Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-621-212/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
2S-621-212/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
R. C., V. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-621-212/2010Procesinio sprendimo kategorija:122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. C. ir V. K., pareiškėjo R. C. atstovo adv. J. Butkaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. C. ir V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl neteisėtų veiksmų ir viešojo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ikiteisminio skyriaus vyriausiojo prokuroro Z. B. 2008-12-30 priimtą nutarimą, panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2008-11-07 nutarimą atsisakyti atnaujinti procesą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-6-064-04 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą imtis veiksmų panaikinti neteisėtą 2005-11-22 nutarimą bei atnaujinti procesą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-6-064-04; įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareigūnus imtis veiksmų, išsamiai ir kokybiškai ištirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04, užkertant kelią tęsiamai nusikalstamai veiklai ir korupcijai; įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą atlikti jam paskirtas funkcijas dėl viešo intereso gynimo – apsaugant valstybės turtą ir teismingumą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą inicijuoti civilinių bylų atnaujinimo ginant viešą interesą.

Pareiškėjai 2009-11-10 pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti priimtų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams galimybę. Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ištirti ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-193-10/03 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar teisėjos Z. M. veiksmai ir priimtas sprendimas neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d. 23 str., 29 str., 30 str. Ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus l apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2⁴ -5313- 96 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar teisėjos J. T. veiksmai ir priimant sprendimą, ir padarant prierašą (suklastojant teismo sprendimą), o vėliau priimtas sprendimas -Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2007-07-17 nutartis atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04, kurioje turėjo būti tiriami pačios teisėjos veiksmai, neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d. 23 str., 29 str., 30 str. Ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar teisėjos G. B. veiksmai neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str. Ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus apygardos teismo 2008-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S29-69/08 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar teisėjų veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str. Ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-064-04 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar prokuroro veiksmai ir priimtas nutarimas neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str. Ar ginčijamas teisės aktas - Vilniaus apygardos teismo 2009-03-09 nutartis Nr. 1S-l36-172-2009 neprieštarauja Konstitucijos 7 str. l d. ir/ar teisėjų veiksmai ir priimta nutartis neprieštarauja Konstitucijai 5 str., 7 str. l d., 14 str., 23 str., 29 str., 30 str., 117 str. Kreiptis į Konstitucinį Teismą nustatyti ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų konkretūs veiksmai (atsisakymas kreiptis į Konstitucinį teismą, atsisakymas sureguliuoti įstatymus, kad jie atitiktų Konstitucijai ir EB teisei, neveikimas nusikaltimo ir korupcijos atžvilgiu, neveikimas į pareiškimus dėl valstybės turto grobstymo stambiu mastu, atsisakymas ginti viešą interesą, kasatorių teisės ir laisvės ir kt.) neprieštarauja Konstitucijai ir/ar nepažeidžia kasatoriaus (pareiškėjų) konstitucinės teisės - teisės į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į teisminę gynybą, teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į apeliaciją, teisės būti išklausytam, teisės į viešą teismo posėdį, teisės į šalių lygiateisiškumą, teisės į teisingą ir sąžiningą rungimąsi, teisės į nuosavybes neliečiamumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atemtė. Nurodė, kad teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos – tai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka proceso metu teismo priimti dokumentai, kurių pagrįstumo bei teisėtumo priežiūrą vykdo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (CPK XVI skyrius, XVII skyrius). Konstitucinis Teismas pagal savo kompetenciją užtikrina Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją, visų konstitucinio įstatymo galią turinčių teisės aktų atitiktį Konstitucijai, visų įstatymo galią turinčių teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir konstitucinio įstatymo galią turintiems teisės aktams, taip pat visų Seimo poįstatyminių teisės aktų, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai, konstitucinio įstatymo galią turintiems