- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- I-665-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03038-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Penktajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Penktajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 26–31) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2018 m. vasario 5 d. aktą Nr. KPD-KP-10009/1 (toliau – ir Aktas).
Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškyje. Šis žemės sklypas nėra suformuotas, jam nėra atlikti geodeziniai matavimai. Pareiškėja siekė suformuoti šį žemės sklypą, bet paaiškėjo, kad jis yra Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorijoje, kuri yra registruota kultūros vertybių registre. Pažymėjo, kad jai buvo siūloma formuoti sklypą, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis būtų konservacinė, o žemės sklypo naudojimo būdas – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, tačiau tai reikštų, kad sklype niekada nebūtų galima vykdyti jokios ūkinės veiklos. Nurodė, jog informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kad 2016 m. Radviliškio rajono savivaldybė tvarkė Radviliškio žydų senųjų kapinių teritoriją, aptvėrė ją nauja tvora ir aptverta teritorija nepakliuvo į pareiškėjos siekiamą suformuoti žemės sklypą. Be to, 2017 m. vasarą Radviliškio rajono savivaldybės administracija pareiškėjai paaiškino, kad visa teritorija už naujai aptvertos Radviliškio žydų senųjų kapinių tvoros nėra jų traktuojama konservacinės naudojimo paskirties teritorija, bet valstybiniu lygmeniu Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorija nėra atitinkamai sumažinta. Kadangi formuojamas sklypas buvo didesnis nei pareiškėjai priklausytų, Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus vedėjas pasiūlė išsipirkti papildomai žydų kapinių teritorijoje esančios, bet naująja tvora neaptvertos žemės iš valstybės. Nesuvokdama, kaip gali išsipirkti dalį žydų kapinių teritorijos, sklypo formavimo darbus sustabdė ir laukė atsakymo iš Departamento dėl galimybės atitinkamai įteisinti sumažėjusią žydų kapinių teritoriją, tačiau 2018 m. vasario 22 d. Departamento raštu buvo informuota, kad Taryba nusprendė, jog teritorijos ribų sumažinimui nėra pagrindo. Tik 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėja gavo Tarybos 2018 m. vasario 5 d. aktą Nr. KPD-KP-10009/1, iš kurio suprato, kad visas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas atsidūrė kapinių teritorijoje.
Pareiškėja paaiškino, kad Aktą skundžia dėl to, kad Taryba, priimdama tokį didžiulę įtaką jos interesams darantį sprendimą, nesuteikė galimybės būti išklausytai ir taip buvo pažeistas gero administravimo principas. Pabrėžė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, jai nuosavybės teise priklauso jau kelias dešimtis metų, tačiau atsakovė neinformavo pareiškėjos apie svarstomą Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorijos ribų nustatymą, nesuteikė pareiškėjai galimybės susipažinti su svarstoma informacija.
Atsiliepimas
Atsakovė Taryba atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 119–121).
Paaiškino, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Departamento sudarytos tarybos: 1) sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo; 2) nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį; 3) tikslina vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis; 4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Klausimus tarybų posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamento apskaitos tarnyba, savivaldybių institucijos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Nagrinėjamu atveju Taryba nutarė patikslinti Radviliškio žydų senųjų kapinių vertingąsias savybes ir teritorijos ribas ir savo sprendimą įformino skundžiamu Aktu, kuriuo, vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (toliau – ir Aprašas), nustatytais kriterijais, būtinais kultūros paveldo objektui (amžiaus cenzu, autentiškumo požymiais, reikšmingumu), buvo nustatytas kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių pobūdis. Taryba, priimdama sprendimą patikslinti vertingąsias savybes ir teritorijos ribas, rėmėsi archyvine medžiaga, tyrimų ataskaitomis, publikacijomis ir kt., kultūros vertybės pagrindiniu dosjė ir kitais prie Akto pridėtais rašytiniais duomenimis.
Nurodė, kad Radviliškio žydų senųjų kapinių vertingosios savybės nustatytos ir teritorijos ribos apibrėžtos Tarybos 2016 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KPD-KP-1009, o ginčijamu 2018 m. vasario 5 d. Aktu buvo patikslintos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Taigi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, dar 2016 m. gegužės 16 d. aktu pateko į Radviliškio žydų senųjų kapinių teritoriją. Pareiškėja 2016 m. gegužės 16 d. akto neginčijo. Be to, pareiškėja nepateikė jokių teisinių ir faktinių argumentų, paneigiančių ginčijamu Aktu patikslintas vertingąsias savybes ir teritorijos ribas. Atkreipė dėmesį, jog Tarybos nuostatai nenustato pareigos Tarybai, nagrinėjant klausimus dėl teritorijos ribų patikslinimo, į posėdžius kviesti asmenis, kurių žemės sklypai patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo teritoriją, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekviečiant pareiškėjos į Tarybos posėdį buvo pažeistos jos teisės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 102–105). Atsiliepimą grindė analogiškais argumentais kaip atsakovė Taryba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Penktosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018 m. vasario 5 d. akto Nr. KPD-KP-10009/1 teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statiniai adresu: (duomenys neskelbtini), Radviliškis (b. l. 122–125). Šie pastatai stovi nesuformuotame valstybinės žemės plote. Nors pareiškėja teigia, kad žemė, kurioje stovi minėti statiniai, priklauso jai nuosavybės teise, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Kultūros vertybių registro duomenimis Radviliškio žydų senosios kapinės, esančios (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, į registrą įtrauktos 1995 m. spalio 25 d. Pagal 1996 m. teritorijos ribų planą (b. l. 107) Radviliškio žydų senosios kapinės užėmė 0,5 ha plotą.
