Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ ieškinį atsakovui I. I. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės „Viskintos transportas“ (toliau – ieškovė, darbdavė) pateikė ieškinį atsakovui I. I. (toliau – atsakovas, darbuotojas), kuriuo ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12876/2024, kuriuo darbuotojo reikalavimai dėl galutinio atsiskaitymo buvo patenkinti, prašo pripažinti, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakovu.

3. Teisme 2024 m. spalio 3 d. gautas ieškovės įrodymas apie sumokėtą papildomą žyminį mokestį bei pažyma apie atsakovui apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

11. Aptariamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo, ieškovei nesutinkant su Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12876/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, konstatavęs, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

12. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, ir darbo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį papildomą 153 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, ir pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą.

14. Bylos duomenimis, atsakovas 2024 m. spalio 3 d. pateikė teismui įrodymus apie sumokėtą papildomą žyminį mokestį bei pažymą apie atsakovui apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 23–25). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, ieškovė nepateikė pažymos apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą ir pakartotinai 2024 m. spalio 7 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti.

15. Pažymėtina, kad vienu iš darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų, įtvirtintų CPK XX skyriuje, yra draudimas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jeigu trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis), atitinkamai atkreipiant dėmesį ir į minėtame CPK straipsnyje įtvirtintus specialius, sutrumpintus darbo bylų nagrinėjimo terminus. Vadinasi, net jeigu toks ieškinys teismui pateikiamas su trūkumais, skirtingai nei kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, teismas turi įvertinti trūkumų pobūdį bei galimybes juos pašalinti proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.

16. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nesudaro esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai - pažyma apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose. Įrodymų nepateikimas nėra esminiai ieškinio trūkumai, dėl kurių ieškinys galėtų būti laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Be to, iš ieškovo pateiktos darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymos teismas nesunkiai gali pats paskaičiuoti ir nustatyti vieno mėnesio, vienos dienos ir vienos valandos darbo užmokestį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad teismas turėjo įvertinti nustatytų trūkumų pobūdį bei galimybes juos pašalinti pirmiausia proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovei, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą ((duomenys neskelbtini)straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.