Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – A. G. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui), taikymo:

A. G., (duomenys neskelbtini), neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gegužės 24 d. apie 8.15 val., A. G., (duomenys neskelbtini) globos namų poilsio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinę bei vieną kartą ranka į veidą socialinei darbuotojai J. M., taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje, sukėlė J. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

A. G. baudžiamojo įstatymo uždrausta veika visiškai įrodyta teisme išnagrinėtais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialisto išvada, eksperto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais/duomenimis.

Nukentėjusioji J. M. - socialinė darbuotoja, parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 8.15 val., jai būnant savo kabinete (duomenys neskelbtini) globos namuose, pro atviras savo kabineto duris pamatė, kad į poilsio kambarį, kurio siena stiklinė, įbėgo gyventojas A. G., kuris paėmė kėdę ir metė ją į ten buvusius kitus valgyti susirinkusius gyventojus. Tik atsitiktinumo dėka kėdė į gyventojus nepataikė, nukrito ant stalo ir sulūžo. Kai ji įbėgo į poilsio kambarį, prabėgdamas pro ją G. su jėga trenkė jai į krūtinę, o kita ranka trenkė jai į skruostą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į pastabas nusiraminti A. G. nereagavo, buvo agresyvus, nubėgo į prausyklą. Paaiškino, kad A. G. globos namuose gyvena nuo 2013 metų, jam yra diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, jis visai nebendrauja, nekalba, tik leidžia įvairius garsus, minimaliai orientuojasi tik savo gyvenamojoje aplinkoje, lauke ar kitoje aplinkoje jis nesiorientuoja. A. G. teisiškai yra neveiksnus, artimųjų neturi. Nors nuo A. G. agresijos ir smurto, sužalojimų, jau seniai nuolat kenčia ir gyventojai, ir darbuotojai, iki šiol tokias situacijas jie spręsdavo globos namų viduje. Nuo A. G. smurto yra nukentėjęs visi su juo dirbantys socialiniai darbuotojai ir globos namuose gyvenantys gyventojai. Neseniai A. G. vėl smurtavo darbuotojų atžvilgiu. Psichiatrė pas juos į globos namus atvažiuoja nuolat, prižiūri ir G., koreguoja vaistus, bet situacija nesikeičia. Jei bus skirtas ambulatorinis gydymas, toliau visi kentės, nes G. neturi galimybės nei izoliuoti, nei sustabdyti. Mano, kad A. G. turi būti skirtas stacionarus gydymas, nes ambulatorinis gydymas rezultatų neduos, darbuotojai jau ir „rankas nuleidžia“.

Liudytoja D. K. - vyresnioji socialinė darbuotoja, apklausta nuotoliniu būdu per ZOOM programą, parodė, kad A. G. globos namuose gyvena nuo 2013 m. A. G. nekalba, tik leidžia garsus arba garsiai klykia. Jis reaguoja į savo vardą, supranta labai paprastus paliepimus ir trumpus sakinius. Metų bėgyje A. G. tapo labai agresyvus, smurtauja prieš darbuotojus, gyventojus, smurtauja ir prieš save, daužo savo galvą į sieną, niokoja daiktus. A. G. vartoja jam priskirtus vaistus, tačiau jie jokio poveikio jo elgesiui nedaro. Nurodė, kad jie ne visada kreipiasi į policiją, bando patys suvaldyti situaciją. Žino, kad G. yra sužalojęs ir darbuotojus, ir gyventojus. Žino, kad 2024-05-24 0.15 val., A. G. sužalojo darbuotoją M..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1061/2024(02) J. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau traukiniu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 44-45).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-462/2024 nurodyta, kad nusikalstamos veikos įvykdymo bei šiuo metu A. G. yra konstatuojamas psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F72.1). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu ir šiuo metu A. G. negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį medicininį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 77-79).

Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras S. S. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizėje padarytas išvadas. Nurodė, kad dėl A. G. ekspertizės akte konstatuoto psichikos sutrikimo, jis draudžiamos veikos padarymo metu nesuprato, o ir šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, todėl šioje byloje turi būti pripažintas nepakaltinamu. Nurodė, kad A. G. dėl protinio atsilikimo nekalba, tik leidžia garsus, yra neprognozuojamas, agresyvus. Jo psichikos sutrikimas nėra laikinas, tai prigimtinis sutrikimas. A. G. agresija gali būti koreguojama vaistais, tačiau pats jis jų gerti nesugebės. A. G. turi būti medikų stebimas ir gydomas, jam reikia priverstinio gydymo, šiuo metu rekomenduoja taikyti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Gydytojų nestebimas ir negydomas A. G. gali būti pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams.

