- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- N-575-1804-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01037-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 1 d. nutarimu A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142³ straipsnio 1 dalį skirta 200 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. birželio 12 d., apie 1 val. 15 min., dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Martono taksi“ vairuotoju, vežė keleivius su neįjungtu taksometru, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 3-156 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 40 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. liepos 1 d. nutarimą arba sumažinti skirtą baudą. Teigė nežinojęs, jog negalėjo draugų vežti su neįjungtu taksometru, taksi vairuotoju dirbo tik porą mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. liepos 1 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad A. B. vairuotas taksi automobilis atitiko Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 10 punkte nustatytus reikalavimus taksi automobiliui. Vertino, kad aplinkybė, jog taksi automobiliu buvo vežami A. B. draugai, nesudaro pagrindo nesilaikyti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 40 punkto reikalavimų. Nurodė, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes A. B. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
II.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2010 m. liepos 1 d. nutarimą, skiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Su padarytu pažeidimu nesutinka ir tvirtina nežinojęs, jog negalėjo vežti draugų su neįjungtu taksometru. Teigia, kad pranešimo apie pirmosios instancijos teismo posėdį negavo, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes negalėjo pateikti įrodymų dėl sunkios materialinės padėties. Paaiškina, kad gauna minimalią algą, o nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. bendrovėje „Martono taksi“ nebedirba.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. B. paaiškinimai, jog vairuotoju jis dirbo neseniai bei kad jis nežinojo, jog negali vežti draugų neįjungus taksometro, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keleivių vežimas lengvaisiais automobiliais – taksi neturint taksometro, neįjungus jo ar su neveikiančiu taksometru <...> užtraukia baudą nuo 200 iki 500 Lt.
Nagrinėjamu atveju A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. birželio 12 d., apie 1 val. 15 min., dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Martono taksi“ vairuotoju, vežė keleivius su neįjungtu taksometru. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 3-156 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 40 punkte įtvirtintas draudimas vairuotojui vežti keleivius taksi neįjungus taksometro. Pagal Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 8.2 punktą, taksi paslauga – tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą – užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje.
Nors apeliantas tvirtina, jog jis vežė draugus, kurie jo paprašė parvežti iš senamiesčio namo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto vairuotas automobilis atitiko visus Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse įtvirtintus reikalavimus taksi automobiliui ir jis vežė keleivius, kas atitinka Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 8.2 punkte įtvirtintą taksi paslaugos apibrėžimą. Taigi apeliantas, veždamas keleivius taksi automobiliu, turėjo įjungti taksometrą, o to nepadaręs, pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 40 punktą ir padarė ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl darytina išvada, kad A. B. Institucijos 2010 m. liepos 1 d. nutarimu pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už 2010 m. birželio 12 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimo matyti, kad A. B. buvo išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimą teisme 2010 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 12), tačiau A. B. į teismo posėdį neatvyko ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Pagal ATPK 272 straipsnį, nagrinėjant bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142³ straipsnyje, padarymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas, todėl pirmosios instancijos teismas, A. B. neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, bei byloje nesant duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebūtų gavęs teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pagrįstai bylą išnagrinėjo A. B. nedalyvaujant. A. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisės teikti įrodymus pažeidimo.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali 200 Lt bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Apelianto sunki materialinė padėtis nelaikytina ypatingai jo atsakomybę už padarytą pažeidimą švelninančia aplinkybe ir nesudaro pagrindo skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Todėl apeliantui paskirta sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, nuobaudos švelninimui nėra įstatymo numatytų pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.