teisės aktams, taip pat įstatymo galią turintiems teisės aktams. Pareiškėjų prašyme nurodytiems procesiniams sprendimams nesant teisės aktams, dėl kurių atitikties Konstitucijai sprendžia Konstitucinis Teismas, teismui nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo R. C. atstovas adv. J. Butkus prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009-11-27 nutartį ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 1996-08-29 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996-08-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96 ir jo pagrindu priimtų Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo, įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismui 2004-03-15 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A34-234/2004, Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007-10-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007, įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismui priėmus 2008-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S29-69/2008 bei 2005-11-22 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-064-04 atitikimo Konstitucijai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Įsiteisėję teismų sprendimai turi įstatymo galią, todėl jų atžvilgiu turi būti taikomos tos pačios procedūros, t.y. gali būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisinėje valstybėje negali būti pripažįstami du teismų sprendimai, kai dėl vienų ir tų pačių faktinių aplinkybių pasisako skirtingai. Jokio kito mechanizmo, kaip tokią teisinę koliziją išsprendžiant Konstituciniame Teisme, nėra. Kitų teisinių būdų panaikinti įsiteisėjusį, bet nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą bei jo pagrindu priimtus kitus teismų sprendimus, nutartis, prokurorų nutarimus, taip pat nėra. Vilniaus srities teismo 1939-04-07 sprendimu buvo nustatyta, kad po T. T. mirties likusį turtą lygiomis dalimis paveldėjo K. F., D. T., A. T. ir J. T.. 1996-06-19 D. T. teisių pagrindu į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi S. T., M. R. ir A. U.. Kartu su jomis į teismą kreipėsi A. Ž. (A. T.). Nurodyti asmenys prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. T. mirties A. Ž. ir D. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 1996-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁴-5313-96 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, akivaizdžiai prieštaraujantį 1939-04-07 Vilniaus srities teismo sprendimui. 1996-08-29 teismo sprendimas buvo tikslinamas, susiejant T. T. valdytą žemės sklypą su G. K. ir M. C. (teisių perėmėjai R. C. bei M. C.) namų valda. Už namų valdos žemę valstybei buvo sumokėti pinigai, sandoris iki galo nebuvo įformintas, tačiau G. K. ir M. C. pagrįstai ir teisėtai laukė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų išdavimo. 1996-08-29 teismo sprendimas pažeidžia jų nuosavybės teises ir tuo pačiu pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. Nurodyta byla išnagrinėta pažeidžiant Konstitucijos 29 str., nes į šios bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys. Priimant teismo sprendimą buvo pažeista Konstitucijos 109 str. 3 d., nes teisėjas įstatymo neklausė. Teisėjas esant galiojančiam 1939-04-07 teismo sprendimui, 1996 metais taikė įstatymus, kurių negalėjo taikyti ir tokiu būdu pažeidė Konstitucijos 110 str. 1996-08-29 teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas aktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. prasme. Jis gali ir turi būti pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei paskelbtas negaliojančiu nuo priėmimo momento. M. C. (teisių perėmėjai R. C. ir M. C.) ir G. K. savo teises gynė teismuose. 2003-12-11 buvo priimtas teismo sprendimas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003. Vienu iš esminių pagrindų, lėmusių teismo atsisakymą ginti M. C. ir G. K. teises buvo įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos D. T. ir A. Ž. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tame tarpe ir namų valdos, esančios Naujakiemio g. 35 Vilniuje, teritorijoje. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo po Vilniaus apygardos teismo 2004-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A34-234/2004. Šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas. 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007 buvo atsisakyta ginti M. C. ir G. K. teises. Nutarties priėmimo metu 1996 metų teismo sprendimas, numatantis teisę S. T. teisių perėmėjams, M. R., A. U., A. Ž. atkurti nuosavybės teises namų valdos, esančios Naujakiemio g. 35 Vilniuje teritorijoje, galiojo ir buvo pagrindu prioritetine tvarka ginti asmenų, siekiančių nuosavybės teisių atkūrimo, teises. 2007-10-12 teismo nutartis įsiteisėjo po 2008-05-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S29-69/2008. 1996-08-29 teismo sprendimas buvo pagrindu ne tik priimant teismų sprendimus ir nutartis civilinėse bylose. Juo rėmėsi prokuratūra priimant nutarimus ikiteisminio tyrimo byloje. 2005-11-22 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-064-04. Visi vėlesni ginčai dėl šio nutarimo nepagrįstumo baigėsi M. C. (jo teisių perėmėjų R. C. ir M. C.) ir G. K. nenaudai.

