Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16733-430/2008 dėl 2008 m. spalio 21 d. sprendimo pagal pareiškėjų N. K. ir R. K. prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreditorius A. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai N. K. ir R. K. 2008-09-26 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pareiškimą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad santuoką sudarė 1979-08-25 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jau penkerius metus neveda bendro ūkio ir negali tikėtis, kad pradės gyventi kartu. Santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi. Pareiškėjų santuokos nutraukimo priežastys yra tokios: pareiškėjai nėra vienas kitam lojalūs, stokoja atsakomybės, sprendžiant bendrus klausimus, vengia vykdyti sutuoktinių pareigas. Jų požiūriai į gyvenimo būdą bei šeimą iš esmės skiriasi. Abu sutuoktiniai prašė bylą nagrinėti iš esmės, nenustatant termino susitaikyti. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Yra visos LR CK 3.51 str. nurodytos sąlygos, todėl santuoka gali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimas nepadarys esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam ar kitam sutuoktiniui.

Rezoliucinė dalis

1) Nutraukti santuoką, sudarytą 1979-08-25 Vilniaus m. CMS, akto įrašo Nr. 3267, tarp N. K. ir R. K.. Pareiškėjai palikti santuokinę pavardę K.

2) Patvirtinti tarp sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

I. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis santuokos metu įgytas turtas:

- automobilis MAZDA 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas sutuoktinės N. K. vardu;

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas sutuoktinio R. K. vardu.

II. Sutuoktinių bendru susitarimu sutuoktinei N. K. asmeninėn nuosavybėn perduodamas šis santuokos metu įgytas turtas:

- automobilis MAZDA 626 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini);

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Sutuoktinei N. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame punkte nurodytas nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas, todėl nutraukiant santuoką neįtraukiamas į dalytino turto sąrašą.

IV. Sutuoktiniai N. K. ir R. K. 2007-01-26 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) su AB bankas "Hansabankas" (dabar – „Swedbank“, AB). Šiuo metu negrąžinto kredito likutis pagal Kredito sutartį yra 35.493,30 Lt. Po santuokos nutraukimo skolinį įsipareigojimą AB bankas "Hansabankas" sutuoktiniai vykdys solidariai.

V. Išlaikymas sutuoktiniams nereikalingas, kadangi jų turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti, be to, jie yra darbingi pagal savo amžių ir sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepalaiko jokių santuokinių ryšių, nebetvarko bendro ūkio. Nepilnamečių vaikų neturi, dėl turto pasidalijimo susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų šeima iširusi galutinai, nes nepalaiko jokių santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio. Susitaikyti nėra galimybių. Nuo santuokos sudarymo praėjo jau daugiau kaip vieneri metai. Abu sutuoktiniai yra veiksnūs. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja viešėjai tvarkai, todėl tvirtintina.

2009-10-26 suinteresuotas asmuo A. G. pateikė teismui prašymą, prašydamas:

1) Atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimą ir šalis grąžinti į pirminę turtinę padėtį;

2) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio įteikimo atsakovams, areštuojant N. K. vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. K. ieškovo naudai. Suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-30 sprendimu ieškovo A. G. naudai iš atsakovų UAB „Viraksas“, S. M. ir R. K. solidariai priteista 25000 Lt skola ir 2116,43 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas 2009-06-04 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-6654-466/2009 dėl priteistos skolos išieškojimo. Vykdant teismo sprendimą, paaiškėjo, kad nė vienas iš skolininkų savo vardu neturi jokio turto, o gaunamos pajamos minimalios. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad sutuoktiniai Nijolė ir R. K. pateikė teismui tikrovės neatitinkančias žinias, t.y. nurodė, tik vieną kreditorių – AB banką „Hansabankas“. 2008-10-21 sprendimas pažeidžia skolininko R. K. kreditoriaus A. G. turtines teises ir teisėtus interesus, todėl proceso atnaujinimo tvarka turėtų būti peržiūrėtas. Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 366 str. 3 d. numatytų sąlygų dėl proceso atnaujinimo negalimumo nėra, o apie negalimumą įvykdyti teismo sprendimą antstolis pranešė 2009-10-19 rašto Nr. 0042/09/02521 S, todėl nepraleistas 3 mėnesių terminas prašymui paduoti. LR CPK 365 str. 1 d. numato galimybę prašymą atnaujinti procesą paduoti ir neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims, jeigu įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia jų teises.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-10-30 nutartimi prašymą tenkino ir nutarė areštuoti butą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimą atitekusį N. K.. Teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. G. turėjo teisę reikalauti, kad R. K. įvykdytų prievolę, t.y. grąžintų 2009-04-30 sprendimu priteistą sumą, tačiau nebūdamas įtrauktas į R. K. ir N. K. santuokos nutraukimo bylą, kaip kreditorius, kuris nežinodamas apie iškeltą bylą (LR CK 3.126 str.), negalėjo ginti savo interesų, padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Suinteresuoto asmens A. G. reikalavimai yra turtinio pobūdžio, jis išdėstė aplinkybes, duodančias pagrindą manyti, kad jog yra grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams Pareiškėjo R. K. finansinių įsipareigojimų suma didelė, o N. K., kuriai atiteko santuokinis turtas, tame tarpe butas (duomenys neskelbtini)., gali šį butą perleisti tretiesiems asmenims.

