183 str., BK 202 str. ar BK 223 str., tačiau toks pareiškėjos vertinimas yra neteisingas.

Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia.

Pagal BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčiamas savo turtu, t. y. kaltininkas ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Esminis šios nusikaltimo sudėties požymis – patikėto ar esančio kaltininko žinioje turto pavertimas savo nuosavybe. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai.

Pagal BK 202 str. 1 d. vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienam iš alternatyvių požymių, t. y. neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimą komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kyla tik tada, kai šia veikla užsiimama esant alternatyviems požymiams – versliškai arba stambiu mastu.

BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2002 05 25 d. visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo 64 bendrijos nariai, pritarta bendrijos vandens rekonstrukcijai. Vėlesniuose susirinkimuose nutarta sudaryti iniciatyvinės grupės valdybą iš 5 sodininkų: L. G. – valdybos pirmininko, R. Š. – pirmininko pavaduotojo, ir kitų 3 narių, leisti eksploatuoti siurblinę ir artezinį gręžinį žiemos metu, jeigu iki nurodytos datos bus įvykdytos nurodytos sąlygos – bendrijos valdybai turi būti pateikta pažyma, kiek kainuos siurblio pakeitimas, jeigu žiemos metu siurblys suges.

2002 11 20 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ komisija atliko sodo siurblinės ir artezinio gręžinio patikrinimą, kurio metu apžiūrėta iniciatyvinės grupės atlikta siurblinės rekonstrukcija ir nustatyta, kad iniciatyvinė grupė įsigijo giluminį siurblį ir jį sumontavo, siurblio valdymui padarytas atskiras elektros įvadas su užplombuotu elektros skydu su elektros skaitikliu. Komisija įpareigojo L. G. atsakyti už teisingą siurblinės eksploataciją ir kiekvieną mėnesį atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ir t. t.

2009 03 27 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime nustatyta, kad leidimus vandeniui pasijungti iš bendrijos gręžinio išduoda sodo bendrija ir jos pirmininkas pagal bendrijos nustatytą vandens pajungimo mokestį, visi finansiniai klausimai sprendžiami tik per sodo bendrijos buhalteriją. Sodininkai, kurie naudojasi žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu ir yra sumokėję vandens pajungimo mokestį, papildomų mokesčių nemoka. Sodininkai, kurie nesinaudoja žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu, o įmokėjo 500 Lt ir turi įmoką patvirtinantį dokumentą – užskaityti kaip tikslinį mokestį. Sodo bendrijos nariai, besistatantieji gyvenamus namus, bendrijai sumoka vandens pajungimo ir tikslinį mokestį 2000 Lt. Visi sodininkai, kurie naudosis vandeniu tik vasarą – per 2 metus į rezervinę sąskaitą turi įnešti 500 Lt tikslinių mokesčių.

Iš ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų matyti, kad R. Š. ir L. G. rinko pinigines lėšas vandentiekio rekonstrukcijai iš tų sodininkų bendrijos narių, kurie išreiškė norą naudotis vandeniu žiemos laikotarpiu. Už surinktas pinigines lėšas buvo atlikti planuoti darbai – nutiesti vamzdynai, įrengtas siurblys, tiekiantis vandenį žiemos laikotarpiu, įrengti vandens apskaitos skaitliukai, atliktas siurblio variklio remontas, taip pat buvo apmokama už atliekamus vandentiekio rekonstrukcijos darbus. Vėliau iš sodininkų buvo renkamos piniginės lėšos, kuriomis buvo mokama už vandens siurblio sunaudotą elektros energiją.

Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad L. G. ir R. Š. būtų padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., BK 183 str. 1 d., BK 202 str. 1 d. ar BK 223 str. 1 d. Tokių duomenų nepateikia ir pareiškėja savo skunde. Nesutikimą su ikiteisminio tyrimo nutraukimu V. M. grindžia iš esmės subjektyviais, vertinamojo pobūdžio argumentais, o prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdami procesinius sprendimus, vertino tyrimo metu surinktų duomenų visumą, o ne rėmėsi pavieniais atskirų, galimai suinteresuotumą turinčių asmenų paaiškinimais.

Apygardos teismas sutinka su ankstesniuose sprendimuose suformuluotomis išvadomis, kad šiuo atveju sodininkų bendrijai leidus atlikti vandentiekio rekonstrukciją, tarp sodininkų bendrijos ir iniciatyvinės grupės iškilo turtiniai ginčai dėl vandentiekio valdymo, dėl apmokėjimo, dėl rekonstrukcijų, dėl naudojimo, kurių negalima vertinti kaip sukčiavimo, turto pasisavinimo baudžiamąja teisine prasme ar kaip kitos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad, priešingai nei mano pareiškėja, nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota, kad L. G. ir R. Š. veikė tinkamai. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad įvertinus minėtų asmenų veiksmus nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Kaip teisingai nurodyta vyr. prokuroro nutarime, tarp šalių nebuvo teisiškai nustatytos valdymo ribos ir neaptarti klausimai, iškilo turtinio pobūdžio ginčai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Konstatavus, kad tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai, tiek prokurorų nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorų nutarimai ir apylinkės teismo nutartis teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti šių sprendimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti V. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 05 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.