Mano, kad 1996-08-29 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 24-5313-96 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir turi būti pripažintas negaliojančiu nuo priėmimo momento. Tuo pačiu prieštaraujančiais Konstitucijai ir negaliojančiais nuo priėmimo momento turi būti pripažinti kiti teismų sprendimai, nutartys bei prokuroro nutarimas.

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009-11-27 nutartį, imtis veiksmų apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją nuo galimų pažeidimų ir inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės dėl nurodytu teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; įvertinti išdėstytus argumentus, bei inicijuoti kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti jų išvardintų priimtų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

Nurodo, kad nesutinka su teismo 2009-11-27 nutartimi, nes teismas išėjo už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. numatytų ribų ir pažeidė jų teisę į greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisę teisminę gynybą, teisę į tinkamą teismo procesą, teisę į teisingą ir sąžiningą rungimosi, teisė į nuosavybės neliečiamumo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, neargumentuota, nemotyvuota ir turi būti naikinama. Teismas nesiekė nustatyti tiesos, neužtikrino teisėtumą civiliniame procese, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus. Teismas netinkamai atliko savo funkcija konstitucingumo kontrolės savo kompetencijos ribose, neapsaugojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konstitucinės tvarkos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tuo pažeidė Konstitucijos viršenybės ir vientisumo, tiesioginio taikymo principus, leido toliau pažeidinėti pareiškėjų teises ir laisves įtvirtintas konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsigalioję teismo sprendimai (kaip teisės aktai), kurie prieštarauja Konstitucijai, gali sukelti ypač didelių nepageidaujamų padarinių. Teismas neginė viešo intereso ir tuo pažeidė teisingumo ir teisinės valstybės principus. Atsisakymas ginti Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Teismas netinkamai aiškino Konstituciją, nes jos aiškinimas turi būti prasminis, loginis, o ne tik pažodinis. Vien tik pažodinis konstitucinės teisės aiškinimas prieštarauja Konstitucijos loginių ir sisteminių požiūriui. Konstitucija turi būti taikoma kompleksiškai atsižvelgdamas į visus Konstitucijos nuostatų (normų ir principų) visumą ir tuo apsaugojant konstitucinę santvarką. Konstitucinės teisės normos būtina aiškinti ir taikyti nepažeidžiant teisės principų. Teismas neužtikrino žmogaus teisių ir laisvių konstitucinės garantijos. Teismas taikė teismo sprendimus (teisės aktus) prieštaraujančius Konstitucijai ir neatsižvelgė į neteisėtai nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir neužkirstą kelią nusikalstamai veiklai ir korupcijai.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Konstitucijos Teismo kompetenciją, neatsižvelgė, kad Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę. Konstitucinis Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti konstitucingumo kontrolę, patikrinti teisės aktų atitikimą Konstitucijai. Mano, kad šį konstitucinį ginč gali išspręsti tik Lietuvos Konstitucinis Teismas, t. y. Konstitucinio teismo jurisdikcija irprerogatyva. Nesutinka su teismo argumentais, kad teismo sprendimai nėra teisės aktai. Teismas nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą paliko nepatikrinęs ar įsigalioję teismo sprendimai, kaip teisės aktai, prieštarauja Konstitucijai. Teismas neatsižvelgė ir savo nutartyje nemotyvavo dėl to, kad prokuratūros pareigūnai pažeidė Konstitucijos 14 str. – lietuvių valstybės kalbos principą. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas išsamiai neištyrus bylos, visų pareiškimuose, prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių, neužkirstas kelias tęsiamai nusikalstamai veiklai ir korupcijai. Teismo sprendimai, nutartys yra poįstatyminiai aktai, turintys norminį pobūdį. Sie teisės aktai taip pat turėjo būti nustatomi laikantis viršenybės principo, įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka ir tokį aktą turėjo priimti kompetentinga institucija. Principai competencie de la competence - kompetencijos kompetencija, y wra novit ciuria - teisėjas turi išmanyti įstatymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskiruosius skundus atmesti ir teismo 2009-11-27 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas 2009-11-27 nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei taikė Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalį. Atskirieji skundai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo apeliantų nurodytais motyvais naikinti skundžiamą teismo nutartį. Apeliantai nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teismo sprendimų ir nutarčių, priimtų nagrinėjant civilines bylas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Seimo narių ir valstybės pareigūnų veiksmų atitikimo Konstitucijai. Apeliantų išvardinti motyvai, kad teismo ir prokuroro procesinius sprendimus galima laikyti teisės aktais (įstatymais) nepagrįsti, nes jie neturi esminių įstatymams būdingų požymių: neformuluoja teisės normų, skirtų žmonių santykiams reguliuoti, nėra priimti tam įgaliotų valstybės institucijų ir kitų požymių. Teismo sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai yra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka proceso metu teismo priimti dokumentai, kurių pagrįstumo bei teisėtumo priežiūrą vykdo aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, bet ne Konstitucinis Teismas.

Apeliacinis procesas pagal pareiškėjų R. C. ir V. K., pareiškėjo R. C. atstovo adv. J. Butkaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais ir argumentais.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. (b. l. 42) atmetė pareiškėjų R. C. ir V. K. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti priimtų teisės aktų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos CPK 344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuomet atsisakoma kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009-11-27 nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Šiais pagrindais skundžiama Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis negali būti apskundimo objektu. Todėl apeliacinis procesas nutraukiamas ( CPK 315 str. 5 d, 338 str. ).

Pagal CPK 334 str. 3 d. motyvai dėl nutarčių, kurios nėra apskundimo objektai, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiama nutartis nėra apskundimo objektas, dėl atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų R. C. ir V. K., pareiškėjo R. C. atstovo adv. J. Butkaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties, nutraukti.

Teisėjai Zina MickevičiūtėMargarita DzelzienėLaimutė Sankauskaitė