Pareiškėjai N. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą, prašydami suinteresuoto asmens A. G. prašymą atmesti, priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, reikalinga prijungti civilinę bylą Nr. 2-6654-466/2009, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kadangi šioje byloje yra skolos dokumento ir kitų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų dokumentų originalai. R. K. prievolė A. G. buvo terminuotas laidavimas (LR CK 6.88 str. 1 d.), kadangi R. K. laidavo prievolės su atidedamuoju terminu įvykdymą. Skolą UAB „Viraksas“ pagal skolos dokumentą turėjo grąžinti iki 2007-05-19. Pagal LR CK 6.88 str. 1 d. laidavimas baigėsi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Toks ieškinys buvo pareikštas tik 2009 m pradžioje, t.y. praėjus beveik dvejiems metams nuo termino pabaigos. Taigi, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laidavimas už UAB „Viraksas“ skolą buvo pasibaigęs. R. K. prievolė buvo asmeninė, ją jis prisiėmė, ne siekdamas patenkinti šeimos interesus, jokie šeimos pinigai nebuvo panaudoti, todėl R. K. prievolės A. G. buvo asmeninės ir vykdytinos iš R. K. asmeninio turto. Pareiškėja N. K. pažymėjo, kad apie sutuoktinio verslo reikalus, apie tai, kad R. K. buvo pateiktas A. G. ieškinys, sužinojo tik 2009 m. gegužės mėn., kai jai buvo įteikti R. K. adresuoti teismo procesiniai dokumentai. Pareiškėjas R. K. teigia, kad skola faktiškai buvo grąžinta, kad pasitikėdamas sena draugyste, nepaprašė padaryti atžymos apie grąžinimą. Dėl turto pasidalijimo būdo pareiškėjai nusprendė, atsižvelgdami į kiekvieno iš artimųjų giminaičių indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sukūrimą, pastangas gausinti šeimos turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi nutarė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16733-430/2008 dėl R. K. ir N. K. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad įstatymu yra užtikrinta teisė kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas (LR CPK 5 str. 1 d.). Pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvęs informuotas apie iškeltą bylą, turto dalybas, po kurių R. K. liko be turto.

2010-02-09 pareiškėjai N. K. ir R. K. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2010-01-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad sudarė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją visiems šiuo metu esantiems pareiškėjų kreditoriais asmenims.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-02-11 nutartimi nutarė:

1) Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimą, kuriuo nutraukta R. K. ir N. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr.2-16733-430/2008;

2) Įsiteisėjus šiai nutarčiai, pranešti Vilniaus miesto CM skyriui, VĮ Registrų centrui, Vedybų sutarčių registrui, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-16733-430/2008 neteko teisinės galios;

3) Pareiškėjų R. K. ir N. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu netenkinti ir jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti;

4) Pasiūlyti pareiškėjams pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

5) Sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-16733-430/2008. Teismas nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nustatyta, kad R. K. ir N. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia kreditoriaus A. G. interesus, todėl teismas sutarties netvirtina, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo palieka nenagrinėtą.