Taryba 2016 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KDP-KP-1009 (b. l. 115–118) nusprendė patikslinti Radviliškio žydų senųjų kapinių duomenis, t. y. patikslino vertingąsias savybes, jų pobūdį, vertybės reikšmingumą, teritoriją. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 15 d. Radviliškio žydų senųjų kapinių apibrėžtų teritorijos ribų plano (b. l. 106), teritorijos plotas padidėjo iki 10 170 kv. m ir į Radviliškio žydų senųjų kapinių teritoriją pateko pareiškėjai priklausantys statiniai.
2018 m. vasario 5 d. aktu Nr. KPD-KP-10009/1 (b. l. 8–13) Taryba nusprendė patikslinti Radviliškio žydų senųjų kapinių duomenis, t. y. patikslino vertingąsias savybes, teritorijos ribas, nustatė apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir apibrėžė jo ribas. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 25 d. Radviliškio žydų senųjų kapinių apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano (b. l. 108), kultūros vertybės teritorijos plotas sumažėjo iki 9 901 kv. m, tačiau buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, kurio plotas 663 kv. m. Pagal planą Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorija ties pareiškėjos statiniais šiek tiek sumažėjo, sumažėjusiame plote nustatyta apsaugos zona, tačiau pareiškėjos statiniai išliko Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorijoje.
Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, pareiškėjai priklausantys pastatai į Radviliškio žydų senųjų kapinių teritoriją pateko dar 2016 m. gegužės 16 d. Pareiškėja Tarybos 2016 m. gegužės 16 d. akto Nr. KDP-KP-1009 neskundė teismui. Skundžiamu Aktu tik pakoreguotos kultūros vertybės ribos, tačiau ir po korekcijos, pareiškėjai priklausantys pastatai, kaip ir buvo nustatyta dar 2016 m., išliko Radviliškio žydų senųjų kapinių teritorijoje. Pažymėtina, kad pareiškėja nesutinka su Aktu ne dėl to, kad manytų, jog Radviliškio žydų senųjų kapinių ribos nustatytos neteisingai, t. y. kad kultūros vertybės teritorijoje ar jos dalyje nebuvo Radviliškio žydų kapinių. Jokių argumentų ar įrodymų šiuo aspektu pareiškėja nepateikia ir, kaip nurodo skunde, Aktą skundžia tik tuo pagrindu, kad ji nebuvo informuota apie Radviliškio žydų senųjų kapinių ribų nustatymą, nebuvo išklausyta jos nuomonė.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 5 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų funkcijas, teises, sudarymą, personalinę sudėtį bei darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 10 punktą tarybose turi būti ne mažiau kaip 5 nariai. Tarybų nariais turi būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei atitinkamos srities mokslininkai. Pagal Nuostatų 15 punktą klausimus tarybų posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamento apskaitos tarnyba, savivaldybių institucijos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti tarybos posėdžiuose ir pasisakyti. Nuostatų 16 punkte įtvirtinta, kad tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė tarybos narių. Pagal Nuostatų 17 punktą tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai. Pagal Nuostatų 18 punktą tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš. Balsams pasiskirsčius lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Posėdyje turi dalyvauti bent vienas svarstomo klausimo atitinkamos srities tarybos narys. Jei tokių narių taryboje nėra, sprendimai gali būti priimami turint ne mažiau dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją arba mokslinį laipsnį (ne tarybos narių), raštiškas sprendimams pritariančias išvadas.
Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Nuostatai nenumato nekilnojamojo paveldo vertybės teritorijoje esančių statinių savininkų privalomo kvietimo į nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžius ir tokių asmenų dalyvavimo juose. Sprendimą dėl objekto pripažinimo kultūros vertybe priima vertinimo tarybos, susidedančios iš atitinkamos srities specialistų, kurie remiasi istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra. Suinteresuotų asmenų nuomonė pripažįstant objektą kultūros vertybe lemiamos reikšmės neturi. Pareiškėja, kaip statinių, patenkančių į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės – Radviliškio žydų senųjų kapinių – teritoriją, savininkė, pagal Nuostatų 17 punktą gali dalyvauti ir pasisakyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžiuose, tačiau teisės aktai nenumato pareigos kviesti į tokius posėdžius asmenų, kuriems gali turėti įtakos objekto pripažinimas kultūros vertybe. Teismo vertinimu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų praktika nekviesti į posėdžius suinteresuotų asmenų yra ydinga, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Aktą. Pareiškėja, nesutikdama su Aktu, savo teises gali ginti teisme, ką šiuo atveju ji ir padarė, tačiau jokių argumentų (išskyrus nedalyvavimą Tarybos posėdyje), kodėl Aktas, jos nuomone, yra neteisėtas, nenurodė.
Atkreiptinas dėmesys, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmuo, kuriam priklausančiame žemės sklype nusprendžiama įregistruoti nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę (nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra žemės sklypo, bet tik statinių, esančių kultūros paveldo vertybės teritorijoje, savininkė), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, šis asmuo turėtų būti informuojamas apie tokį sprendimą, nors teisės aktai ir konkrečiai neįtvirtina tokios pareigos atitinkamą su nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statuso suteikimu susijusį sprendimą priimantį subjektą. Tačiau, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti kultūros vertybę, į tai, kad Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalimi, remiantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog vien nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Aktą neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1533/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, neturi pagrindo abejoti kompetentingo subjekto – Tarybos – priimto 2018 m. vasario 5 d. akto Nr. KPD-KP-10009/1 teisėtumu ir pagrįstumu. Kadangi nėra pagrindo šio Akto panaikinti, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.