Vertindamas byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą , kad A. G. aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinę bei vieną kartą ranka į veidą socialinei darbuotojai J. M., taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje, sukėlė J. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikė jos sveikatą.

Tai, kad A. G. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, įrodo liudytojos D. K. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada.

Įstatymu uždrausta veika baigta, nes smurtaudamas A. G. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Teismas, remdamasis išnagrinėtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad A. G. padarė įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas žmogui).

Kadangi darydamas įstatymo uždraustą veiką A. G. dėl psichikos sutrikimo – sunkaus protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo, negalėjo, o ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės, pasekmių, savo veiksmų valdyti ir juos kontroliuoti, kaip tai nurodyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kurio išvadas patvirtino teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas psichiatras, A. G. šioje byloje turi būti pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), o pripažintas nepakaltinamu - negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą uždraustą pavojingą veiką, tačiau, vadovaujantis psichiatrų ekspertų rekomendacija, jam būtina taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę.

Nors ekspertas (-ai) psichiatras (-ai) rekomendavo A. G. skirti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau:

atsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus, kurios nurodė, kad A. G. - kuris nekalba ir iš esmės nesiorientuoja aplinkoje, gyvendamas globos namuose ir nuolat prižiūrimas atvykstančio psichiatro, kurio visos apžiūros nėra įrašytos į asmens medicininius dokumentus, kaip tą patvirtino ir ekspertizę atlikęs psichiatras ekspertas, kuris nurodė, kad paskutinė psichiatro apžiūra A. G. medicininiuose dokumentuose užfiksuota tik 2023 m. spalio 10 d. - nors ir geria paskirtus vaistus, kuriuos sugirdyti dėl agresyvaus elgesio darbuotojams ne visada pavyksta, tačiau nei nuolatinė psichiatro priežiūra, nei skiriami vaistai A. G. agresyvaus elgesio nekeičia, nes jis ir toliau elgiasi labai agresyviai, nuolat pavojingai smurtauja ir prieš save, ir prieš darbuotojus, ir prieš globos namų gyventojus, apie ką visada net nėra pranešama teisėsaugos institucijoms;

atsižvelgdamas ir į Psichiatrijos ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, kad A. G., kuris nuo 2005-10-06 pripažintas neveiksniu ir jam neterminuotai nustatytas 20 % darbingumo lygis, nuo 2010-01-15 diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su agresyviu ir autoagresyviu elgesiu, kuris jau ir tuo metu blogėjo, o skiriami vaistai efekto nedavė, nes elgesys išliko neprognozuojamas, nevaldomas ir nurodyta, kad dėl tokios būklės yra galimi ir antisocialūs veiksmai, tačiau taip pat pažymėta, kad po stacionaraus gydymo A. G. būsena buvo pagerėjusi;

atsižvelgdamas į ekspertizės akte aprašytą globos namų charakteristiką, kurioje nurodyta, kad nepaisant personalo pastangų, A. G. dažnai save žaloja (daužo galvą į sieną, kt.), yra stebimas nuolat pasikartojantis neįmanomas sukontroliuoti jo agresyvus elgesys, nukreiptas ne tik į save, bet ir į aplinkinius, smurtavimas darbuotojų ir gyventojų atžvilgiu, kt. –

teismas daro išvadą, kad kadangi iki šiol buvęs iš esmės ambulatorinis konsultavimas/gydymas efekto nedavė, tokios sudėtingos psichikos sveikatos būklės A. G. būtina skirti ne ambulatorinį, bet stacionarų stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas), nes stacionariai nestebimas ir negydomas A. G., kaip rodo bylos duomenų visuma, šiuo metu yra pavojingas tiek sau, tiek ir aplinkiniams.

Kardomoji priemonė.

A. G. laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

Proceso išlaidos.

Išlaidos VGTPT paskirtam kaltinamojo gynėjui apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 103, 104 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

nutaria:

A. G., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), esant nepakaltinamam, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) bendro stebėjimo sąlygomis.

Išaiškinti, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Proceso išlaidas apmokėti iš valstybės lėšų.

Nutartį A. G./jo globėjui – (duomenys neskelbtini) globos namams, prokurorui, nukentėjusiajai, A. G. gynėjui, taip pat ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei, siųsti tik el. ryšio priemonėmis.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių /pastaba - tėvai nežinomi, nuo kūdikystės gyvenantis globos įstaigose/, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.