Pareiškėjai N. K. ir R. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-11 nutartį panaikinti, palikti galioti 2008-10-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, o nusprendus panaikinti dalyje dėl turto padalijimo, prašo patvirtinti pareiškėjų pateiktą 2010-01-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios sutarties 1.4 p. pakeisti ir nurodyti, kad prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB R. K. ir N. K. vykdys solidariai. Pareiškėjai nurodė, kad šioje byloje galėjo būti peržiūrinėjama įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, tačiau ne kiti įsitesėjusio teismo sprendimu išspręsti klausimai. Pagal LR CK. 3.66 str. 1 d. santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsitesėjimo dienos, kreditorius jokių pretenzijų dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo neturėjo, todėl nesuprantama 2010-02-11 teismo nutarties dalis, kurioje nurodoma, kad įsiteisėjęs 2008-10-21 teismo sprendimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikintas pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad gali būti peržiūrėta tik įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dalis dėl turto padalijimo (3K-3-384/2008 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Pareiškėjai teigia, kad joks kreditorius negali reikalauti, kad sutuoktiniai liktų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o būtent to paprašė A. G., todėl teismas turėjo netenkinti netesėto prašymo. Teismas neįvertino, kad pareiškėjos N. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra daug didesnė, kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bei apstatytas iš esmės už N. K. asmenines lėšas. Byloje yra pateiktas 1987-04-07 raštelis (b.l. 158), kuris patvirtina, kad 15000 rublių buto pirkimui bei apstatymui padovanojo pareiškėjos tėvas V. S.. Pareiškėja 2009-08-27 sudarė skolos padengimo sutartį su UAB „Medicinos banko lizingas“ ir už R. K. sumokėjo 77000 Lt, taip pat iš asmeninių lėšų sumokėjo 26528,85 Lt palūkanų ir kredito „Swedbank“, AB naudai. Pareiškėja 2010-01-27 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo padengti likusią skolą 24562,88 Lt minėtam bankui. Remiantis 2010-01-01 įsigaliojusiu vidutiniu rinkos verčių žemėlapių, parengtu VĮ Registrų centro, pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusio ir 2010-01-27 sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai N. K. perduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 113000 Lt. Taigi, pareiškėja iš viso jau sumokėjo 90000 Lt kompensacijos pareiškėjui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K., patvirtinus 2010-01-27 nutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bus visiškai nemokus. Jis šiuo metu dirba, gauna minimalų - 800 Lt atlyginimą. Atsižvelgiant į sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje bei turto nedalumą, sutuoktiniai pasirinko vienintelį logišką variantą – turtą priteisti vienam sutuoktiniui natūra. Pareiškėjai nepageidauja likti buto bendraturčiais, nemato jokių galimybių gyventi viename bute.

Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų argumentai nėra pagrįsti, kadangi neatitinka teisinių pagrindų, reglamentuojančių sutuoktinių nuosavybės santykius. Bendroji jungtinė nuosavybė yra tuo atveju, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 str.) ir galima tik sutuoktinių turto teisinio režimo pagrindu, todėl teismas, atstatydamas sutuoktinių ankstesnį turtinį režimą, galėjo tai atlikti tik santuokos nutraukimą pripažindamas negaliojančiu. Pagal LR CK 3.118 str. 2 d. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamas iš šio turto mokėtinos skolos. Pareiškėjų siekis įrodyti, kad R. K. yra pajėgus grąžinti A. G. skolą, netekęs viso kartu su žmona užgyvento turto, nei pagal jo pajamas, nei pagal antstolio patvarkymu grąžintų lėšų sumą negali būti vertinama kitaip, kaip deklaratyvi prielaida, bet ne įrodymas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas po proceso atnaujinimo 2010-02-11 nutartimi nutaręs:

- panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimą, kuriuo nutraukta R. K. ir N. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr.2-16733-430/2008;

- netenkinti pareiškėjų R. K. ir N. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir jų sudarytos naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimu buvo nustatyta, kad po santuokos nutraukimo skolinį įsipareigojimą „Swedbank“, AB R. K. ir N. K. vykdys solidariai. Atnaujinus procesą, kreditorius „Swedbank“, AB nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl skundžiama nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-21 sprendimą dėl solidarios R. K. ir N. K. prievolės kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai, buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą po proceso atnaujinimo asmens teisių ir pareigų.

Naujoje 2010-01-27 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, N. K. įsipareigojo asmeniškai vykdyti prievoles kreditoriams S. M. bei A. K. M. Skundžiama nutartimi nepatvirtinus pareiškėjų R. K. ir N. K. sudarytos naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą po proceso atnaujinimo asmens teisių ir pareigų.

Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, neįtraukdamas į bylą nurodytų asmenų, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Šie procesiniai pažeidimai (LR CPK 47 str., 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuos asmenis – kreditorius „Swedbank“, AB ir S. M. bei A. K. M. būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes bylos išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Tai, kad asmenys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes asmenų veiksmus kontroliuoja teismas. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, byla nagrinėtina įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.